„Nuoširdus pasitikimas oro uoste – su duona ir druska. Tai klestėjimo, gerovės, bet kartu ir gyvenimo išbandymų simbolis. Gyvenimo skonis – kaip sako ukrainiečiai“, – trečiadienį vakare feisbuke pranešė šalies vadovas.

„Atvykstu į šalį su šimtamete istorija: tragiškais išgyvenimais, didžiomis pergalėmis ir nenuilstama kova už europinį identitetą. Pagerbsiu Holodomoro, Antrojo pasaulinio karo ir Maidano aukas. Pareikšiu paramą Ukrainai, šaliai, išgyvenančiai Rusijos karinę agresiją ir kovojančiai su nematomu priešu – pandemija“, –  teigė G. Nausėda.

Pirmąją vizito dieną šalies vadovas susitiks su lietuvių bendruomene Ukrainoje.

Nuoširdus pasitikimas oro uoste – su duona ir druska. Tai klestėjimo, gerovės, bet kartu ir gyvenimo išbandymų simbolis.

Ketvirtadienį G. Nausėda su V. Zelenskiu pirmininkaus dvišalei Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybai, kurios metu pasirašys bendrą deklaraciją dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Valstybių vadovus lydintys ministrai pasirašys dvišalius susitarimus dėl bendradarbiavimo energetikos, susisiekimo, socialinės politikos ir kultūros srityse.

„Vizito tikslas Prezidentų taryboje – dvišalių santykių stiprinimas, geopolitinė Astravo AE grėsmė, Ukrainos euroatlantinės ir europinės integracijos siekių palaikymas, regioninio saugumo klausimai“, – įraše socialiniame tinkle sakė prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad bus tariamasi dėl Ukrainos reformų darbotvarkės stiprinimo ir Rytų partnerystės politikos.

Kartu su G. Nausėda į Prezidentų tarybos posėdį vyksta septyni ministrai: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Be to, anot Prezidentūros, Ukrainoje G. Nausėda skirs dėmesio ir ekonominei diplomatijai: dalyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo forume „Ukraine 30“ bei šeštajame Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forume.

G. Nausėda taip pat planuoja susitikti su Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitu Epifanijumi, padėti gėlių prie Nežinomo kareivio kapo, pagerbti 1932–1933 m. Holodomoro ir Maidano aukas.

Be kita ko, šalies vadovas ketina susitikti su karinę misiją Ukrainoje atliekančiais Lietuvos kariais, fronte kovojusiais Ukrainos kariais.

Penktadienį Aukščiausioje Radoje numatytas Lietuvos prezidento kreipimasis į Ukrainos politinius lyderius ir šalies gyventojus, susitikimas su parlamento pirmininku D. Razumkovu.

Drauge su G. Nausėda į vizitą vykstančiai pirmajai poniai Dianai Nausėdienei Ukrainoje numatyta atskira kultūrinė programa.

Ji atidarys Baltistikos centrą Taraso Ševčenkos universitete, lankysis Sofijos sobore, Kijevo Pečorų lauroje.

Paskutinį kartą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su sutuoktine Lietuvoje lankėsi 2019-ųjų lapkritį.

„Tvirtai remiame Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei tęsiame neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką. Būtina išlaikyti tarptautinės visuomenės dėmesį šiai problemai dedant pastangas siekti taikaus ir tvaraus konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo“, – ketvirtadienį per susitikimą su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmytro Razumkovu sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas ir parlamento vadovas aptarė dvišalius bei regioninius klausimus, Rytų partnerystės programą, NATO ir Ukrainos bendradarbiavimą, reformų Ukrainoje įgyvendinimą, situaciją Baltarusijoje, informavo Prezidentūra.

G. Nausėda pasveikino Ukrainą, vykdančią ambicingas reformų iniciatyvas, ir pažymėjo, kad svarbu nesustoti, ypač tęsiant kovą su korupcija, stiprinant teismų sistemos ir teisėtvarkos institucijų nepriklausomumą.

Dmytro Razumkovas (iš kairės) ir Gitanas Nausėda (LR Prezidentūros/R. Dačkaus nuotr.)

Reformų įgyvendinimas Ukrainoje, jų progresas bus aptarti kitąmet Vilniuje rengiamoje Ukrainos reformų konferencijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis per susitikimą su D. Razumkovu pabrėžė, kad Lietuva toliau tęs visokeriopą pagalbą Ukrainai.

