„Bendruomenė susivienijo, kad pakoreguotų savo kasdienę veiklą, apribodama tam tikrą dopingo kontrolės veiklą. Pripažįstame, kad šie būtini veiksmai gali paveikti sportininko pasitikėjimą, kad šios situacijos metu ar iškart po jos pabaigos rengiamos varžybos yra bus maksimaliai švarios“, – rašoma WADA pareiškime, skirtame sportininkams.

Agentūra taip pat pareiškė palaikanti glaudžius ryšius su antidopingo organizacijomis, siekdama rasti geriausius būdus, kaip efektyviai veikti šiuo laikotarpiu.

Kai bus grįžta „prie tam tikro normalumo, šios testavimo spragos bus šalinamos pasitelkiant papildomą tikslinį testavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir toliau renkami duomenys ir vykdomi tyrimai“, pridūrė WADA.

Agentūra pažymėjo, kad dopingo mėginiai ir toliau saugomi tolesnei analizei, o naudojant sportininko biologinį pasą galima nustatyti pažeidimus, padarytus per COVID-19 pandemiją.

Lietuvos plaukimo federacija sulaukė netikėtos žinios iš Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) – Tarptautinė testavimo agentūra (ITA), ne varžybų metų nepriklausomai vykdanti FINA sportininkų dopingo kontrolę, gali R. Meilutytę suspenduoti dėl trijų plaukikės pasiekiamumo taisyklių pažeidimų per pastaruosius 12 mėnesių.

R. Meilutytė yra įtraukta į FINA Registruotąjį testuotinų sportininkų sąrašą. Vadovaujantis Pasaulinio antidopingo kodeksu ir Lietuvos antidopingo taisyklėmis, jame nurodyti sportininkai privalo pateikti tikslią informaciją apie savo buvimo vietą ir laikytis jų buvimo vietai keliamų reikalavimų. Tokia informacija turi būti pateikiama Antidopingo administravimo ir valdymo sistemoje (ADAMS).

Šioje sistemoje I grupės sportininkai (priklausantys Olimpinių sporto šakų nacionalinėms komandoms ir pripažintoms nacionalinėms federacijoms) privalo nurodyti savo kontaktinius duomenis, treniruočių laiką ir vietą bei vieną valandą per dieną, kuriuo metu jie tikrai gali būti pasiekiami testuoti. Ši valanda turi būti numatyta tarp 6 ir 23 val. Taip pat būtina nurodyti gyvenamąją vietą, kurioje jie būna iki konkrečios dienos pabaigos, el. pašto adresą, pašto adresą, varžybų, kelionių, treniruočių informaciją. Šis buvimo vietos aprašymo būdas yra privalomas kiekvieną ketvirčio dieną. Pasikeitus aplinkybėms, informaciją galima atnaujinti bet kuriuo metu.

Išskyrus nepaprastas aplinkybes, visas testavimas ne varžybų metu atliekamas be jokio išankstinio įspėjimo.

Kaip praneša Lietuvos plaukimo federacija, R. Meilutytė buvo nepasiekiama dopingo kontrolierių nurodytu adresu per privalomą vieną valandą trečią kartą per pastaruosius 12 mėnesių:

1 praleistas testas: 2018 m. balandžio 22 d.

2 praleistas testas: 2018 m. rugpjūčio 19 d.

3 praleistas testas: 2019 m. kovo 28 d.

Remiantis Pasaulinio antidopingo kodekso 2.4. straipsniu, bet koks Registruotajame testuotinų sportininkų sąraše esančio sportininko trijų praleistų testų ir (arba) pranešimo nepateikimo atvejų derinys, kaip apibrėžta Tarptautiniame testavimo ir tyrimų standarte, per dvylikos mėnesių laikotarpį laikomas antidopingo taisyklių pažeidimu.

Rūta Meilutytė. V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.

Už tokius pažeidimus, vadovaujantis Pasaulinio antidopingo kodekso 10.3.3. straipsniu, skiriamas dvejų metų diskvalifikacijos laikotarpis, kuris gali būti sutrumpintas iki ne mažiau kaip vienerių metų, atsižvelgiant į sportininko kaltės laipsnį. Šiame punkte numatyta galimybė skirti dvejų arba vienerių metų diskvalifikacijos laikotarpį sportininkams netaikoma, jeigu paskutinę akimirką pakeičiama jų buvimo vieta arba kiti veiksmai kelia rimtą įtarimą, kad sportininkas bandė išvengti testavimo.

