„Bijau, kad visą šios nelaimės mastą pamatysime tik artimiausiomis dienomis“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė Vašingtone, kur ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
Galingi potvynių srautai netikėtai smogė kelių regionų gyventojams ir smarkiai nuniokojo teritorijas. Populiarus laikraštis „Bild“ šią gaivalinę nelaimę pavadino „mirties potvyniu“.
Reino krašto-Pfalco žemės vyriausybė nurodė, kad šiame regione žuvo mažiausiai 50 žmonių, todėl bendras šaliai smogusios stichijos patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki 81 žmogaus.
Kaimyninėje Belgijoje suskaičiuota mažiausiai 12 žuvusiųjų, o Valonijos regione daugiau kaip 21 tūkst. žmonių liko be elektros.
Liuksemburgą ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai. Iš Mastrichto miesto evakuota tūkstančiai gyventojų.
Visgi Vokietijoje aukų skaičius buvo aiškiai didžiausias ir turbūt dar padidės, nes smarkiausiai paveiktose Reino krašto-Pfalco ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse daug žmonių tebelaikomi dingusiais.
Reino krašto-Pfalco žemės Arveilerio rajone vis dar nežinomas apie 1,3 tūkst. žmonių likimas. Vis dėlto vietos pareigūnai sakė „Bild“, kad šį didelį skaičių tikriausiai lemia neveikiantis telefono ryšys.
Regiono vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas (Rogeris Levencas) sakė transliuotojui SWR: „Manome, kad 40, 50 ar 60 žmonių tebėra dingę. Kai tokį ilgą laiką negauni iš žmonių jokių žinių... turi baimintis blogiausia.“
„Aukų skaičius ateinančiomis dienomis tikriausiai didės“, – pridūrė pareigūnas.
„Katastrofa“
Padėtis atrodo dar labiau neraminanti dėl tolesnių lietų, prognozuojamų Vokietijos vakaruose, kur Reino upės ir jos intakų vandens lygis pavojingai kyla.
Apie tūkstantis karių buvo pasiųsti padėti gelbėjimo operacijoms ir gatvių valymui paveiktuose miestuose ir kaimuose.
Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio.
Arveileryje keli namai sugriuvo – atrodė, tarsi miestui būtų smogęs cunamis.
Mažiausiai 20 žmonių žūtis buvo patvirtinta viename smarkiausiai nuniokotų miestų – Oiskirchene, esančiame šiauriau Arveilerio.
Buvusiame švariame ir tvarkingame miesto centre riogsojo krūvos nuolaužų, potvynių srautams nuniokojus namų fasadus.
Iškilo dar vienas pavojus – šalimais esanti užtvanka gali būti pralaužta.
„Mano užuojauta ir širdis – su visais tais, kas per šią katastrofą neteko savo mylimų žmonių arba kurie tebesirūpina dėl dingusių žmonių likimo“, – žurnalistams Vašingtone sakė A. Merkel.
Kanclerė pažadėjo, kad jos vyriausybė nepaliks paveiktų žmonių „vienų su jų kančia“, ir pridūrė, kad bus daroma „viskas, kad įmanoma, siekiant padėti pakliuvusiems į bėdą“.
Majeno mieste 65 metų pensininkė Annemarie Mueller (Anemari Miuler), žvelgdama iš balkono į savo užlietą sodą ir garažą, sakė, kad gyventojai buvo visiškai nepasiruošę šiam niokojančiam gaivalui.
„Iš kur visas šis lietus? Tai beprotiška“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris. Ji taip pat papasakojo savo įspūdžius apie praeitą naktį, kai gatvėje šniokštė potvynio srautas.
„Jis kėlė itin garsų triukšmą. Žinant, kokiu greičiu jis atsirito, galvojome, kad jis išlauš duris“, – sakė A. Mueller.
Belgijoje tebeieškoma keturių dingusių žmonių. Į keturias iš 10 šalies provincijų buvo pasiųsta karių, padėsiančių gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms.
Kurortinio Spa miesto gatvės buvo užlietos nuo trečiadienio, o evakuoti gyventojai įkurdinami palapinių miesteliuose.
Ištvinusi Mezo upė „atrodys labai pavojinga Lježui“ – netoliese esančiam miestui, turinčiam 200 tūkst. gyventojų, sakė Valonijos krašto prezidentas Elio Di Rupo (Elijas Di Rupas).
Klimato kaita?
Stichijos siautėjimas vėl paskatino diskusijas apie klimato kaitą, artėjant rugsėjo 26-ąją vyksiantiems Vokietijos parlamento rinkimams, užbaigsiantiems 16 metų trukusį A. Merkel vadovavimą.
Vokietija ateityje „privalo daug geriau pasiruošti“, sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ir pridūrė, kad „šie ektremalūs orai yra klimato kaitos pasekmė“.
Šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau vandens, todėl klimato kaita didina potvynių riziką ir intensyvumą, dažnėjant itin smarkioms liūtims.
Ypač didelės žalos gali būti padaryta urbanizuotoms teritorijoms, pasižyminčioms prastu vandens nutekamumu.
Po vėliausių potvynių politiniai kandidatai nedelsdami ėmėsi vienas per kitą siūlyti priemones klimato kaitos padariniams mažinti.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas (Arminas Lašetas), A. Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, ragino spartinti pasaulines pastangas kovoti su klimato kaita ir atkreipė dėmesį į ryšį tarp pasaulinio atšilimo ir ekstremalių orų.
