Koncertas nufilmuotas didingame ir tuščiame Bolonijos operos teatre pernai metų gruodžio mėnesį. Tai pirmasis šio vieno geriausių Italijoje ir pasaulyje ansamblio pasirodymas Lietuvos publikai. Šį rudenį suplanuoti du gyvi koncertai Klaipėdos koncertų salėje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Trio nariai, susibūrę būdami studentais ir besimokydami Parmos muzikos akademijoje (Conservatorio Arrigo Boito), dėl ansamblio pavadinimo ilgai galvos nesuko ir pasivadino tiesiog „Trio di Parma“, o tai reiškia Parmos trio arba trio iš Parmos. Ansamblio sudėtyje yra Alberto Miodini, grojantis fortepijonu, Ivan Rabaglia, griežiantis smuiku ir Enrico Bronzi, violončelės meistras.

Parma – miestas šiaurės Italijoje, nuo seno garsėjantis klasikinės muzikos tradicijomis, reiklia ir rafinuota publika, gimtinė tokių pasaulio menininkų kaip dirigento Arturo Toscanini, kino klasiko Bernardo Bertolucci, operos žanro meistro Giuseppe Verdi, tapytojo Parmigianino. Čia formavosi muzikantų grojimo stilius, čia buvo klojami muzikinės karjeros pamatai. Per daugelį metų atlikėjai pelnė daugybę apdovanojimų, atsiskleidė svarbiausiuose tarptautiniuose konkursuose, išskirtinėse Italijos ir kitų šalių muzikos erdvėse: „Accademia di S. Cecilia” Romoje, „Amici della Musica“ Florencijoje, Venecijos teatre „Gran Teatro La Fenice”, Berlyno filharmonijoje, Niujorko „Carnegie Hall” ir Lincoln centre, salėje „Wigmore Hall” Londone, Vienos „Konzerthaus“, Moliere salėje Lione, Sankt Peterburgo filharmonijoje ir daugelyje kitų.

„Šio vakaro programa parodo du labai skirtingus, nors ir chronologiškai susijungiančius, 20 a. aspektus ir du skirtingus pasaulius – Dmitrijaus Šostakovičiaus, kurio kūrybą cenzūruoja sovietinės tarnybos, ir Ildebrando Pizzetti iš visiškai kitokio pasaulio: gimusio Parmoje, augusio tėvo pianisto šeimoje, muzikos bei meno apsuptyje. Tai 1923–1924 metai, kai 16-metis studentas D. Šostakovičius sukuria savo itin laisvos formos trio poemą. Beveik tais pačiais metais I. Pizzetti, jau pasiekęs savo kūrybinę brandą, parašo „Trio in la maggiore“. Kalbant apie vieną pirmųjų D. Šostakovičiaus kūrinių, įdomu tai, kad jis nenutraukia sąsajų su didžiąja 20 amžiaus rusų kūrėjų muzika ir kviečia prisiminti rusiško baleto muzikinių vaizdų graciją,“ – koncerto programą pristato trio violončelininkas Enrico Bronzi.

Kalbant apie vieną pirmųjų D. Šostakovičiaus kūrinių, įdomu tai, kad jis nenutraukia sąsajų su didžiąja 20 amžiaus rusų kūrėjų muzika.

Kitas D. Šostakovičiaus kūrinys „Trio n.2 in mi minore op.67“ yra parašytas vėlesniais, 1944 metais. Menininkas pagaliau randa naują atskaitos tašką, naują laisvę ir sukuria vieną iš savo didžiausių ne tik kamerinės muzikos kūrinių, bet, anot E. Bronzi, centrinį savo kūrybos darbą. Tai nepaprasta muzika, kurioje susimaišo labai skirtingi ir gilūs elementai, čia yra lengvumo, didaus ir net juodojo humoro, kompozicija sukurta mirusiam draugui. „Trio di Parma“ muzikantui smalsu stebėti, kaip D. Šostakovičius meistriškai perkuria makabrišką šokį, kuriame yra aiški nuoroda į žydų muziką ir Rytų Europą.

I. Pizzetti yra itin originalios poetikos nešėjas, poetikos, persmelktos prancūzų instrumentinio pasaulio pažinimo, jis sujungia lyriką su rapsodiniu jausmu, labai šviesiu ir labai itališku. Šio kompozitoriaus melodijos Enrico Bronzi ausiai ir širdžiai skamba tarsi kalba, pašnekesys, tiek pačia kompozicija, tiek instrumentų pokalbiais ir suokalbiais.

„I. Pizzetti netaupo temų, kurios turi vienodas pasikartojančias natas, panašias į žodžio ištarimą, deklamavimą. Mano manymu, tai svarbus dalykas instrumentinei italų muzikai. Instrumentai čia tarsi kalba tarpusavyje“, – sako istorinės violončelės savininkas. Jis groja italų meistro Vincenzo Panormo violončele, pagaminta 1775 m. Londone, o kolega Rabaglia – Santo Serafino smuiku, pagamintu 1740 m. Venecijoje.

„Trio di Parma“ bendradarbiavo su svarbiais muzikos pasaulio atlikėjais ir kūrėjais, dalyvavo Italijos valstybinės radijo ir televizijos kompanijos RAI įrašuose bei užsienio radijo ir TV stočių įrašuose, tokiuose kaip BBC London, Radio Bremen, ABC-Classic Australia ir kitose. Ansamblis įrašė visus kūrinius, parašytus trio su fortepijonu iš Beethoveno, Schuberto, Schumanno, Brahmso, Dvorako, Šostakovičiaus, Ravelio kūrybos bei išleido Liszto ir Pizzetti monografinius diskus.