Šis žingsnis, nukreiptas prieš svarbaus Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorių, yra platesnio masto susidorojimo su gerbiamomis pilietinės visuomenės institucijomis, kuris paspartėjo Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, dalis.

D. Muratovas „naudojosi užsienio platformomis skleisdamas nuomonę, kuria siekiama formuoti neigiamą požiūrį į Rusijos Federacijos užsienio ir vidaus politiką“, sprendimą pagrindė Rusijos teisingumo ministerija.

Ministerija taip pat apkaltino D. Muratovą kūrus ir platinus kitų „užsienio agentų“ turinį.

„Ką čia komentuoti? Dėl komentarų kreipkitės į Teisingumo ministeriją“, – sakoma „Novaja Gazeta“ interneto svetainėje.

Leidinio redakcija pridūrė, kad į „užsienio agentų“ sąrašą dabar įtraukti 674 „vertingi asmenys ir organizacijos“.

Dėl šios etiketės, kuri primena sovietmečiu naudotą „liaudies priešų“ terminą, taikomi dideli administraciniai apribojimai ir reikalaujama atskleisti finansavimo šaltinius.

Be to, ji įpareigoja „užsienio agentus“ specialiai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.

Dėl to „užsienio agentams“ ir asmenims, besidalijantiems jų turiniu, gresia didelės baudos.

Šis žymėjimas yra Kremliaus naudojamų teisės aktų, kuriais siekiama nutildyti kritikus, dalis kartu su dar griežtesne „nepageidaujamos organizacijos“ etikete.

Nužudyti žurnalistai

Nuo 2022 metų vasario, kai į Ukrainą Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiuntė karines pajėgas, Maskva deda daugiau pastangų susidoroti su kitaminčiais.

Dauguma garsiausių valdžios oponentų yra už grotų arba pasitraukė į užsienį.

Nors daugelis nepriklausomų žurnalistų dirba užsienyje, D. Muratovas neseniai buvo pastebėtas Rusijoje.

Jis priklauso teisininkų komandai, ginančiai jo draugą Olegą Orlovą, Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vieną vadovų.

O. Orlovas teisiamas dėl piketų prieš puolimą Ukrainoje ir dėl Prancūzijos leidinyje „Mediapart“ išspausdinto teksto pavadinimu „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Jis buvo apkaltintas kariuomenės diskreditavimu, o šį kaltinimą, be kitų, Maskva pasitelkia prieš karo Ukrainoje kritikus.

Buvo sulaikyti tūkstančiai paprastų rusų, protestavusių prieš karą Ukrainoje.

Nuo puolimo pradžios įkalinta daug aukšto rango opozicijos politikų, įskaitant Ilją Jašiną ir Vladimirą Karą-Murzą.

Vienas aršiausių V. Putino kritikų opozicionierius Aleksejus Navalnas kalinamas nuo 2021 metų.

Represijos sustiprėjo per puolimą Ukrainoje, tačiau saviraiškos laisvės erdvė Rusijoje mažėja jau daugelį metų.

2021 metais, kai D. Muratovas tapo vienu iš Nobelio taikos premijos laureatų, jis skyrė apdovanojimą „Novaja Gazeta“ žurnalistams, kurie „atidavė savo gyvybes už savo profesiją“.

Nuo 2000 metų buvo nužudyti šeši „Novaja Gazeta“ žurnalistai ir bendradarbiai, įskaitant tiriamąja žurnalistika užsiėmusią Aną Politkovskają, kuri buvo nušauta Maskvoje per V. Putino gimtadienį.

„Novaja Gazeta“, kurią 1993 metais su kitais įkūrė buvęs Sovietų Sąjungos lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas Michailas Gorbačiovas, yra viena iš nedaugelio Rusijoje likusių žiniasklaidos priemonių, kritikuojančių V. Putiną.

Nobelio komitetas: Rusija bando nutildyti D. Muratovą

Nobelio taikos premijos laureatus renkantis Nobelio komitetas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos valdžia, įtraukdama garsų žurnalistą į savo „užsienio agentų“ sąrašą, bando jį nutildyti.

„Dmitrijui Muratovui Nobelio taikos premija 2021-aisiais buvo paskirta už jo pastangas skatinti žodžio laisvę, informacijos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Liūdna, kad Rusijos valdžia dabar bando jį nutildyti. Kaltinimai jam yra politiškai motyvuoti“, – sakoma Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkės Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) pareiškime.