Išties gaila, kad mūsų „auksinė žuvelė“ gali būti diskvalifikuota vieneriems metams dėl tokios apmaudžios klaidos. Tai puikus pavyzdys, kad net tokios sporto žvaigždės privalo atlikti savo, kaip sportininko pareigas.

Sportininkai, kurie nori pasitraukti iš aktyvaus sporto arba neplanuoja varžytis netolimoje ateityje, turi galimybę nedalyvauti buvimo vietos informavimo sistemoje, prieš tai pranešę savo tarptautinei federacijai ar nacionalinei antidopingo organizacijai apie savo karjeros pabaigą arba jos pertrauką. R. Meilutytė tokio pranešimo pateikusi nebuvo.

„Išties gaila, kad mūsų „auksinė žuvelė“ gali būti diskvalifikuota vieneriems metams dėl tokios apmaudžios klaidos. Tai puikus pavyzdys, kad net tokios sporto žvaigždės privalo atlikti savo, kaip sportininko pareigas, – teigė Lietuvos antidopingo agentūros laikinai direktorės pareigas einanti Kristina Jagminienė. – Pagal Pasaulinio Antidopingo agentūros Kodekso taisykles, visi sportininkai, esantys Tarptautinės federacijos ar Nacionalinės agentūros registruotų sportininkų sąraše, privalo pildyti ADAMS sistemą. Jeigu sportininkas įtraukiamas į registruotų testuotinų sportininkų sąrašą, jis turi atsakingai pildyti ADAMS sistemą, kitaip gali būti diskvalifikuotas, nes tai prilyginama dopingo kontrolės vengimui. Vykstant globalizacijai, sportininkų testavimui pasitelkiamos visos pajėgos, todėl sportininką gali patikrinti bet kokia antidopingo organizacija bet kurioje pasaulio šalyje. Todėl labai svarbu teisingai ir tikslingai pildyti ADAMS sistemą.“

„Mūsų praktika rodo, kad, deja, bet labai dažnai sportininkai atmestinai ir neatsakingai pildo savo duomenis, galvodami, kad tai nesvarbu. Aplaidumas ir neatsakingumas gali nulemti sportininko karjeros pokyčius, kurie gali atsiliepti tiek finansiškai, tiek morališkai. Abejojame, kad žmonės gilinsis, kodėl sportininkas yra diskvalifikuotas. Antidopingo sankcijų pažeidimas liks visai karjeros ateičiai. Kiekvieno sportininko atvejis yra skirtingas, todėl priimant nuosprendį yra atkreipiamas dėmesys į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Griežčiausia sankcija yra diskvalifikacija iki dviejų metų. Antidopingo taisyklės yra griežtos, jų privalo laikytis visi“, – sakė K. Jagminienė.

FINA per 12 dienų nuo pranešimo gavimo dienos buvo įpareigojusi R. Meilutytę pateikti pasiaiškinimą. Plaukikė nurodė, kad visi trys praleisti testavimai yra visiška jos kaltė ir ji neatsakingai užpildė informaciją apie buvimo vietos pasikeitimą.

„Tai yra pačios blogiausios žinios, kokios tik gali pasiekti federaciją. Labai apmaudu, kad toks antidopingo taisyklių pažeidimas užfiksuotas sportininkei, šioje sistemoje duomenis pateikiančiai nuo 15 metų. Sportininkei, kuri buvo testuota neįsivaizduojamą skaičių kartų, sportininkei, kuri visada garsiai  pasisakydavo už švarų sportą. Tai yra dvigubai apmaudu, kad nuobauda gali būti skiriama prasidėjus olimpinei atrankai, tada, kai visi pasirengimo planai pagaliau yra suderinti“, – susiklosčiusią situaciją įvertino Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.

Emilis Vaitkaitis. Asmeninio arch. nuotr.

