Akcentuotina, kad nuo liepos 1 d. dienpinigiai bus apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, tačiau dėl mažesnių dienpinigių dydžių profesinė sąjunga ir darbdavys galės susitarti kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tokios sutarties, dienpinigių dydžiai galės būti nustatyti vietiniame norminiame teisės akte. Visgi pastebėtina, kad abiem atvejais dienpinigių dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Svarbu tai, kad kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte turės būti nustatyti mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Taigi turės būti įtvirtinti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkretus dienpinigių dydis, taip užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą ir įgyvendinant nediskriminavimo principą.

Nuo šiol darbdaviai, norėdami nustatyti mažesnius dydžius ir kriterijus, pagal kuriuos dydis diferencijuojamas, privalės, kaip tai numato Darbo kodeksas, informuoti raštu ir konsultuotis su darbuotojų atstovais. Atsiranda prievolė darbuotojus su dienpinigių dydžiais supažindinti raštu, jei jie nurodomi vietiniame norminiame teisės akte.

Kokie pateikimo raštu atvejai laikytini tinkamais? Tinkamos visos informacinių technologijų priemonės ir būdai, pavyzdžiui, el. paštu, mobiliaisiais įrenginiais. Akcentuotina svarbiausia sąlyga – kad būtų galima nustatyti informacijos teikėją, turinį, pateikimo faktą, laiką, ir visą informaciją – išsaugoti.

Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai turės būti perskaičiuoti ir neišmokėta jų dalis už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas privalės būti išmokėta ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Dienpinigių mokėjimo tvarka keičiama siekiant mažinti abiejų pusių – darbuotojų ir darbdavių – nesutarimus, t. y. ginčų skaičių, siekiant lengviau išspręsti konkrečius darbo ginčus, užkirsti kelią galimiems darbdavio piktnaudžiavimo atvejams ir užtikrinti darbuotojų lygiateisiškumą.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nebuvo tikslo pakeisti buvusios Vyriausybės 2019 metais priimto sprendimo, o tiesiog ištaisyti procedūrines klaidas, kaip šiemet birželį nurodė Konstitucinis Teismas (KT).

„Pasiūlymas de facto galioja jau tris metus (nuo 2020 metų sausio – BNS), nes niekas nekeičia koeficiento, koeficientas yra tvirtinamas toks pats. (…) Iš viso šito klausimo nebūtumėm turėję ant stalo, jei buvusioji Vyriausybė 2019 metais būtų nutarimą priėmusi tvarkingai, tai yra paskelbusi, suderinusi ir patvirtinusi taip, kaip numato teisės aktų priėmimo taisyklės“, –  posėdyje sakė I. Šimonytė.

„Iš esmės mes nekeičiame paties reguliavimo, o taisome klaidą, kuri buvo padaryta procedūrinė, ne turinio“, – pridūrė ji.

Koeficientą, kuris nuo 2020 metų pradžios naudojamas apskaičiuojant vairuotojų dienpinigius (komandiruočių į užsienį kompensacijas), Vyriausybė 2019 metų spalį padidino nuo 1,3 iki 1,65 MMA. Tai reiškia, kad dienpinigiai neapmokestinami, jei alga siekia 1,65 MMA.

Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) šiemet birželį paskelbė, kad šio nutarimo priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Kaip BNS teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šiuo metu vis dar vyksta vežėjų, Vyriausybės ir darbuotojų atstovų derybos ieškant kompromisų. Todėl, anot jo, trečiadienį surengtu piketu vežėjų atstovai norėjo išreikšti nepritarimą Vyriausybės sprendimui.

Jo teigimu, jei ir toliau su vežėjais nebus kalbamasi, neatmetama galimybė surengti didesnę protesto akciją.

Vežėjų atstovai teigia, jog tokia tvarka didina įmonių mokestinę naštą ir mažina jų konkurencingumą. Pasak „Linavos“, šis Vyriausybės sprendimas yra viena priežasčių, dėl kurių transporto bendrovės traukiasi į užsienį.