Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad iš plano norima eliminuoti 2014-2020 metų ES paramos lėšas.

„Šiuo antru žingsniu planuojame tuos projektus, kurie buvo finansuojami iš praėjusios (ES – BNS) finansinės perspektyvos, jų nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę, nes visi galvoja, kad tas vadinamasis DNR planas yra papildomas finansavimo šaltinis, nors taip nėra. Tai yra tiesiog projektų sąrašas, finansuojamas iš keturių skirtingų punktų“, – Vyriausybės pasitarime penktadienį sakė G. Skaistė.

„Tai dekonstruojame pagal finansavimo šaltinius, kad būtų tiesiog ir visuomenei aiškumas, ir mums patiems aiškumas, ką dar galima keisti“, – pridūrė ji.

Pasak G. Skaistės, ankstesniame DNR plane buvo numatyti keturi finansavimo šaltiniai: buvusi Europos Sąjungos finansinė perspektyva, būsimoji finansinė perspektyva, valstybės biudžetas (tiek praėjusių, tiek šių metų), ir vadinamoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Recovery and Resilience Facility, RRF).

Tai išties klaidina visuomenę, nes visi galvoja, kad tas vadinamasis DNR planas yra papildomas finansavimo šaltinis, nors taip nėra.

Jos teigimu, projektai, kuriems patvirtintas finansavimas iš ankstesnės ES finansinės perspektyvos, yra „įgyvendinami, važiuojantys ir niekas nebesikeičia“.

„O tai, kas buvo planuojama finansuoti iš būsimosios Europos Sąjungos perspektyvos, ar iš valstybės biudžeto tam, kad paspartinti projektų įgyvendinimą (...) Tai peržiūrėsime, kurie iš jų reikalingi įgyvendinti ir bus įtraukti į šitą tęstinį tokį pereinamąjį laikotarpį“, – sakė ji.

„O visi kiti tiesiog bus peržiūrėti ir integruoti į biudžeto eilutes pagal plėtros programas ir jų veiksmus ir įgyvendinami bendra tvarka, kaip ir būdavo iki šiol“, – aiškino ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad vertėtų atskirai ir tiksliai įvardyti projektus, kurie verti tęstinumo.

„Turbūt galime tuos projektus užvadinti kažkaip tikslingus tęsti arba kažkokį aiškų užvadinimą suteikti, kad būtų aišku, apie ką mes čia kalbame (...) Atrinkti projektai, kuriuos Vyriausybė mato reikalą tęsti ir todėl atitinkamai jiems sukuria tą specialų teisinį režimą, kadangi bendrojo režimo, kuris būtų tinkamas, kol kas nėra“, – sakė premjerė.

„Ir tada galėtume tokiu būdu sudėliotus tuos sprendimus priimti kitą savaitę, o paskirstymą pagal programas – tada, kai jau Finansų ministerija atneš visą didelį nutarimą, visų biudžeto lėšų paskirstymo“, – sakė I. Šimonytė.

G. Skaistė: apie ekonomikos transformaciją čia kalbėti sunku

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasiteiravo, ar apskritai minėtame plane buvo užprogramuotas ekonomikos DNR pasikeitimas, jos transformacija.

„Gal aš taip paklausiu: mes fundamentaliai keičiame ir patį pavadinimą, bet turbūt čia ir konceptualiai jis atspindi tą faktą, kad čia nebuvo „koduojamas“ naujasis DNR, čia tiesiog buvo projektai „iš stalčiaus“. Ar galima pamatyti priemonių, kurios iš esmės keitė ekonomiką, transformavo jai naują DNR?“, – klausė S. Gentvilas.

Finansų ministrės teigimu, planas buvo labiau susijęs su projektų spartinimu, o ne struktūriniais ūkio pokyčiais.

„Mano asmenine nuomone, pats DNR planas turbūt buvo tapęs labiau projektų paspartinimo mechanizmu, kad juos būtų galima įgyvendinti greičiau, o greičiau galima įgyvendinti dažniausiai tai, kas guli stalčiuje ir yra paruošta gerokai iš anksto ir tiesiog tam trūksta pinigų. (...) Tačiau apie ekonomikos transformaciją turbūt čia kalbėti yra sudėtinga“, – sakė G. Skaistė. 

Pernai gruodį Valstybės kontrolė teigė, kad milijardinės vertės DNR plane didelė lėšų dalis skiriama infrastruktūrai, trūksta kai kurių projektų ekonominio pagrindimo.

Daugiausiai lėšų buvo numatyta skirti infrastruktūrai – 1,918 mlrd. eurų (33 proc.),  skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,296 mlrd. eurų (22 proc.).

Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka aktyviai rėmė Ateities ekonomikos DNR planą ir ragino valstybę neprarasti šanso kovoje su krize ir transformuoti savo ekonomiką.