Liepos 15 dieną „Novaja gazeta“ darbuotojai pradėjo leisti popierinį žurnalą ir jį buvo galima matyti internete naujoje svetainėje „Novaja rasskaz-gazeta“.

Pirmame jo numeryje, be kitų dalykų, buvo publikuota Vladimiro Putino ideologijos ir autoritarizmo analizė.

Tačiau savaitė po jo pasirodymo Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija prokuratūros prašymu blokavo naująją svetainę.

Sekmadienį ji buvo neprieinama Rusijoje be VPN (virtualaus privataus tinklo), pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Mūsų svetainė buvo nužudyta netrukus po užgimimo. Turėjome ją septynias dienas ir devynias valandas“, – sakoma leidinio pareiškime.

Jame nurodoma, kad Rusijos prokuratūra apkaltino ją Rusijos ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimu“. Šis naujai apibrėžtas kaltinimas nuo kovo dažnai naudojamas karinės intervencijos Ukrainoje kritikams tildyti.

„Šiuo metu nėra skundų prieš mūsų popierinį žurnalą, tad toliau rengsime jo antrą numerį“, – sakoma pareiškime.

Pastaraisiais metais „Novaja gazeta“, garsėjęs straipsniais apie elito korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus, buvo vienintelis likęs stambus rusiškas laikraštis, kritikavęs Rusijos prezidentą V. Putiną ir jo politiką.

„Novaja gazeta“ vyriausiajam redaktoriui Dmitrijui Muratovui 2021-aisiais buvo paskirta Nobelio taikos premija.

Tačiau kovą „Novaja gazeta“ buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti. Valdžia priėmė drakonišką įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Balandžio 7 dieną į D. Muratovas traukinyje buvo užpultas asmens, apipylusio jį aliejiniais dažais, sumaišytais su acetonu. Žurnalistui buvo apdegintos akys.

„Heritage Auctions“ atstovas neįvardijo pirkėjo, bet leido suprasti, kad jis yra iš užsienio.

Aukcionas buvo surengtas birželio 20-ąją, Pasaulinę pabėgėlių dieną.

D. Muratovas 2021 metų Nobelio taikos premiją pelnė kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa, o Nobelio komitetas juos pagerbė „už pastangas apsaugoti žodžio laisvę“.

D. Muratovas kartu su grupe žurnalistų 1993 metais įkūrė laikraštį „Novaja Gazeta“. Kovo mėnesį jo vadovaujamas leidinys sustabdė savo veiklą Rusijoje, kai Maskva priėmė teisės aktus, numatančius griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kritikuojantiems kruviną Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje.

Žurnalistas griežtai kritikavo 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir šių metų vasario mėnesį jos sukeltą karą prieš Ukrainą.

„Politico“ žiniomis, D. Muratovas praėjusį ketvirtadienį išskrido iš Rusijos į Vakarų Europą, o iš ten – į Niujorką.

D. Muratovas 2021 metų premiją laimėjo kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa, o Nobelio komitetas juos pagerbė „už pastangas apsaugoti žodžio laisvę“.

Kovo mėnesį D. Muratovo vadovaujamas laikraštis sustabdė savo veiklą Rusijoje, kai Maskva priėmė teisės aktus, numatančius griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kritikuojantiems kruviną Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje.

D. Muratovas kartu su grupe žurnalistų 1993 metais įkūrė laikraštį „Novaja Gazeta“. Šiemet jis tapo vieninteliu likusiu dideliu laikraščiu, kritikuojančiu prezidentą Vladimirą Putiną ir jo taktiką šalyje ir už jos ribų.

„Heritage Auctions“ parduoda D. Muratovo Nobelio medalį, kuris siūlomas internetu ir gyvai, o galutinis pardavimas numatytas pirmadienio vakarą Manhatane.

Pirmadienio rytą už jį buvo siūloma 550 tūkst. JAV dolerių. Gautos lėšos bus skirtos UNICEF Humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams fondui.

„Heritage“ paskelbtame vaizdo įraše žymus žurnalistas sakė, kad Nobelio premijos laimėjimas „suteikia galimybę būti išgirstam“.

„Svarbiausia žinia šiandien yra ta, kad žmonės suprastų, jog vyksta karas ir mes turime padėti žmonėms, kurie kenčia labiausiai“, – tęsė jis, konkrečiai nurodydamas pabėgėlių šeimų vaikus.

