Įmonė siekia visapusiškai pasirūpinti komandos narių gerove, todėl toliau bus tęsiamos ir kitos atlygio paketo stiprinimo priemonės. Pavyzdžiui, šiemet visiems darbuotojams kas mėnesį skyrė „Lidl“ kortelių, kurias darbuotojai gali panaudoti apsipirkdami prekybos tinkle. Šį finansinį pastiprinimą įmonė tęs ir toliau, nuo sausio mėnesio parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams kortelių vertė didės 50 proc.

„Nuolat siūlome konkurencingiausią vidutinį atlyginimą sektoriuje, todėl tiek praėjusių, tiek ir šių metų pradžioje darbo užmokestį didinome parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams. Šį rugsėjį jis didėjo ir įmonės administracijos komandai. Siekdami būti geriausiu darbdaviu, aktyviai analizuojame pokyčius darbo rinkoje, stebime ekonominę šalies situaciją ir priimame reikalingus sprendimus“, – sakė „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

Sandra Savickienė. „Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Padidinus atlyginimus, planuojama, kad lojalaus parduotuvės darbuotojo darbo užmokestis Vilniuje sieks 1470 eurų (įskaitant priedus), neatskaičius mokesčių. Be to, prireikus dirbti viršvalandžius, jie yra apmokami minutės tikslumu.

Skatinimo programa logistikos darbuotojams

S. Savickienės teigimu, bus tęsiamos ir kitos įmonės pradėtos atlygio paketo stiprinimo priemonės. Pavyzdžiui, visi logistikos centro darbuotojai, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, kas mėnesį gali gauti papildomą priedą.

Parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams taip pat taikoma pakopinė darbo užmokesčio sistema.

 

„Logistikos centro darbuotojų tikslumas, atidumas ir darbo kokybė lemia tai, kad pirkėjai parduotuvių lentynose galėtų kiekvieną dieną rasti kokybiškas prekes už geriausią kainą. Skaičiuojame, kad toks priedas gali siekti ir beveik 300 eurų, todėl bendras komplektuotojo darbo užmokestis su visais priedais gali sudaryti 2200 eurų (maždaug 1350 eurų po mokesčių) per mėnesį“, – sakė S. Savickienė.

Parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams taip pat taikoma pakopinė darbo užmokesčio sistema, kuri, pasak S. Savickienės, leidžia darbuotojams jaustis stabiliai ir užtikrintai, kadangi vos tik įsidarbinę darbuotojai aiškiai žino tikslų kelerių metų atlyginimo augimo planą.

„Lidl Lietuva“ logistikos centras Kauno rajone, Ramučiuose. „Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Visapusiškas rūpestis darbuotojais

„Lidl Lietuva“ daug dėmesio skiria darbuotojų gerovei, fizinei ir emocinei sveikatai. Visi įmonės komandos nariai jau penktus metus iš eilės yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu. Sveikatai stiprinti skiriamos ir kitos papildomos priemonės – vitaminų ir maisto papildų rinkiniai, galimybė visiems norintiems darbuotojams ir jų vaikams iki 14 metų nemokamai pasiskiepyti nuo gripo.

Siekiant pasirūpinti komandos emocine sveikata, „Lidl Lietuva“ suteikia galimybę nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus.

 

Siekiant pasirūpinti komandos emocine sveikata, „Lidl Lietuva“ suteikia galimybę nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus. Taip pat darbuotojai gali naudotis konsultacijų programa „Gali mumis pasikliauti!“ ir anonimiškai užduoti klausimus psichologui, teisininkui ar asmeninių finansų specialistui.

Įmonė skiria itin daug dėmesio ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Pavyzdžiui, „Lidl Lietuva“ kasmet mokslo metų pradžios proga, darbuotojų vaikams įteikia reikalingiausių priemonių rinkinius, o prieš gražiausias metų šventes komandos nariai ir jų artimieji džiuginami šventiniais produktais ir 100 eurų vertės „Lidl“ dovanų kortelėmis.

Įmonė puoselėja ir komandos tarpusavio bendradarbiavimą, todėl kasmet organizuoja įvairius konkursus, bendrus renginius, didžiausio populiarumo sulaukia šeimos šventė, kurioje gali dalyvauti ne tik darbuotojai, bet ir jų artimieji.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 71 „Lidl“ parduotuvė 26 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

Pasak komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, šios lėšos galėtų būti numatytos iš įplaukų už valstybinės žemės nuomininkams suteiktą galimybę statyti naujus ar rekonstruoti statinius ir įrenginius.

„Turime moralinę teisę ir tikrą lėšų šaltinį, sukurtą kažkada taip pat užsispyrusiu Kaimo reikalų komiteto sprendimu, todėl toks pasiūlymas turėtų būti teiktinas“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, iš šio lėšų šaltinio per devynis šių metų mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus jau surinkta 9 mln. eurų.

Visur darbuotojai atlieka panašų darbą, tas pačias funkcijas, tai turėtų ir atlyginimai būti atitinkami.

Parlamentaras Juozas Baublys atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjo atlyginimai seniūnijose turėtų atitikti Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo atlyginimą, o specialistų – tokios pat pareigybės ministerijoje.

„Visur darbuotojai atlieka panašų darbą, tas pačias funkcijas, tai turėtų ir atlyginimai būti atitinkami“, – teigė jis.

Dalis parlamentarų taip pat ketina įregistruoti siūlymą skirti papildomai 300 tūkst. eurų Valstybinės maisto ir veterinarijos veiklos skaitmenizavimui. Pati tarnyba siekė 953 tūkst. eurų finansavimo, tačiau jis nebuvo patvirtintas.

Laikinoji tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė posėdyje teigė, kad dabar didžioji dalis kontrolės yra neskaitmenizuota, specialistai daug ką turi atlikti rankiniu būdu.

„Ta funkcija reikalauja didelių mūsų žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų, jie panaudojami neefektyviai. Norime efektyvinti ir kad paslauga būtų suteikiama greičiau pareiškėjui“, – komiteto posėdyje sakė A. Mikalauskienė.

Dabar savivaldybių žemės ūkio funkcijoms vykdyti biudžete numatyta 2 mln. eurų – šis finansavimas siekia praėjusių metų lygį.

Darbo užmokesčiui Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms kitų metų biudžeto projekte skirta 418 tūkst. eurų, algoms didinti mažiausiai uždirbantiems Valstybinės augalininkystės ir Žuvininkystės tarnybų darbuotojams – 606 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 procentais.

Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymų projektams dar turės pritarti Seimas.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai tęsiame suplanuotus darbus ir auginame gyventojų pajamas. Kitąmet toliau augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų. Taip pat siekiame, kad biudžetinėse įstaigose daugėtų skatinimo bei darbuotojų motyvavimo įrankių ir priemonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų.

 

Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir, kai nurodo ministerija, palies apie 47 tūkst. darbuotojų – tam kitąmet reikės 38,6 mln. eurų.

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų.

 

Taip pat siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų  pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo sausio padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 procentą.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo sausio siūloma padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras jų didėjimas sieks 30 procentų. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 metais būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.

Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Siūloma padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas – netiesioginio darbo valandų skaičių, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023-iųjų pabaigos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.

Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.