„Lietuvos patirtis rodo, kad skubotai investuotos lėšos neduoda laukiamos grąžos, o kai kuriais atvejais netgi tampa šaltiniu pinigų įsisavinimui, švaistymui ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimui. Dėl to kažkokios didelės prasmės itin skubėti nematau“, – sakė jis.

Anot Ž. Maurico, laiko įgyvendinti DNR plane numatytus uždavinius turėtų užtekti net ir atidėjus šio plano lėšų tvirtinimą.

„Manyčiau, kad taip, laiko esminiams darbams atlikti užteks (...). Tarkime, vienas iš labai gerų elementų plane yra daug investuoti į laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, o to greitai nepadarysi. Investicijos truktų keletą metų, kol pritrauktume investuotojų, praeitų dar keleri metai (...), tad visa tai reikia pradėti daryti jau dabar, o pinigų tam daug nereikia. Pirmines minėtų projektų stadijas sudaro planavimas, dokumentų tvarkymas, žemėtvarka ir visas likęs biurokratinis aparatas“, – tikino Ž. Mauricas.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad jei DNR planas galiausiai bus skiriamas tik esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelių rezultatų tikėtis neverta.

„Jei pinigai bus metami jau esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelio rezultato nepasieksime, arba jis bus labai skubotas (...). DNR planas yra puiki galimybė, bet jis turėtų būti mūsų ekonomikos transformacijos planas, o ne kažkokių laužų gesinimo planas, nes laužų gesinti mes nemokame“, – sakė jis.

Negana to, jei DNR planas bus įgyvendinamas skubotai, pirmiausia orientuojantis į lengvai įvykdomus, tačiau mažesnę pridėtinę vertę kuriančius tikslus, gali kilti sunkumų pereinant prie strategiškai naudingesnių tikslų išpildymo, teigė Ž. Mauricas.

„Manau, kad DNR planas labai smarkiai neturėtų keistis, nes pats jis yra neblogas, tačiau jame yra tiek labai gerų, tiek ne tokių gerų punktų. Didžiausias iššūkis (...) yra tai, jog lengviau įgyvendinami dažniausiai yra tie prastesni uždaviniai. Tad jei DNR plano įgyvendinimas būtų skubotas, tie lengvai padaromi, ne tokie geri tikslai būtų įgyvendinami greitai (...), o labiau strateginiai, ilgalaikiai tikslai būtų atidėti. Galiausiai, kadangi pinigai būtų išleisti ne tokiems geriems uždaviniams įgyvendinti, vargu ar būtų pereita prie strategiškai naudingų tikslų įgyvendinimo“, – Eltai sakė jis.

Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalies ekonomikos transformacijai. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva turėtų būti atsargi ir neprisiimti pernelyg ambicingų įsipareigojimų.

„Ilgesniu laikotarpiu prioritetas – ekonomikos transformacija. Bet transformacija nevyksta per išasfaltuotą kelią ar kokią elektrifikuotą geležinkelio atkarpą (...). Turime būti atsargūs ir neprisiimti pernelyg didelių įsipareigojimų, tarkime, dėl žaliojo kurso, – kadangi tikrai negalime tapti lyderiais per CO2 sumažinimą, tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų didžiausia klaida – o labiau akcentuoti, kaip mes galime pasiekti išsikeltų tikslų pritraukdami investicijas, ypatingai iš trečiųjų šalių į Europą“, – kalbėjo jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo patvirtintas patobulintas kitų metų biudžeto projektas, teigė, kad iš jo buvo išimtos išlaidos, susijusios su ES Ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis.

„Yra išimamos išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo fondu. Tiesiog jos bus peržiūrimos, projektai bus patvirtinti naujos Vyriausybės ministrų. Kai bus apsispręsta, kurie konkrečiai projektai įgyvendinami, tada sugrįšime prie biudžeto tikslinimo ir išlaidos bus grąžintos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau teigė, kad ateityje planuojant, kaip galėtų būti panaudojamos ES Atsigavimo fondo lėšos, pirmąjį kitų metų pusmetį galima tikėtis biudžeto peržiūros.

„Derinimas turėtų vykti iki balandžio. Matyt, kad pirmą pusmetį, pavasario sesijoje tas patikslinimas galėtų būti padarytas“, – nurodė premjerė.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad investicijų peržiūrėjimas techniškai neturės įtakos finansų deficitui.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų žingsnį įvertino neigiamai.

„Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. (...) Kai planas yra išimamas, tai kovą-birželį patvirtinus per 4-5 mėnesius pasiruošti projektus, skelbti konkursus ir visas viešųjų pirkimų procedūras atlikti yra praktiškai neįmanoma, tai tie pinigai gali tiesiog būti nepanaudoti“, – teigė jis.

„Atsižvelgiant į tai, jog netrukus pradės darbą naujai suformuota Vyriausybė, prašau šiuo metu laikinai einančių pareigas ministrų nepriiminėti skubotų sprendimų dėl Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo ir nepasirašinėti sutarčių dėl naujų programų ir projektų finansavimo“, – BNS sakė M.  Majauskas.

