Naktinio klubo direktorė užsienietės pasakojimą bando neigti – esą istorijos herojė su drauge į pasilinksminimo vietą nepateko, nes klubas buvo perpildytas. Tačiau įvykio naktį vaizdo kamerų užfiksuotas veiksmas perša mintį, kad „Annos Meshos“ vadovė, bandydama išsisukti, sako ne visą tiesą.
Šiandien, kai viešojoje erdvėje netyla kalbos apie lygias teises, priešinamasi diskriminacijai, visuomenė susiskaldžiusi dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, rengiamos suinteresuotų piliečių grupių eitynės, pačioje Kauno širdyje, kaip dienraščiui pasakojo šios istorijos herojė, vyksta sunkiai suvokiami dalykai.
Rugsėjo 3-iosios vakarą dvi užsienietės studentės, Kaune studijuojančios mediciną, nusprendė pasižvalgyti po miestą ir nueiti į Laisvės alėjoje, prie Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, esantį naktinį klubą. Tačiau jos nė neįtarė, kad sulauks dar ilgai atmintyje liksiančio akibrokšto.
„Priėjome prie apsaugininkų, kuriems turėjome parodyti savo amžių patvirtinantį dokumentą. Į jį pažiūrėjęs apsaugininkas tiesiai į akis rėžė, kad nelauktume, nes esame žydės iš Izraelio. Mums nespėjus nieko atsakyti, dar pridėjo: „Viso gero“, – to vakaro skaudulius pasakojo 22-ejų mergina ir tikino, kad jos žodžius gali patvirtinti ir kartu buvusi draugė.
„Annos Meshos“ vadovės versiją dėl esą perpildyto naktinio klubo paneigia vaizdo įrašai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Pašnekovė, kuri iš pirmo žvilgsnio nė nepanaši į atvykėlę, greičiau – į kas antrą mūsų gatvėmis vaikščiojančią lietuvaitę, neseniai baigė tarnybą armijoje. Čia, kaip ji pati sakė, siekė save ugdyti kaip asmenybę, o tuomet tvirtai nusprendė sekti tėvų pėdomis – tapti gydytoja. Apkeliavusi daugybę Europos šalių, svečiavusis Amerikoje, mergina tikino niekur kitur nepatyrusi tokio incidento kaip Kaune.
„Mes nesumojome, ką pasakyti, nes buvome šokiruotos. Pamenu, kad man tepavyko paklausti: „Ką? Kodėl? Kokios problemos?“ Tačiau apsaugininkas nieko nebeatsakė, tik tarsi pasišaipydamas vis kartojo: „Viskas, viso gero.“ Mano draugė dar bandė kalbėti rusiškai, nes pagalvojo, kad mūsų klausimų anglų kalba apsaugininkai nesupranta, tačiau į mus niekas jokio dėmesio nekreipė. Nieko kito nebeliko, kaip tik išeiti“, – emocingai pasakojo mergina.
Šiek tiek atsigavusios po patirto smūgio, merginos nusprendė užskuti į kitą naktinį klubą.
„Nenorėjome susigadinti vakaro, todėl pasirinkome kitą vietą. Čia be jokių problemų mus įleido“, – teigė pašnekovė ir pabrėžė, kad Kaune teko aplankyti ne vieną kavinę, klubą ir restoraną, tačiau visur darbuotojai buvo malonūs ir jokių nesusipratimų nekilo.
Apsaugininkas tiesiai į akis rėžė, kad nelauktume, nes esame žydės iš Izraelio. Mums nespėjus nieko atsakyti, dar pridėjo: „Viso gero.“
Perspės ir kitus
Po patirto išgyvenimo mergina liko optimistiška. Ji teigė visuomet bandanti suprasti, kodėl gyvenime nutinka vienoks ar kitoks įvykis ir iš to padaryti atitinkamas išvadas.