Internetinės varžytuvės prasidėjo trečiadienį. Statymai bus priimami iki birželio 20 d., pranešė aukcionų namai „Heritage Auctions“, įsikūrę Dalase, Teksase. Pajamos bus atiduotos UNICEF už darbą su Ukrainos pabėgėliais.

D. Muratovas yra Kremlių kritikuojančio leidinio „Novaja gazeta“, anksčiau šiais metais sustabdžiusio leidybą Rusijoje, vyriausiasis redaktorius. Tai padaryta baiminantis pažeisti įstatymus, pagal kuriuos baudžiama už invazijos kritiką arba informaciją, kai ji pavadinama „karu“ ar „ invazija“.

60 metų D. Muratovas pernai pelnė Nobelio taikos premiją kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa už atsidavimą spaudos laisvei. Jiedu pasidalino 10 milijonų Švedijos kronų (apie 1 mln. JAV dolerių) premiją, D. Muratovas paaukojo pinigus labdarai.

„Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai“, – žurnalistams Ženevoje per vertėją sakė D. Muratovas. Jis kalbėjo per Pasaulinei spaudos laisvės dienai skirtą renginį.

Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius pranešė paskelbęs branduolinių pajėgų padidintą parengtį.

Vakarams didinant paramą Ukrainai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė menkai užmaskuotą grasinimą, užsimindamas apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną šiuos ginklus galima panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.

Kaip įspėjo D. Muratovas, kurio laikraštis „Novaja gazeta“ per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo priverstas sustabdyti leidybą, Kremliaus „propagandos kariai“ stengiasi, kad branduolinių ginklų panaudojimas taptų priimtinesnis Rusijos visuomenei.

„Jau dvi savaites iš savo televizorių ekranų girdime, kad reiktų atidaryti branduolinių [raketų] šachtas“, – sakė jis.

„Taip pat girdime, kad šie baisūs ginklai turėtų būti panaudoti, jei ginklų tiekimas Ukrainai tęsis“, – sakė jis, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir kitų pastangas apginkluoti puolamą šalį.

Priešingai nei teigia propagandistai, tokių ginklų panaudojimas „nebūtų karo pabaiga“, įspėjo D. Muratovas.

Taip pat girdime, kad šie baisūs ginklai turėtų būti panaudoti, jei ginklų tiekimas Ukrainai tęsis.

„Tai bus žmonijos pabaiga“, – sakė jis.

„Absoliuti valdžia“

D. Muratovo teigimu, šiuo metu Rusijoje labiausiai baugina tai, kad V. Putinas įgijo „neribotą, absoliučią valdžią“.

Pasak žurnalisto, jei V. Putinas nuspręstų panaudoti branduolinius ginklus, „niekas negalėtų sutrukdyti priimti šio sprendimo – nei parlamentas, nei pilietinė visuomenė, nei visuomenė“.

D. Muratovas kalbėjo drauge su filipiniečių žurnaliste Maria Ressa (Marija Resa), su kuria gavo 2021 metų Nobelio taikos premiją. Jis taip pat atsakė į klausimus apie praėjusio mėnesio užpuolimą traukinyje Rusijoje ir pažymėjo, kad jį užpuolęs asmuo yra „saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo“.

Balandžio 7 dieną į D. Muratovo traukinio kupė atėjęs vyras įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu. Žurnalistui buvo apdegintos akys.

D. Muratovas sakė, kad pats padarė savo užpuoliko nuotraukų, be to, užpuoliko veidą užfiksavo policijos kameros, bet per beveik mėnesį nepradėtas „nė vienas tyrimas“.

Tai bus žmonijos pabaiga.

„Novaja gazeta“ darbuotojai išsiaiškino, kad užpuolikas yra asmuo, tris kartus keitęs savo vardą ir tikriausiai turintis gerų ryšių, nurodė D. Muratovas.

Užpuolikas tiksliai žinojo, kur traukinyje sėdėjo D. Muratovas, ir tai reiškia, kad tas asmuo galėjo naudotis žvalgybos tarnybos duomenų baze, teigė žurnalistas.

„Jis naudojosi žvalgybos tarnybų ištekliais, jis buvo saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo“, – sakė D. Muratovas. Jis nemano, kad užpuolikas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos žvalgybos bendruomene – labiau tikėtina, kad tai kokios nors privačios karinės korporacijos kontraktininkas.

„Kokia nors privati karinė korporacija atitinka faktus“, – pridūrė jis.

„Nežinomas užpuolikas traukinio vagone užpuolė „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių ir Nobelio premijos laureatą“, – per „Telegram“ pranešė nepriklausomas leidinys.