Pasak jo, nauja Ingridos Šimonytės Vyriausybė artimiausiu metu pradės darbą ir priims sprendimus dėl projektų tęstinumo bei naujų finansavimo.

Komiteto prašymas išsiųstas 14-kai laikinųjų ministrų ir premjerui Sauliui Skverneliui.

Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, po paskutinių korekcijų DNR plane, skirtame transformuoti epidemijos paveiktą šalies ūkį, planuojamų investicijų sumažėjo 0,5 mlrd. eurų iki 5,8 mlrd. eurų.  

„500 mln. eurų išbraukta dėl sulauktos kritikos – daugiausia infrastruktūriniai projektai, kurie buvo neparengti iki galo ir neatitiko DNR plano tikslų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos atstovė.

Naujoms ir papildomoms investicijoms dabar numatyta 1,7 mlrd. eurų, o 4,1 mlrd. eurų – paspartintoms jau anksčiau suplanuotoms investicijoms, pavyzdžiui, į 390 mln. eurų gali pretenduoti tik mažos ir vidutinės įmonės.  

DNR planą S. Skvernelio Vyriausybė patvirtino birželį.

Finansų ministerija ragina kitas ministerijas, kad kas mėnesį būtų išmokama bent po 5,5 proc. plane joms numatytų lėšų, – nuo liepos šis rodiklis vidutiniškai tesiekia 3,3 proc.

„Jau yra investuota 790,2 mln. eurų, daugiausia lėšų investuota pagal Žmogiškojo kapitalo ir Ekonominės infrastruktūros kryptis. Daugiausia planuotų lėšų yra panaudojusios Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį pristatydamas plano ataskaitą sakė laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministerija pažymi, kad spalį bendra plano vertė nuo 6,3 mlrd. eurų sumažinta iki 5,8 mlrd. eurų, iš jų 4,1 mlrd. eurų jau buvo suplanuotos ir įgyvendinamos investicijos, o dar 1,7 mlrd. eurų – naujos investicijos.

Planui įgyvendinti jau skirta 5,2 mlrd. eurų, liko nepaskirstyta apie 618 mln. eurų.

Birželį patvirtintame plane numatyti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Jo įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2020 metų liepos 1 dienos iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Naujoji centro dešinės koalicija jau deklaravo planus imtis „Ateities ekonomikos DNR“ plano peržiūros.

Vakar miesto valdžiai pristatytas Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo projektas.

Su bokšto atstatymo projektiniais pasiūlymais nuotoliniu būdu buvo supažindinta dar per karantiną. Pristatymas transliuotas platformoje "YouTube".

Siūloma atkurti autentišką bokšto išorę, o viduje numatoma lengvumo įspūdį suteikianti metalinė laiptų konstrukcija, bokšto viršuje – apžvalgos aikštelę primenanti erdvė.

Viešajame svarstyme buvo minima apie galimybę bokšto erdvėje įrengti ekspoziciją, tačiau, kokia ji galėtų būti, tiksliai nežinoma, mat reikia įvertinti tai, kad bokšto viduje nenumatomas šildymas.

"Jeigu nešildoma, kyla klausimas, ką galima eksponuoti. Jeigu su projekcijomis, ar tai veiks žiemą, kai bus šaltis", – dvejojo Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Vis dėlto tokiame statinyje projektuotojai nesiūlo įrengti šildymo, mat nemažą dalį patalpos tektų panaudoti vien būtiniems priešgaisrinės saugos reikalavimams įgyvendinti.

Numatoma, kad šildomas bus tik pirmasis bokšto aukštas.

Tiksliai neaišku ne tik dėl ekspozicijos, bet ir dėl to, kokia įstaiga galėtų įsikurti šildomame bokšto aukšte.

Viešajame svarstyme buvo minima apie galimybę bokšto erdvėje įrengti ekspoziciją, tačiau, kokia ji galėtų būti, tiksliai nežinoma.

Būta siūlymų, kad čia galėtų persikelti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, tačiau galutinių sprendimų nėra.

"Vis dėlto reikia apsispręsti, kas ten bus. Čia pasiūlyta, kad pirmas aukštas būtų šildomas, o viršus – daugiau apžvalgai ir nešildomas. Pagal tai reikia žiūrėti, kas ten įsikurtų. Reikia sprendimų ir nutarti", – teigė A. Barbšys.

Aiškaus verdikto dar nėra ir dėl projekto finansavimo.

Klaipėdos mero pavaduotojas teigė, kad pinigų bokštui atstatyti miestas tikisi iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano. Tačiau dar nėra žinoma, ar pinigai bus skirti.

Pasak vicemero, pristatyme dalyvavę kultūros paveldo specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad atkuriant bokštą vertėtų skirti ypatingą dėmesį tam, kas yra išlikę – pamatams, grindiniui – ir galimybėms eksponuoti autentiką.