Atrankų ir karjeros konsultantė, „Gamma WoW“ bendruomenės klubo lektorė Justina Jančiauskaitė drąsina: šiuolaikiniams vadovams darbuotojo metų ar ilgesnė darbo pertrauka nėra neigiamas signalas, o sugrįžus į darbą reikia kalbėtis apie iškylančias problemas.

– Jaunosios mamytės jaudinasi, ar pavyks pritapti darbo rinkoje po metų ar dvejų pertraukos. Ką joms patartumėte?

– Tai priklauso nuo to, kaip save vertini. Pravartu net ir motinystės atostogų metu klausyti tinklalaidžių ar kitos informacijos, susijusios su sritimi, kurioje dirbai, dalyvauti bendruomenėje ir palaikyti ryšį su bendraminčiais. Reikia stengtis, kad tavo temos nebūtų vien apie vaikų auginimą – tai padėtų ateityje lengviau grįžti į darbą, užmegzti su kolegomis ryšį. Žinoma, yra visokių situacijų, bet, jei tik turite galimybę, tai labai sveikintinas dalykas.

Iš savo patirties žinau atvejį, kai kolegė grįžo iš motinystės atostogų, per kurias buvo panirusi į vaikų auginimą. Jai buvo sunku, kadangi tiek įmonė, tiek komanda buvo labai paaugusi – reikėjo daug ką pasivyti. Kitas pavyzdys – kai kolegė grįžo motinystės atostogų metu pabaigusi kursus ir išklausiusi atitinkamų tinklalaidžių. Į save investavusi laiko – nors ir nedaug jo turėjo, grįžusi ji net gavo geresnę poziciją, nei dirbo anksčiau.

– Koks darbdavio požiūris naujai įsidarbinant po vaiko priežiūros atostogų? Anksčiau buvo manoma, kad darbdavys vengia mamų dėl galimų dažnų nedarbingumo pažymėjimų ir kitų problemų.

– Manau, tebėra įmonių, kuriose vyrauja toks požiūris. Bet didesnėse įmonėse to nebelikę. Žmogus vertinamas pagal jo kompetencijas, patirtį, o kad jis kuria šeimą – normalu. Pati su neigiamu vertinimu motinų atžvilgiu nesu susidūrusi. Kai kurios įmonės turi adaptacijos programų ne tik naujiems darbuotojams, bet ir tiems, kurie prisijungė po motinystės ar tėvystės atostogų: kad pradinis laikotarpis būtų truputį lengvesnis, susipažintų su įmonės naujienomis ir pan.

Pokytis: karjeros konsultantė J.Jančiauskaitė džiaugiasi, kad įmonėse mažėja neigiamo požiūrio į mamas dėl galimų dažnų nedarbingumo lapelių ar kitų su vaikais susijusių problemų. / Asmeninio archyvo nuotr.

Yra sukurtas netgi „Praktinis gidas darbdaviams: ryšys su vaiko priežiūros atostogose esančiais darbuotojais“, kurio autorės – Asta Mikalajūnienė, Justina Darulytė ir Miglė Narbutaitė. Gide pateikiama ir įdomių faktų. Pavyzdžiui, 44 proc. apklaustų moterų teigė, kad su jomis motinystės atostogų metu išvis nebuvo palaikomas ryšys, o daugiau nei 50 proc. moterų norėtų, kad darbdavys tą ryšį palaikytų, pakviestų į kokį renginį ar seminarą, atsiųstų naujienlaiškį. Daugelis tyrimo respondenčių minėjo, kad išėjusios atostogų jautėsi nebepriklausančios tai įmonei, kurioje dirbo. Taigi grįžusios startavo kaip nuo nulio. Be to, daugelis moterų teigė, kad pranešus darbdaviui, jog laukiasi, pasikeitė bendravimas. Kai kurie vadovai pradėjo neatsakyti į laiškus, kiti pasiūlė išeiti iš darbo savo noru...

Tų niuansų dar yra, bet, manau, jau judame į geresnę pusę. Kai vedžiau „Gamma WoW“ paskaitą, viena moteris pasakojo, kad potencialus darbdavys teiravosi jos vaikų amžiaus ir ar jie dažnai nesirgs. Tokių klausimų neturėtų būti. Juk žmogiška, kad ir vaikai sirgs, ir tu pats sirgsi, ir darbdavys turėtų tai priimti. Savo CV irgi nereikia nurodyti, ar turi vaikų, ar neturi – tai perteklinė informacija.

– Į kokius klausimus darbo pokalbio metu neprivaloma atsakyti?