„Į kupė jis įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu. Jis sušuko: „Muratovai, še tau už mūsų vaikinus“, – laikraštis citavo D. Muratovo žodžius, veikiausiai turint galvoje Rusijos aukas kare Ukrainoje.

„Mano akys siaubingai peršti, bandau nusiplauti“ dažus, pranešime cituojamas D. Muratovas. Jis sakė, kad buvo užpultas iš Maskvos į pietrytinį Samaros miestą važiavusiame traukinyje.

Prie pranešimo buvo pridėtos dvi D. Muratovo nuotraukos – vienoje iš jų jis matomas traukinio tualete, o jo galva, krūtinė ir rankos išpurvintos raudonais dažais.

Antroje nuotraukoje matyti traukinio kupė esantys daiktai, gausiai aplieti raudonu skysčiu.

„Muratovui buvo suteikta pirmoji pagalba, ir jis traukiniu išvyko pas savo motiną... Ieškome nusikaltėlio, kuris tai padarė“, – tviteryje rašė Kirilas Martynovas, buvęs D. Muratovo pavaduotojas

K. Martynovas pridūrė, kad ataka galbūt pakenkė D. Muratovo regėjimui.

Praėjusį mėnesį „Novaja Gazeta“ pareiškė, kad stabdo laikraščio leidybą tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki karo Ukrainoje pabaigos.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą „Novaja gazeta“ paskelbė, kad nepranešinės apie šiuos įvykius dėl naujo Rusijos įstatymo, reikalaujančio žiniasklaidos rusų veiksmus Ukrainoje vadinti „karine operacija“.

Šis drakoniškas įstatymas, draudžiantis skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, priimtas Maskvai nuo invazijos pradžios susidorojant su nepriklausoma žiniasklaida ir interneto platformomis.

Ketvirtadienį užsienyje dirbantys laikraščio žurnalistai taip pat pareiškė, kad savo iniciatyva pradeda leisti naują leidinį – „Novaja Gazeta. Europa“ – keliomis kalbomis. Jo redaktorius bus K. Martynovas.

Rusijos pagrindinio opozicinio laikraščio „Novaja gazeta“ redaktorius D. Muratovas 2021 metų Nobelio taikos premiją gavo drauge su filipiniete Maria Ressa (Marija Resa), už pastangas „apsaugoti raiškos laisvę“.

Per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ D. Muratovas paskelbė, kad jis ir jo laikraštis nusprendė padovanoti auksinį medalį vienam fondui, padedančiam Ukrainos pabėgėliams.

„Prašome aukcionų, galinčių parduoti šį pasaulyje garsų apdovanojimą, susisiekti“, – parašė jis.

D. Muratovo teigimu, jis nori skirti medalį „taikiems pabėgėliams ir sužeistiems bei sergantiems vaikams, kuriems reikia skubaus gydymo“.

Savo pareiškime žurnalistas taip pat paragino nutraukti ugnį ir apsikeisti belaisviais, sugrąžinti žuvusiųjų palaikus, nustatyti humanitarinius koridorius ir teikti pagalbą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą „Novaja gazeta“ paskelbė, kad nepranešinės apie šiuos įvykius dėl naujo Rusijos įstatymo, reikalaujančio žiniasklaidos rusų veiksmus Ukrainoje vadinti „karine operacija“.

Šis drakoniškas įstatymas, draudžiantis skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, priimtas Maskvai nuo invazijos pradžios susidorojant su nepriklausoma žiniasklaida ir interneto platformomis.

Praėjusią savaitę „Novaja gazeta“ pirmajame puslapyje išspausdino valstybinės televizijos darbuotojos protesto per pagrindinę vakaro žinių laidą nuotrauką. Protestuotoja laikė plakatą su Rusijos veiksmus Ukrainoje smerkiančiais šūkiais, bet laikraščio nuotraukoje dalis plakato užrašų buvo užtušuoti.

„Novaja gazeta“ yra viena iš kelių dar likusių žiniasklaidos priemonių, skelbiančių Kremliaus pozicijai prieštaraujančias nuomones.

Nuo 2000 metų buvo nužudyti šeši šio laikraščio žurnalistai ir bendradarbiai, tarp jų tiriamosios žurnalistikos reporterė Ana Politkovskaja.

Praėjusią savaitę šalies prokurorai ėmėsi likviduoti šią grupę dėl įtariamų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo.