„Nuosekliai teikiame paramą nuo Rusijos ir jos remiamų separatistų nukentėjusiems rytų Ukrainos regionams. Vienas iš svarbių Lietuvos paramos elementų yra sužeistų Ukrainos karių reabilitacija Lietuvoje, kurią vykdome nuo 2014 metų“, – sakė S. Skvernelis.

Tvirtai remiame Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Karių reabilitacijos centre Druskininkuose buvo gydomi ir reabilituojami 272 sužeisti Ukrainos kariai ir jų šeimos nariai.

Rados Pirmininkas asmeniškai padėkojo Lietuvos Vyriausybei už 1 mln. eurų vertės paramą Donecko srities Avdijivkos mokyklos Nr. 2 įrengimui ir mokyklos aplinkos gerovės sutvarkymui.

D. Razumkovas Lietuvoje lankosi norėdamas pasveikinti su atkurtos nepriklausomybės 30-mečiu. Šis vizitas planuotas kovą, bet dėl koronaviruso grėsmės nukeltas į rudenį.

Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime pasidžiaugta puikiais dvišaliais politiniais, ekonominiais, kultūriniais ir istoriniais Lietuvos ir Ukrainos santykiais, itin aktyviu bendradarbiavimu. Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, tęsia neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir mano, kad šiai problemai reikia daugiau tarptautinio dėmesio. Toliau nuosekliai remiamas Ukrainos siekis tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad Ukrainos pažanga vykdant reformas yra akivaizdi. Sėkmingas išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (DCFTA) įgyvendinimas, NATO sprendimas suteikti Ukrainai sustiprintų galimybių partnerės status – tik keli įrodymai, kad Ukraina tvirtai žengia integracijos keliu.

S. Skvernelis susitikime pabrėžė, kad Ukraina ir toliau sulauks visokeriopos pagalbos.

„Nuosekliai teikiame paramą nuo Rusijos ir jos remiamų separatistų nukentėjusiems Rytų Ukrainos regionams. Vienas iš svarbių Lietuvos paramos elementų yra sužeistų Ukrainos karių reabilitacija Lietuvoje, kurią vykdome nuo 2014 m.“, – sakė S. Skvernelis.

Karių reabilitacijos centre Druskininkuose buvo gydomi ir reabilituojami 272 sužeisti Ukrainos kariai ir jų šeimos nariai. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas asmeniškai padėkojo Lietuvos Vyriausybei už 1 mln. eurų vertės paramą Donecko srities Avdijivkos mokyklos Nr. 2 įrengimui ir mokyklos aplinkos gerovės sutvarkymui.

Vienas iš svarbių Lietuvos paramos elementų yra sužeistų Ukrainos karių reabilitacija Lietuvoje, kurią vykdome nuo 2014 m.

Ministras pirmininkas ir Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas sutarė, kad reikia toliau skatinti ir vystyti abiejų šalių ekonominį bendradarbiavimą. D. Razumkovas atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje jau nemažai padaryta siekiant gerinti investicinę ir verslo aplinką, tačiau planuojamos reformos bus vykdamos ir toliau tikimasi, kad Lietuvos ir Ukrainos ekonominio bendradarbiavimo rodikliai tik didės.

S. Skvernelis atkreipė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko dėmesį į šiuo metu didžiausią mūsų šalies iššūkį – vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Baltarusijoje esančią Astravo atominę elektrinę (AE), kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Ministras pirmininkas pasidžiaugė Aukščiausiosios Rados iniciatyvomis, kuriomis siūloma uždrausti komercinį elektros energijos importą iš šalių, kurios nėra ES ar Energetikos sąjungos narės, Baltarusijos.

Dėmesys skirtas ir nuolat juntamai nemažėjančiai tiesioginei Rusijos grėsmei. Konstatuota, kad net pandemijos sąlygomis vykdoma atvira hibridinė agresija prieš ES ir Rytų partnerystės valstybes, o Rusijos bandymai perrašinėti ir iškraipyti istoriją, pateisinti komunistinį režimą ir jo nusikaltimus yra nepriimtini.

Dėl COVID-19 pandemijos Vilniuje 2020 m. liepos 7 d. planuota Ukrainos reformų konferencija nukelta į 2021 m.