– Ar turi vaikų, kaip jau minėjau, ar jie dažnai serga, kokioje vietoje gyveni, ar esi būsto savininkas, ar nuomojiesi... Gaila, kad privačių mažų verslų savininkai ne visada atsižvelgia į šias taisykles. Sulaukus per daug asmeniško klausimo, galima tiesiog pasakyti, kad „nenorėčiau atsakyti į šį klausimą“. Žmonėms reikia drąsos pasakyti – pavyzdžiui: „Aš susirgau ir nereikia daryti iš to tragedijos.“ Tam tikrais atvejais galima kreiptis ir į institucijas, netylėti, stengtis spręsti netenkinančias situacijas. Ypač kai kalbama apie engimą darbe, mobingą ar vadovo kulto iškėlimą. Tam reikia drąsos, bet verta tai daryti.

Kai kurios įmonės turi adaptacijos programų ne tik naujiems darbuotojams, bet ir tiems, kurie prisijungė po motinystės ar tėvystės atostogų.

Yra toks judėjimas „Antiwork“, kilęs iš užsienio. Jis egzistavo jau seniau, bet 2021-aisiais dėl koronaviruso pradėjo veikti aktyviau. Jų šūkis – „Nedarbas yra ne tik turtingiems žmonėms.“ Judėjimas vienija žmones, susidūrusius su prastais darbdaviais, turėjusius neigiamų patirčių ir nusprendusius, kad norėtų mažiau dirbti, daugiau laiko skirti pomėgiams ar šeimai, nebepatirti engimo darbe. Šią grupę galima rasti „Reddit“ kanale, ji turi apie 1,7 mln. narių. Žmonės dalijasi įvairiomis nuotraukomis ir situacijomis, ką darbdaviai daro blogai, kokių nepatogumų jie patiria. Žmonės sąmoningi, nori geresnių darbo sąlygų, nori darbe gerai jaustis emociškai ir žinoti, kad jų uždarbis adekvatus.

– Ar dalijimasis su kolegomis, kiek uždirbi, leistinas?

– Įmonėse negalima dalytis tokia informacija su kolegomis – yra tik tam tikri tavo pareigybių algos rėžiai. Siūlyčiau domėtis atlygio tendencijomis rinkoje, jūsų darbdavio skelbiamu laisvų pozicijų atlygiu. Jeigu turite pažįstamą, kuris kitoje įmonėje dirba panašioje pozicijoje, verta klausti apie jo atlygį. Tai reikalinga, kad orientuotumeisi darbo rinkoje.

– Kaip rasti pusiausvyrą tarp darbdavio ir darbuotojo poreikių? Pavyzdžiui, jei aš pervargstu, ar tai darbdavio kaltė dėl per didelio darbo kiekio, ar mano pačios dėl nemokėjimo planuoti laiko ar asmeninių savybių?

– Tikrai būna atvejų, kai akivaizdi darbdavio kaltė. Pavyzdžiui, žmogus nori pasiimti atostogų, o jam sakoma: „Oi ne, dabar tai tu negausi atostogų, vis tiek reikės dirbti.“ Bet net ir tada nereikia jaustis auka – yra įstatymai, kurie reglamentuoja teisę į poilsį, tuomet tuos įstatymus darbdaviui reikia priminti. Kalbant apie įprastą darbo dieną, pačiam žmogui svarbu tinkamai planuoti savo darbo dieną, nesijausti nuskriaustam, o kalbėtis su darbdaviu apie problemas. Aišku, jeigu vienas darbas netenkina, kitas netenkina, o trečiame vėl tas pats kartojasi ir visur žmogus jaučiasi išnaudojamas darbdavio, tuomet problema jau gali būti pačiame žmoguje. Svarbu dirbti su savimi ir keisti požiūrį. Bandyti taip susidėlioti laiką ir dieną, kad nepervargtum, ieškoti tinkamų sprendimų. Abu – darbdavys ir darbuotojas – turi atsižvelgti į susitarimus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. mamų, kurios dirba, patiria stresą. Tai yra labai didelis skaičius, tikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.

„Gavę visuomenės apklausos rezultatus, nusprendėme atlikti dar ir kokybinį tyrimą, patyrinėti, kas ten vyksta, kodėl jos jaučiasi kaltos. Pamatėme, kad vyrai jaučiasi mažiau kalti, moterys – labiau. Tad norėjome panagrinėti, atlikome kokybinį tyrimą. Nestebino, koks ilgas yra kalčių sąrašas, ką moterys jaučia tada, kai reikia suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Yra nuo pačių paprasčiausių, kad reikia pasiimti vaiką iš darželio ir dėl to išeiti iš darbo arba parsinešti darbus namo, kad išeisi į viešumą, tavo vaikas verks ir tu nežinosi kaip nuraminti – tas kalčių sąrašas yra begalinis. Visa tai susiveda į sau pačiai keliamą lūkestį, kad tu turi būti tobula mama“, – pasakojo M. Jurkutė.

Ji išvardijo priežastis, kodėl moterys taip jaučiasi: „Visų pirma dėl to, kad yra socialinis lūkestis, kad jos pačios sau kelia įsivaizdavimą, kad turi atitikti kažkokį šabloną. Kai kurios įvardijo, kad tai ateina iš šeimos, iš pasiskirstymo, kad vyras užsiima karjera, o tau lieka namai, ūkis plius karjera. Retai kuri šeima gali leisti sau vieno maitintojo vaidmenį, jos turi ir dirbti. Tas lūkestis ateina iš skirtingų šaltinių“.