„Memorial“ spaudžiama Rusijoje tęsiantis beprecedenčiam susidorojimui su opozicija ir nepriklausomomis organizacijomis. Anksčiau šiemet teisėsauga įkalino vieną garsiausių rusų opozicionierių Aleksejų Navalną.

Lapkričio 25 dieną Rusijos Aukščiausiasis Teismas turi svarstyti prašymą panaikinti šią teisių gynimo grupę, turinčią maždaug 50 padalinių visoje šalyje ir užsienyje.

„Lapkričio 25-ąją paskirtas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymo dėl organizacijos „Memorial“ likvidavimo nagrinėjimas teisme. Ilgametė „Memorial“ veikla visuomet buvo nukreipta į istorinio teisingumo atkūrimą, šimtų tūkstančių represijų metais žuvusių ir nukentėjusių žmonių atminimo išsaugojimą, pastangas užkirsti kelią panašiems įvykiams dabar ir ateityje“, – rašoma bendrame M. Gorbačiovo ir D. Muratovo kreipimesi, kurį ketvirtadienį gavo naujienų agentūra „Interfax“.       

Pareiškimo autoriai pabrėžia, jog Rusijos valstybei ir visuomenei naudinga, kad „Memorial“ tęstų savo darbą.

„Reikalavimas uždaryti „Memorial“ šalyje išprovokavo nerimą, kurį jaučiame ir mes“, – rašoma kreipimesi.

Nobelio taikos premijos laureatai ragina Generalinę prokuratūrą „atsiimti prašymą ir išspręsti pretenzijų klausimą neteisminiu keliu“.

„Raginame teismą atidėti prašymui išnagrinėti paskirtą posėdį, kad būtų sudaryta galimybė bendromis pastangomis pašalinti šią šaliai skausmingą problemą“, – rašoma kreipimesi. 

Trečiadienį viena iš „Memorial“ steigėjų sakė naujienų agentūrai AFP, kad šis žingsnis rodo, jog Kremlius daro „staigų“ posūkį diktatūros link.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad NVO „jau ilgą laiką turėjo problemų dėl Rusijos teisės aktų laikymosi“.

Vienas iš prezidento žmogaus teisių tarybos, kuri paprastai laikosi Kremliaus linijos, narių ketvirtadienį pranešė, kad patariamoji institucija planuoja iškelti šį klausimą prezidentui Vladimirui Putinui.

1989 metais teisių gynėjų, tarp kurių buvo garsus sovietų mokslininkas ir disidentas Andrejus Sacharovas, įkurta organizacija „Memorial“ jau daugelį metų yra Rusijos valdžios taikiklyje.

Ši NVO, dažnai minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, bet iki šiol negavusi šio apdovanojimo, agituoja už istorinės atminties išsaugojimą Rusijoje ir kovoja su teisių pažeidimais.

Anksčiau šį mėnesį paskelbta, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko rusų žurnalistui Dmitrijui Muratovui, populiaraus nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiajam redaktoriui, ir žurnalistinius tyrimus atliekančiai filipinietei Mariai Ressai (Marijai Resai).

Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) tada sakė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.

Iškilminga ceremonija vyks, kaip ir numato tradicija, Osle gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.

1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis premijas už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse įsteigė savo testamentu. Nuo 1969 metų teikiamas apdovanojimas ir ekonomikos srityje; dabar jis daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

„Abu šių metų Taikos premijos laureatai, Maria Ressa ir Dmitrijus Muratovas, bei praėjusių metų nugalėtojos – Pasaulio maisto programos – atstovas dalyvaus“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniame laiške sakė Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Olavas Njolstadas (Olavas Niolstadas).

Tą pačią dieną Stokholme paprastai rengiama atskira ceremonija pagerbti kitų Nobelio premijų – medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos – laureatams.

Per renginį Stokholme paprastai vyksta iškilminga apdovanojimų ceremonija, po kurios Rotušėje vyksta prabangus pokylis, kuriame dalyvauja Švedijos karališkoji šeima ir apie 1 300 svečių.

Tačiau rugsėjį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse.

„Neaiškumas dėl pandemijos krypties ir tarptautinių kelionių galimybių yra priežastis, kodėl 2021-ųjų laureatai savo medalius ir diplomus gaus savosiose šalyse“, – tuo metu sakė Nobelio fondo vykdomasis direktorius Vidaras Helgesenas.

Kaip ir 2020 metais, šiemet ceremonijos „bus skaitmeninių ir fizinių renginių mišinys“, nurodė Nobelio fondas, nurodė jis.