Tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos, tvirtai remiančių Ukrainą, tapusią Maskvos agresijos taikiniu, esantis eksklavas yra itin militarizuota Rusijos teritorija.

Ketvirtadienį „trys lėktuvai Mig-31i su hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“ buvo perkeltos į Čkalovsko aerodromą Kaliningrado srityje“, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Nurodoma, kad šie lėktuvai vykdys „kovinį budėjimą visą parą“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmąkart pristatęs „Kinžal“ 2018 metais, vadino šias raketas „idealiu ginklu“, galinčiu skrieti dešimt kartų greičiau už garsą, todėl itin sunkiai perimamu priešraketinės gynybos priemonių.

Tačiau daugelis ekspertų sako, kad tai tėra įprastos nuo žemės paleidžiamos trumpo nuotolio balistinės raketos „Iskander“ šiek tiek modifikuota iš oro paleidžiama versija.

„Iskander“, kaip ir visos balistinės raketos, dalyje savo skrydžio trajektorijos išvysto hipergarsinio diapazono (didesnį kaip 5 machų) greitį, bet nepasižymi hipergarsinių ginklų klasei būdingu manevringumu.

Maskva birželį įtūžo, kai Lietuva uždraudė prekes, kurioms taikomos europinės sankcijos, geležinkeliu gabenti iš Rusijos pagrindinės teritorijos tranzitu į Kaliningrado sritį. Vilnius tvirtino tik vykdęs sankcijas pagal Europos Komisijos pateiktas gaires.

Tačiau Europos Komisija liepą paskelbė naujas gaires, kuriomis nurodyta dalies sankcionuotų prekių tranzitą leisti.

Kaliningrado sritis apima dalį buvusios Rytų Prūsijos teritorijos, kurią Sovietų Sąjungos kariuomenė užėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

„Bijau, kad amerikiečiai pasinaudos proga... ir dislokuos raketų Europoje. Štai čia maža nepasirodys ir mums. Todėl mums reikės drauge su Rusija galvoti apie atsakomąsias priemones... O dar blogiau bus, jeigu šios raketos bus dislokuotos... Ukrainos teritorijoje“, – penktadienį lankydamasis Karo akademijoje sakė A. Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad šis klausimas buvo aptarinėjamas ir per jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tuo pačiu A. Lukašenka pabrėžė tikintis Rusijos pareiškimais, kad ji nepažeidė INF sutarties.

Kalbėdamas apie potencialią grėsmę Baltarusijos saugumui A. Lukašenka pažymėjo: „Tai katastrofa, ypač mums“.

Jis pakomentavo nuomonę, kad JAV iš INF sutarties pasitraukė taip pat ir dėl Kinijos, kuri turi tokių ginklų, bet nebuvo šios sutarties dalyvė.

„Žinoma, šiomis raketomis per Ramųjį vandenyną... Amerikai nesmogsi. Amerikiečiai išgyvena pirmiausia dėl savo sąjungininkių Ramiojo vandenyno regione: (Pietų) Korėjos, Japonijos, ten įkurtų savo bazių“, – sakė jis.

„Mano atsakymas vienareikšmiškas: kategoriškai nepritariu (INF nutraukimui). Mums nereikia šito didelių valstybių aiškinimosi, nuo kurio, kaip rodo istorija, mes visuomet kentėdavome“, – pažymėjo A. Lukašenka.

Baltarusijos lyderis taip pat sakė, kad NATO vis dėlto galėtų dislokuoti tokių raketų Europoje, nors pats Aljansas sakė neketinantis to daryti. „Man atrodo, kad... tai paprasčiausiai blefas. Priešingu atveju kodėl trauktis (iš sutarties)? Reikėjo tartis su Kinija ir įtraukti ją (į sutartį), jeigu kalbama apie Kiniją“, – pažymėjo jis.