Be to, bankai dar vienerius metus turėtų mokėti solidarumo įnašą. 

„Bankai dabar moka, kaip ir kitos įmonės, standartinį 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Priėmus siūlomus pakeitimus jie mokėtų 16 proc. tarifą“, – komentare BNS trečiadienį nurodė Finansų ministerija.

„Bankams papildomai yra taikomas 5 proc. kredito įstaigų pelno mokesčio tarifas, skaičiuojamas papildomai apmokestinant pelną, viršijantį 2 mln. eurų“, – teigė ministerija.

Daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno uždirbantiems bankams 2020 metais įvestas laikinas 20 proc. pelno mokestis, kuris 2021 metais tapo nuolatiniu.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė trečiadienį BNS nekomentavo šio pasiūlymo, nes asociacija dar laukia narių pastabų dėl Finansų ministerijos pateikto gynybos fondo projekto.

Antradienį ji BNS teigė, kad asociacijai neaišku, kaip keisis bankų pelno apmokestinimas. Be to, anot jos, politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo.

Ieškant papildomų lėšų gynybai, Finansų ministerija antradienį pasiūlė vienu procentiniu punktu – iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, taip pat vieneriems metams pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą. 

E. Čipkutė anksčiau BNS teigė, kad realus bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių. 

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Be to, ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.

Papildomas 1 proc. pelno mokesčio tarifas biudžete atsispindėtų tik 2026 metais, dabar jis siekia 15 proc. Kad papildomų lėšų gynybai būtų ir 2025 metais, ministerija siūlo metams pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.

„Numatome, kad išskirtinės aplinkybės, susiformavusios finansų sektoriuje, išlieka dar bent 2025 metais, todėl įstatymas (laikinojo solidarumo įnašo – BNS) yra koreguojamas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog bus papildomų pajamų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

„Tai yra savo esme laikinas mokestis, kuris negali būti nuolatinis. Tai, ką yra pateikusi opozicija, Lietuvos bankas yra įvertinęs pasiūlymą – iš jo būtų nulis eurų pajamų (ateityje – BNS)“, – teigė G. Skaistė.

Taip pat siūloma padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą nuo 1 iki 6 proc., atsisakyti specialaus pelno mokesčio režimo draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu.

„Pagrindinės papildomos pajamos iš pelno mokesčio tarifo padidinimo būtų 2026 metais, tačiau dėl to, kad yra mokamas avansinis pelno mokestis, dalis pajamų būtų jau ir 2025-aisiais“, – sakė G. Skaistė.

Didesnis šių pelno rūšių apmokestinimas Gynybos fondui užtikrintų papildomus 46 mln. eurų 2025 metais ir daugiau nei 163 mln. eurų – 2026–2027 metais, teigia ministerija. 

Be to, siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą, kurios apmokestinimas nekeičiamas.

Pasak G. Skaistės, 84 proc. verslo liudijimų turėtojų apyvarta yra mažesnė nei 20 tūkst. eurų, todėl jų pokyčiai nepaliestų.

Siūlomi verslo liudijimų – mokant fiksuotą GPM – reguliavimo pokyčiai numato, kad jų turėtojai galėtų parduoti iki 20 tūkst. eurų vertės prekių ir paslaugų per metus, o juridiniams asmenims – iki 2 tūkst. eurų, nebeliktų verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai, o leidimai būtų išduodami 30 dienų ar ilgiau iš eilės.

Be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus, papildomai siūloma 6 centais (akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) didinti akcizus visų rūšių kurui.

 

Taip pat, be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus, papildomai siūloma 6 centais (akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) didinti akcizus visų rūšių kurui.

Pasak finansų ministrės, dėl šių pakeitimų kuras vidutiniškai pabrangtų 6 centais.

Sprendimai dėl akcizų Gynybos fondą papildytų beveik 142 mln. eurų 2025 metais, daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 metais bei beveik 173 mln. eurų – 2027 metais. 

Be to, papildomų lėšų ketinama surinkti įvedant 10 proc. įnašą draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

G. Skaistė pabrėžė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

„Draudimo sektorius yra išskirtinis, jam netaikomas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau kitose valstybėse taikomas specialus draudimo sektoriaus apmokestinimas (...). Todėl siūlome apsvarstyti galimybę apmokestinti draudimo sektoriaus apimtis“, – teigė ministrė.

Pasak G. Skaistės, dėl įnašo draudimo sutartims dar bus konsultuojamasi su rinka, todėl jis galėtų būti taikomas tik nuo 2025-ųjų vidurio.

Šis naujas Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija. 

Pasak Finansų ministerijos, Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Dalis savivaldybių GPM lėšų – civilinei saugai

Ministerija taip pat siūlo, kad krašto apsaugai valstybė galėtų skolintis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau skolos kaina negalėtų būti didesnė nei 2 proc. Tam planuojama išleisti gynybos obligacijas, kurios būtų parengtos Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu.