Mes pačių moterų klausėme, kas joms gali padėti, tai buvo įvardytos kelios priežastys. Viena pirmųjų – didesnis partnerio įsitraukimas.

„Kalbant apie karantiną, viena vertus, tai buvo tokia pagalba šeimai, kad tu gali dirbti nuotoliniu būdu, prisiderinti prie vaiko rutinos, pasistumdyti darbus. Kita vertus, atsiranda namų mokymas ir tas formalusis ugdymas labai išvargino mamas“, – sakė M. Jurkutė.

„Mes pačių moterų klausėme, kas joms gali padėti, tai buvo įvardytos kelios priežastys. Viena pirmųjų – didesnis partnerio įsitraukimas. Ir iš kitų tyrimų matėme, kad vyrai, kurie buvo išėję vaikų priežiūros atostogų, net ir sugrįžę į darbus labiau įsitraukė į šeimos gyvenimą, prisidėjo buityje ir vaikų ugdyme. Taip pat buvo įvardyti ir kiti būdai, kurie galėtų padėti. Pavyzdžiui, prieinamesnės vaikų priežiūros paslaugos, darželiai, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis, galbūt valandiniai, kur būtų galima palikti vaiką kelioms valandoms. Ir, žinoma, darbdavių požiūris. Jeigu darbe yra tinkamos sąlygos, jei kolegos palaiko, darbdaviai supranta, tai kaltės jausmą labai sumažina“, – tikino pašnekovė.

„Mes pradėjome kampaniją „Apie ką tyli dirbančios mamos“, kurios metu kviečiame kiekvieną pagalvoti, kuo  jūs asmeniškai galite padėti toms mamoms. Priklauso nuo jūsų vaidmens, nuo jūsų ryšio su tuo žmogumi, bet, jeigu esate kolega, parodykite supratingumą, kai žmogui reikia anksčiau išeiti iš darbo. Mes, kaip visuomenė, labai daug galime tos paramos ir pagalboms joms suteikti. Tą kviečiame ir daryti“, – kalbėjo M. Jurkutė.

„Motinystės bausmė“, kuri reiškia, kad nukenčia moterų, tapusių motinomis, darbo užmokestis ir darbo galimybės, yra itin piktybiška lyčių nelygybės darbe apraiška“, – sakė JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio – „JT Moterys“ – vadovė Phumzile Mlambo-Ngcuka (Fumzilė Mlambo-Ngkuka).

„Pernelyg ilgai buvo sunku ar neįmanoma į vaiko auginimą žiūrėti kaip į išties vienodą abiejų tėvų atsakomybę“, – pabrėžė ji.

A. Hathaway, kuri už mirštančios prostitutės Fantinos vaidmenį „Vargdieniuose“ (Les Miserables) pelnė geriausios antrojo plano aktorės „Oskarą“, neseniai susilaukė sūnaus, kurį pavadino Jonathanu (Džonatanu).

A. Hathaway padės „JT Moterims“ siekti, kad vyrai ir moterys turėtų vienodos teises į vaiko priežiūros atostogas, taip pat plėtoti vaikų priežiūros paslaugas 193-jose JT valstybėse.

„Aiškinti, kaip tai padidins galimybes moterims, mums reikia aktyvisto, kuris turėtų intelekto ir užsidegimo spręsti šią sudėtingą problemą“, – sakė Ph.Mlambo-Ngcuka.

„Vos sutikusi Anne supratau, kad radome savo moterį. Mums didelė garbė, kad ji prisijungė“, – sakė „JT Moterys“ vadovė.

33 metų aktorė dirbo su „Nike“ fondu ir kaip jo atstovė vyko į Keniją bei Etiopiją kalbėti apie vaikų santuokas. 2013 metais sukurtame dokumentiniame „Girl Rising“ apie gyvenimus keičiančią švietimo įtaką mergaitėms visame pasaulyje A. Hathaway pasakoja vienos iš juostos herojų istoriją.

A. Hathaway sakė, kad jaučiasi „pagerbta ir įkvėpta“ galimybės padėti siekti lyčių lygybės. „Jau padaryta didelė pažanga, bet atėjo laikas mums visiems kartu sustiprinti savo pastangas ir užtikrinti, kad galiausiai būtų realizuota tikra lygybė“, – rašoma aktorės paskelbtame pareiškime.

„Oskaro“ laureatė prisijungė prie savo kolegių Angelinos Jolie (Andželinos Džoli) ir Ashley Judd (Ešli Džad), kurios taip pat yra JT geros valios ambasadorės.

A. Jolie atstovauja JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), o A. Judd neseniai buvo paskirta JT Gyventojų fondo ambasadore.