„Taip ir nesulaukusios paaiškinimo, pačios bandėme suprasti, kodėl apsaugininkams užkliuvo mūsų tautybė. Galbūt anksčiau jie yra susidūrę su šios šalies žmonėmis, galbūt jie buvo sukėlę nemalonių įvykių. Tačiau net ir esant tokioms priežastims, tai nepateisina jų elgesio su mumis. Mes atvykome dviese, ne su didele kompanija, kurioje yra neblaivių, aršiai besielgiančių asmenų. Kaunas yra tikrai labai puikių žmonių miestas, tai kodėl atvykusiems iš tam tikros užsienio šalies yra klijuojamos kažkokios etiketės?“ – retorinių klausimų kėlė užsienietė ir teigė, kad vieno vienintelio atsakymo iki šiol ji vis tiek nesurado.
Pašnekovei sunkiai suprantamas pasirodė ir kitas tokio elgesio niuansas – kaip pandemijos sąlygomis verslas gali sau leisti taip rūšiuoti savo klientus.
„Jie prarado mane kaip klientę. Ne tik mane, bet ir mano draugę. Nepaisant to, mes dar įspėsime savo aplinkos žmones, kad ir jie būtų atsargūs rinkdamiesi šią vietą – nenorime, kad jie patirtų ką nors panašaus. Ar tai tikrai normali praktika iš ekonominių suvaržymų dar tik atsigaunančiam verslui?“ – su nuostaba klausė užsienietė.
Nors šis išgyvenimas ilgam įstrigs Izraelio pilietės atmintyje, ji teigia, kad bloguoju visų lietuvių, kauniečių nemini.
„Kelių žmonių nuomonė tikrai nėra visos šalies ar miesto veidrodis. Čia žmonės tikrai puikūs, gal kiek uždaresni, tačiau su jais pabendravus artimiau, jie atsiskleidžia. Kauniečiai yra labai globėjiški ir nuoširdūs. Neslėpsiu, kad šis nutikimas buvo labai nemalonus, tačiau visuomet stengiuosi būti atvirų pažiūrų. Laimė, kad nei aš, nei mano draugė nesame labai jautrios, nes kitu atveju tai galėjo sukelti itin rimtų padarinių ateityje bendraujant su žmonėmis“, – pokalbį tarsi reziumavo pašnekovė.
Pasijautė diskriminuojama
Tiek ES, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Tai reiškia, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Žmonės, kurie mano, kad yra diskriminuojami, turi teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Istorijos herojė neslėpė, kad tą vakarą pasijautė diskriminuojama, tačiau apie ketinimus kažkam apie tai pranešti tikino negalvojanti – savo pasakojimu tiesiog siekianti perduoti žinią šio naktinio klubo lankytojams.
„Lietuvoje esu trumpą laiką, dar tik pradedu susipažinti su kultūra, žmonėmis ir jūsų įpročiais. Nesinori pirmomis dienomis varstyti institucijų duris, o tik perspėti kitus dėl galimų diskriminacinių nuostatų šioje pasilinksminimo vietoje“, – patikino Izraelio pilietė ir neslėpė, kad iš draugų net sulaukė patarimo kitą kartą klube rodyti dokumentą, kuriame nesimatys kilmės šalis: „Niekada nesigėdysiu dėl to, iš kur esu atvykusi, nuoširdžiai patariu taip daryti ir kitiems.“
Gresia nemalonumai
Visų tautybių grupių atstovus nuo diskriminacijos įsigyjant prekes ar naudojantis paslaugomis, šiuo atveju – klubo paslaugomis, saugo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas.