„Jeigu visuomenei patogiau suprasti, kad tai gynybos obligacijos, skolinimosi popierius galime pavadinti taip, kaip visuomenei suprantamiau“, – teigė G. Skaistė.

Taip pat siūloma iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies 25 mln. eurų kasmet nukreipti civilinės saugos poreikiams.

„Taip būtų plėtojama priedangų infrastruktūra, taip pat skiriamos lėšos prevencijos ir parengties iniciatyvoms, taip pat aprūpinama būtinomis priemonėmis, atsargomis, kad būtų galima užtikrinti, kad krizės atveju būtų pasirengta civilinės saugos programai“, – teigė G. Skaistė.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos finansavimo poreikis siekia 150 mln. eurų.

Ministerijos pristatytą vadinamąjį Gynybos fondo paketą sudaro devynių įstatymų paketas, taip pat papildomą draudimo sutarčių apmokestinimą numatanti Saugumo įnašo įstatymo koncepcija. 

Pasiūlymus Seimui žadama pateikti dar šioje pavasario sesijoje.

Ministerija teigia, kad šie pasiūlymai leis iki 2030 metų padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

V. Čmilytė-Nielsen: skolinimasis gynybai neišvengiamai turės būti vienas iš šaltinių

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako pritarianti Finansų ministerijos siūlymams didinti kai kuriuos akcizus, bet abejoja, ar be skolinimosi pavyks išsiverti. 

Tarp siūlymų yra idėjų, kuriuos Liberalų sąjūdis yra išsakęs koalicijos formatuose. Visų pirma, išskirčiau kai kurių akcizų didinimą, minimalų pelno mokesčio didinimą.

 

„Tarp siūlymų yra idėjų, kuriuos Liberalų sąjūdis yra išsakęs koalicijos formatuose. Visų pirma, išskirčiau kai kurių akcizų didinimą, minimalų pelno mokesčio didinimą. Čia nėra atspindėtas skolinimasis, kas neišvengiamai turės būti vienas iš šaltinių“, –  Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina siekį apmokestinti draudimo sutartis bei tęsti solidarumo mokesčio galiojimą.

„Yra ir priemonių, dėl kurių esame skeptiški, ir tą koalicijos formatuose esame išsakę. Tai dėl draudimo sektoriaus apmokestinimo, taip pat dėl bankų mokesčio skepsį mes išlaikome. Tikėtina, kad frakcijoje dėl to būtų laisvas balsavimas“,  – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Tarp mūsų pasiūlymų gynybos finansavimui – kai kurių akcizų didinimas, minimalus pelno mokesčio didinimas, valstybės valdomo turto peržiūrėjimas, galbūt kai kurių valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimas ir apskritai administracinių išlaidų, valstybės aparato peržiūrėjimas. Taip pat skolinimasis, kaip viena iš priemonių, be kurių neišsiversime“, –  pridūrė ji.

Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, pratęsiant bankų solidarumo mokestį.

Taip pat ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Planuojama, kad šie pokyčiai artimiausiais metais leis gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

„Pirmiausiai tarsimės su verslu. Ir jeigu nerasime jokių kitų būdų, tai (pelno mokesčio verslui didinimas – ELTA) taps būtinu dalyku. Mes siūlome ir dabar, bet kažkodėl dabartinė valdžia to nenori. Bet pradeda prieš rinkimus aiškinti, kad reikia pakelti mokesčius žmonėms, kurių daugelis gyvena nuo algos iki algos ar nuo pensijos iki pensijos. (...) Mes tikrai to nepalaikysime ir nėra čia apie ką kalbėti“, – penktadienį „Žinių radijui” sakė V. Blinkevičiūtė.

„Aš nekalbu apie smulkius ar vidutinius verslininkus, kur tas pelnas mažas ar jo visai nėra. Mes kalbame apie stambų verslą, kur pelnai yra didžiuliai ir galima susitarti, ieškoti būdų“, – pridūrė ji.

Taip pat socialdemokratų pirmininkė priminė, kad Lietuvoje pelno mokestis yra mažiausias, lyginant su kaimynėmis, tad neišvengiamai reikės mąstyti apie jo didinimą, taip užtikrinant verslo pagalbą valstybei.

Aš nekalbu apie smulkius ar vidutinius verslininkus, kur tas pelnas mažas ar jo visai nėra. Mes kalbame apie stambų verslą, kur pelnai yra didžiuliai ir galima susitarti, ieškoti būdų.

 

„Dabar pelno mokestis Lietuvoje yra mažiausias, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, tokiomis kaip Estija ar Lenkija. Ten pelno mokestis yra 20 proc., o Lietuvoje jis tik 15 proc. Ir matyt neišvengiamai reikės tartis su socialiai atsakingais verslininkais, kurie tikrai supranta, padeda ir ateityje padės valstybei, dėl pelno mokesčio padidinimo“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.