Jis vylėsi, kad baltarusiams pakaks išminties neleisti, jog jų teritorijoje įvyktų tai, kas nutiko Ukrainos Rytuose.

„Bet kokia valdžia turi ieškoti konsensuso ir supratimo su savo visuomene, tai raktinė užduotis valstybės institucijoms. Rinkimai turi būti laisvi, sąžiningi, o jų rezultatai pripažinti vietos visuomenės ir užsienyje“, – ketvirtadienį Vilniuje per spaudos konferenciją Seime sakė D. Razumkovas.

Jis teigė, kad Ukrainos pavyzdys rodo, jog politine krize šalyje gali pasinaudoti kitos valstybės.

„Septyneri metai, kai Ukrainoje vyksta agresija. Mūsų šalyje yra okupuotos teritorijos Donbase ir Kryme. Mes puikiai prisimename, kaip tuo gali pasinaudoti ir kaip panaudoti“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Ukraina nori, kad Baltarusija būtų demokratinė, nepriklausoma valstybė. Ir mums labai svarbu, kad tai būtų taiki valstybė.

„Ukraina nori, kad Baltarusija būtų demokratinė, nepriklausoma valstybė. Ir mums labai svarbu, kad tai būtų taiki valstybė“, – teigė jis.

Baltarusijoje jau mėnesį vyksta šimtatūkstantiniai protestai prieš suklastotais laikomus prezidento rinkimus. Prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas akcijų dalyvius sulaiko, teisia, naudoja smurtą prieš juos.

D. Razumkovas į Vilnių atvyko pasveikinti Lietuvos su atkurtos nepriklausomybės 30-mečiu. Šis vizitas planuotas kovą, bet dėl koronaviruso plitimo perkeltas į rugsėjį.

„Noriu pasveikinti jus su nepriklausomybės 30-mečiu. Mes suprantame, ką reiškia kovoti už savo suverenitetą, teritorijos vientisumą, savo interesus ginti ir ginklu, ir tarptautiniame lauke“, – sakė svečias.

„De facto mes iki šiol kovojame už tikrąją savo šalies nepriklausomybę, už teisę rinktis savo užsienio politikos kursą, už Ukrainos piliečių teisę gyventi taikioje, turtingoje ir laimingoje šalyje“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Anot jo, ukrainiečių tauta dar ilgai negalės užgydyti žaizdų, kurias patyrė dėl nepriklausomybės: suluošinti žmonių likimai, gyvenimo ir sveikatos netektys.

D. Razumkovas dėkojo Lietuvai už paramą ir pagalbą Ukrainai šiuo sudėtingu metu.

„Galiu patikinti, kad Lietuva su jumis,  palaikome Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, remiame Ukrainos euroatlantinę integraciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Ukrainos parlamento vadovu Dmytro Razumkovu sakė V. Pranckietis.

„Toliau kelsime Ukrainos klausimus tarptautiniu mastu ir remsime tarptautinės  bendruomenės žingsnius siekiant taikaus konflikto sprendimo. Dabar laukiame konkrečių ir reikšmingų žingsnių iš Rusijos ir jos remiamų separatistų Donbase“, – teigė Seimo pirmininkas.

Kalbėdamas apie Lietuvos pastangas V. Pranckietis pažymėjo, jog „didžiausia mūsų užduotis ateičiai – vienyti Europą Ukrainos klausimu“.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius pranešė, kad susitikimo su D. Razumkovu metu V. Pranckietis patikino, kad „Lietuva mato konkrečius Ukrainos žingsnius, siekiant taikos Donbase ir juos vertina palankiai“.

„Apsikeitimas kaliniais, pajėgų atitraukimas fronto linijoje, suaktyvėjusi Normandijos formato veikla atveria kelią taikos derybų link. Dabar laukiame konkrečių ir reikšmingų žingsnių iš Rusijos ir jos remiamų separatistų Donbase“, – pranešime cituojamas V. Pranckietis.

Pasak Seimo pirmininko, po susitarimo su separatistais šalies Rytuose, vietos rinkimai Donbase įmanomi tik užtikrinus saugumą ir laisvą prieigą tarptautiniams stebėtojams, žurnalistams. Rinkimai turi būti surengti pagal Ukrainos įstatymus ir atitikti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos standartus.

V. Pranckiečio delegacija Kijeve lankosi Aukščiausiosios Rados pirmininko D. Razumkovo kvietimu.