Dirigentas D. Pavilionis nuo 2020 m. darbuojasi Lenkijos Torunės simfoniniame orkestre, paklaustas apie kosminę koncerto idėją maestro atviravo, kad programos ašis buvo jo vadovaujamam orkestrui parašytas lenkų kompozitoriaus Adamo Wesolowskio kūrinys „Dangaus sferų šokis“, kuris ir padiktavo koncerto temą. Beliko surasti dar kelis kūrinius, kurie būtų susiję su kosmine tematika.

Nors užduotis pasirodė ne tokia lengva, galiausiai koncerto programą papildė „Mėnesienos sonata“ ir „Planetos“. Didžiulės sėkmės ir kritikų liaupsių Lenkijoje sulaukusi programa skambės Kauno valstybinėje filharmonijoje. Tačiau, anot programos sumanytojo, kūriniai šiame koncerte skambės kitaip, nei įpratusi mūsų publika, bet neabejotinai įdomiai.

„Koncerto programą pradėsime Ludvigo van Beethoveno „Mėnesienos sonata“, kuri šį vakarą skambės kitaip – klausytojai išgirs šio visiems puikiai žinomo kūrinio aranžuotę styginių orkestrui, Lietuvoje tai neįprasta", – pasakojo dirigentas.

Pasak D. Pavilionio, turime daug populiarių kūrinių aranžuočių pavyzdžiui, pučiamųjų orkestrams, bet simfoniniai orkestrai Lietuvoje nelinkę eksperimentuoti ir dažnai renkasi klasikinį atlikimą. „Tokios žinomų klasikinių kūrinių aranžuotės yra labai populiarios Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, kuriose tiek klausytojai, tiek orkestrai ieško kažko naujo ir įdomaus. Linkiu ir mūsų klausytojams nebijoti atrasti naują skambesį“, – šypsojosi koncerto dirigentas.

Programa: D. Pavilionio diriguojamas KMSO pasiūlys netradicinę „Mėnesienos sonatos“ interpretaciją ir supažindins su lenkų kompozitorių opusais. / Kauno miesto simfoninio orkestro nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje nuskambėsiantis lenkų kompozitoriaus Adamo Wesołowskio kūrinys „Dangaus sferų šokis“ buvo parašytas specialiai Torunės simfoniniam orkestrui ir skirtas iškilaus astronomo Mikolajaus Koperniko 550-osioms gimimo metinėms paminėti. Man teko garbė pristatyti šio kūrinio pasaulinę premjerą“, – pasakojo dirigentas.

Simboliškai 15 minučių ir 43 sekundes trunkanti kompozicija nurodo svarbiausio M. Koperniko darbo „Apie dangaus sferų revoliucijas“ išleidimo metus ir astronomo mirtį – 1543 m. „Šis kūrinys sulaukė didelės sėkmės, sparčiai išpopuliarėjo Lenkijoje ir yra noriai grojamas kitų Europos šalių orkestrų. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę šį kūrinį pristatyti ir Lietuvos klausytojams“, – sakė D. Pavilionis.

Klausytojai išgirs šio visiems puikiai žinomo kūrinio aranžuotę styginių orkestrui, Lietuvoje tai neįprasta.

Anglų kompozitoriaus Gustavo Holsto septynių dalių orkestrinė siuita „Planetos“ – muzikinis šedevras, reikalaujantis milžiniškų muzikinių pajėgumų. „Jį groti yra didžiulis iššūkis, nes kūrinys parašytas ypač didelės sudėties orkestrui, kompozicijoje skamba vaikų ir moterų chorai. Lietuvoje nėra tokio dydžio scenos, kurioje tilptų toks būrys, todėl šio kūrinio originalas, kiek pamenu, mūsų šalyje gyvai neskambėjo. Šio vakaro koncerte atliksime G. Holsto „Planetų“ aranžuotę mažesnės sudėties orkestrui ir tai bus išskirtinė galimybė išgirsti šį genialų kūrinį gyvai", – aiškino dirigentas.

Nors ir šiai aranžuotei atlikti reikalingas mažesnės sudėties orkestras sunkiai sutelpa Kauno valstybinėje filharmonijos scenoje, pašnekovas vylėsi, kad visus sumanymus pavyks įgyvendinti ir susirinkusiai publikai tai bus išskirtinis muzikinis potyris.

Kas: Koncertas „Kosmosas ir muzika“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: gruodžio 15 d. 18 val.