Tačiau antradienio rytą G. Gurevičiūtė socialiniuose tinkluose pasidalijo savo nuotrauka, prie kurios nugulė toks prierašas: „Kiekviena pabaiga yra nauja pradžia, o sunkiausia kartais yra teisingas dalykas.“

G. Gurevičiūtė ir D. Jaruševičius susižadėjo 2021 metų vasarį Meksikoje.

Gintarės Gurevičiūtės „Facebook“ įrašas.

Balandį nuteistajam baudą sušvelnino Apeliacinis teismas. Generalinė prokuratūra su tokiu teismo verdiktu nesutiko, teigė, kad bausmės D. Jaruševičiui netinkamai subendrintos, nes subendrinant laisvės atėmimą su bauda, bauda neturėjo būti mažinama.

Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nusprendė, kad teisės taikymo klaidų nepadaryta, nuteistajam nėra paskirta aiškiai per švelni bausmė. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismas šiemet sausį D. Jaruševičiui buvo paskyręs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, ir 7,5 tūkst. eurų baudą.

Apeliacinis teismas baudą sumažino iki 3,7 tūkst. eurų, tačiau pažymėjo, kad asmuo kaltu pripažintas pagrįstai.

Siekdamas, kad tarybos tyrimas dėl įmonių „Rovaltra“ ir „Žagarės inžinerija“ galimo kartelio būtų joms palankus, D. Jaruševičius siūlė 14,5 tūkst. eurų kyšį tarybos vyriausiajam specialistui Daumantui Grikiniui.

D. Jaruševičiui pasiūlius kyšį, tarybos darbuotojas iškart kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo slapta fiksuojami verslininko ir tarybos darbuotojo susitikimai.

2016 metais Konkurencijos taryba tyrė, ar „Rovaltra“ ir „Žagarės inžinerija“, dalyvaudamos viename iš technikos tiekimo konkursų, buvo sudariusios draudžiamą susitarimą. Baigus tyrimą, taryba įmonėms skyrė baudas už komercinių pasiūlymų derinimą: „Rovaltrai“ – 70,4 tūkst. eurų, „Žagarės inžinerijai“ – 33,4 tūkst. eurų.

„Rovaltra“ prekiauja įvairia technika, tiekia serviso paslaugas ir atsargines dalis, o „Žagarės inžinerija“ stato pramonės objektus, kogeneracines jėgaines, įrengia inžinerinius tinklus, garo bei vandens šildymo katilus.

Vilniaus apygardos teismas šiemet sausį D. Jaruševičiui buvo paskyręs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, ir 7,5 tūkst. eurų baudą.

Apeliacinis teismas baudą sumažino iki 3,7 tūkst. eurų, tačiau pažymėjo, kad asmuo kaltu pripažintas pagrįstai.

„Pats D. Jaruševičius kreipėsi į Grikinį, klausdamas, ar gali padėti ir sakydamas, kad pastangos atsipirktų“, – sakė Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis.

Teisėjo minimas Daumantas Grikinis tuo metu ėjo Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Siekdamas, kad tarybos tyrimas dėl įmonių „Rovaltra“ ir „Žagarės inžinerija“ galimo kartelio būtų joms palankus, D. Jaruševičius siūlė 14,5 tūkst. eurų kyšį tarybos vyriausiajam specialistui.

D. Jaruševičiui pasiūlius kyšį, tarybos darbuotojas iškart kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo slapta fiksuojami verslininko ir tarybos darbuotojo susitikimai.

Byla buvo ištirta, vėliau buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme.

Nuosprendį apskundė ir prokuratūra, ir nuteistasis.

Prokuratūra manė, kad apygardos teismas netinkamai subendrino už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtą bausmę ir prašo ją padidinti iki 11 tūkstančių eurų.

D. Jaruševičius prašė jį išteisinti, nes atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, esą buvo pažeistos slaptų tyrimo veiksmų taikymo taisyklės. Nuteistasis prašė skirti švelnesnę bausmę, nes jam skirta bausmė neatitinka teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose.

Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis sako, kad D. Jaruševičiui skirta pakankamai griežta bausmė, palyginti su bausmės tokio pobūdžio bylose, prokuratūros prašymu ji negali būti dar labiau griežtinama.

2016 metais Konkurencijos taryba tyrė, ar „Rovaltra“ ir „Žagarės inžinerija“, dalyvaudamos viename iš technikos tiekimo konkursų, buvo sudariusios draudžiamą susitarimą. Baigus tyrimą, taryba įmonėms skyrė baudas už komercinių pasiūlymų derinimą: „Rovaltrai“ – 70,4 tūkst. eurų, „Žagarės inžinerijai“ – 33,4 tūkst. eurų.

„Rovaltra“ prekiauja įvairia technika, tiekia serviso paslaugas ir atsargines dalis, o „Žagarės inžinerija“ stato pramonės objektus, kogeneracines jėgaines, įrengia inžinerinius tinklus, garo bei vandens šildymo katilus.