„Šiuo atveju, kai merginos neįleidžiamos į klubą tik dėl tos priežasties, kad iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų buvo matyti, jog yra kilusios iš žydų tautos, galima įžvelgti diskriminacijos požymių tautybės arba religiniu pagrindu. Merginos, manančios, kad yra diskriminuojamos, turi teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – užsieniečių istoriją įvertino advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Advokatės R.Lazauskienės teigimu, diskriminuojamomis pasijutusios užsienio studentės turi teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Pokalbio su „Kauno diena“ metu teisininkė pažymėjo, kad už lygių galimybių pažeidimus įstatyme numatyti tokie kontrolieriaus sprendimai: įspėjimas, administracinė bauda, siūlymas pažeidėjui nutraukti diskriminaciją, tyrimo medžiagos perdavimas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.
Naktinio klubo versija
Greičiausiai apie tokius gresiančius nemalonumus yra girdėję ir „Annos Meshos“ vadovai, kurie pateikė savo įvykio versiją. Pirmojo pokalbio su naktinio klubo direktore Greta Rutkauskaite metu buvo pažadėta situaciją pasiaiškinti su tą vakarą dirbusiais apsaugininkais ir paprašyta paskambinti kitą dieną.
„Nežinau, ar esate buvusi pas mus klube, tačiau žmonių jame telpa nedaug, visų norinčių priimti negalime. Tą vakarą klube buvo labai daug žmonių. Pakalbėjus su apsaugininkais, jie patikino, kad jūsų minimos merginos nebuvo įleistos, nes klubas buvo perpildytas“, – toks žodinis paaiškinimas nuskambėjo iš G.Rutkauskaitės lūpų. Tiesa, iškart po jo moteris nepamiršo paminėti, kad naktinio klubo prieigose esančių vaizdo kamerų įrašo peržiūrėti negali – esą tiek ilgai įrašai nesaugomi.
Direktorė teigė pasitikinti apsaugininkais ir neigė Izraelio pilietės žodžius, esą jos buvo neįleistos dėl savo tautybės.
„Apsaugininkai sakė, kad jokio tyčiojimosi nebuvo, neigė, kad jas pavadino žydėmis. Jie angliškai nemoka“, – toliau užtikrintai bandė dėstyti pašnekovė. Tačiau direktorės balso tonas pasikeitė, kai ji buvo paklausta, ar ir po merginų eilėje stovėję žmonės nebuvo įleisti į klubą. Toks veiksmas būtų logiškas, remiantis vadovės pateikta versija dėl perpildyto klubo.
„To atsakyti negaliu, nes vaizdo įrašų taip ilgai nesaugome“, – dar kartą pakartojo G.Rutkauskaitė ir paminėjo, kad iš merginų pusės yra nesąžininga mėtytis tokiais kaltinimais: „Prisigalvoti visko daug kas gali“.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Iškalbingas įrašas
Tam, kad būtų įrodyti galimi diskriminaciniai apsaugininkų žodžiai, reikėtų konkretaus vaizdo ar garso įrašo. Jei tą vakarą į „Anną Meshą“ bandžiusios patekti merginos būtų tikėjusios tokio akibrokšto, greičiausiai tikrai būtų jį užfiksavę. Tačiau nesitikėjo ir jo nenufilmavo. Kaip jau minėta, naktinio klubo prieigose esančios vaizdo kameros, pasak direktorės, įrašų nesaugo, todėl ir jų pasitelkti tyrimui nebeįmanoma.
Visgi tą lemtingą vakarą įvykio vietą užfiksavo dar viena vaizdo kamera. Jos medžiaga paties diskriminacijos fakto neįrodo, tačiau patvirtina, kad direktorės pateikta versija stipriai prasilenkia su tikrove.
„Kauno dienai“ pavyko gauti informacijos ir patvirtinti istorijos herojės žodžius – minėtu laiku ji ir jos draugė tikrai buvo šio naktinio klubo prieigose.
Vaizdo įraše matoma, kad, merginoms atėjus prie klubo, jokios laukiančiųjų eilės čia nė nebuvo. Jei klubas būtų perpildytas, gal tuomet prie jo turėjo būti ir daugiau norinčiųjų, bet negalinčiųjų patekti? Užfiksuota ir tai, kaip merginos apsisuka ir nueina.
Iškalbingiausia, kad praėjus apie 15–20 min. nuo merginų išėjimo, į klubą ateina jaunuoliai, kurie be jokių problemų patenka į jo vidų. Tuomet lieka vienas vienintelis klausimas – kodėl į perpildytą klubą merginos nebuvo įleistos, o po jų ėję vaikinai – įleisti?
Šie klausimai greičiausiai ir liks tik „Annos Meshos“ vadovų ir apsaugininkų sąžinės reikalas. Tačiau jei istorija apie perpildytą klubą išgalvota, ar galima tikėti direktorės žodžiais, kad diskriminacijos nebuvo?
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Ragina pranešti
Išgirdę šį pasakojimą Lygių galimybių kontrolieriai rėžė be užuolankų: „Galimos diskriminacijos požymių įžvelgiame.“ Tačiau pabrėžė, kad įvertinti, ar konkretūs paslaugų teikėjo veiksmai prieštarauja Lygių galimybių įstatymui, lygių galimybių kontrolierius gali tik po atlikto tyrimo.
„Tyrimas dėl galimos diskriminacijos būtų galimas – tautybės pagrindu“, – „Kauno dienai“ teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas.
Pasak specialisto, Lygių galimybių įstatyme numatyta, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas.
„Tokiu atveju, kai dėl paslaugų teikėjo veiksmų galimai nukentėjo konkretūs žmonės, labai svarbu, kad jie kreiptųsi į tarnybą su skundu ir išdėstytų visas aplinkybes. Gavęs skundą, kontrolierius turėtų pagrindą pradėti tyrimą“, – paragino tarnybos atstovas ir paminėjo, kad jei būtų nustatyta diskriminacija, kontrolierius galėtų priimti vieną iš šių sprendimų: kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, įspėti dėl padaryto pažeidimo arba pradėti administracinių nusižengimų teiseną (skirti baudą).
D.Paulauskas visais atvejais ragina, jei įmanoma, kaip nors tokį įvykį užfiksuoti – įrašant garsą ir / ar vaizdą, nes tai galėtų būti vertingais įrodymais vėliau šią situaciją nagrinėjant institucijoms arba pačiam paslaugų teikėjui.
„Tačiau net ir neturint užfiksuoto įvykio įrodymų, rekomenduojame pirmiausia kreiptis tiek į paslaugų teikėją, nes būtent jis yra atsakingas už lygių galimybių įgyvendinimą teikiant paslaugas, tiek į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu“, – teigė jis.
Už diskriminacinius veiksmus taip pat yra numatyta ir žymiai griežtesnė – baudžiamoji – atsakomybė.
Diskriminacija gaji
Svarbu pastebėti, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl asmenys, kreipdamiesi dėl galimos diskriminacijos, negali tikėtis žalos atlyginimo. Jei asmuo dėl diskriminacijos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, ją atlyginti gali įpareigoti tik teismas.
„Už diskriminacinius veiksmus taip pat yra numatyta ir žymiai griežtesnė – baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis numato asmeniui atsakomybę už veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jam priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje. Asmuo, įvykdęs tokią nusikalstamą veiką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu“, – gresiančią rimtesnę atsakomybę įvardijo „Advocateroa“ advokatė R.Lazauskienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, bendrai vartotojų teisių srityje daugiausia diskriminacijos atvejų buvo nustatyta 2020 m. Tai yra viena sričių, kurioje asmenys gana dažnai skundžiasi ar konsultuojasi dėl diskriminacijos labai įvairiais pagrindais – dėl lyties, negalios, amžiaus, tautybės ir kt. pagrindų.
„Apmaudu, kad priekabiavimas dėl negalios, amžiaus, tautybės ir kt. pagrindų vartotojų teisių srityje neuždraustas Lygių galimybių įstatyme, tačiau tikimės, kad Seimas imsis ištaisyti šią klaidą šiais metais“, – vylėsi D.Paulauskas.