Nuo gruodį vykusio pasaulio plaukimo trumpajame baseine (25 m) čempionato jokiose varžybose nestartavusi lietuvė kovo mėnesį buvo sugrįžusi į Kauną pasitikrinti sveikatos, o pastaruoju metu tęsė treniruotes Los Andžele (JAV) ir ruošėsi dalyvauti gegužės 17–19 d. Indianos valstijos Blumingtono mieste vyksiančiose varžybose.

Jeigu R.Meilutytė bus suspenduota metams, klausimas, ar lietuvei užteks laiko kitąmet įvykdyti normatyvus į Olimpines žaidynes ir ar spės joms pasiruošti, lieka atviras. Olimpinė atranka tęsis iki 2020 m. birželio 29 d. Olimpinių žaidynių plaukimo varžybos vyks 2020 m. liepos 25–rugpjūčio 2 d. Tokijuje.

Dėl pasiekiamumo taisyklių pažeidimo 2017 metais buvo suspenduoti net keli australų olimpiečiai – atviro vandens plaukikas Jarrod Poort ir 2018 metų pasaulio plaukimo vicečempionas trumpajame baseine Thomas Fraser-Holmes.„Sportininko advokatas turėjo svarų argumentą dėl sankcijos sumažinimo, nes T. Fraser-Holmes buvo testuotas 200 kartų ir visi mėginiai buvo neigiami“, – kaip pavyzdį šio plaukiko istoriją prisiminė ir Lietuvos antidopingo agentūros l. e. p. direktorė K. Jagminienė.

Nepaisant to, australas vis tiek buvo diskvalifikuotas vieneriems metams. O šių metų pradžioje sužinojo, kad negalės varžytis Tarptautinėje plaukimo lygoje (ISL), dėl jos „nulinės tolerancijos“ antidopingo taisykles pažeidusiems plaukikams.

Diskvalifikacija grėsė ir dar vienai australei, Rio žaidynių vicečempionei Madeline Groves, tačiau bausmės išvengti pavyko, sportininkei įrodžius, kad trečiasis praleistas testavimas per 12 mėnesių laikotarpį įvyko ne dėl jos pačios, o dopingo kontrolierių kaltės.

Praleisti dopingo testai nėra retenybė ir kitose sporto šakose. Praėjusių metų liepą dėl trijų sportininko pasiekiamumo pažeidimų vieneriems metams buvo diskvalifikuotas tituluotas prancūzų sunkiasvoris boksininkas Tony Yoka. Rugpjūtį buvo suspenduotas ir neutralaus atleto statusą prarado Pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionas rusas Danil Lysenko.

Pareigūnai anksčiau patvirtino, kad tyrime figūruoja 21 atletas iš aštuonių valstybių. Tyrimas buvo pradėtas dėl dopingo skandalo, įsiplieskusio kovo pradžioje po virtinės dopingo kontrolės reidų, surengtų Austrijos Zėfeldo mieste vykstant pasaulio slidinėjimo čempionatui.  

Tąsyk buvo sulaikyti devyni žmonės ir penki sportininkai, tarp jų olimpietis slidininkas Maxas Hauke (Maksas Haukė). Jie buvo sulaikyti per bendrą Vokietijos ir Austrijos policijos pareigūnų operaciją. 

Miuncheno prokuratūros atstovas patvirtino, kad skandalas gali būti didesnio masto. 

„21 atletas atstovauja penkioms skirtingoms sporto šakoms, trys iš jų yra žiemos sporto šakos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė vyresnysis prokuroras Kai Graeberis (Kajus Grėberis). 

Įtariama, kad šiems sportininkams nuo 2011 metų buvo atliktas „triženklis skaičius“ kraujo perpylimų, sakė jis.  

Kraujo perpylimai buvo atliekami įvairiose šalyse, įskaitant Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Pietų Korėją ir Havajus.  

Skandalo epicentre yra 40-metis medikas Markas Schmidtas (Markas Šmitas) iš Vokietijos rytinio Erfurto miesto. Jis yra vienas iš keturių asmenų, kuriems anksčiau šį mėnesį buvo skirtas kardomasis kalinimas.   

Tačiau K. Graeberis trečiadienį patvirtino, kad buvo areštuotas dar vienas – penktas – asmuo. Jis įtariamas transportavęs kraujo maišelius ir padėjęs atletams su kraujo perpylimais.   

„Matome įdomią istoriją su daugybe siužeto vingių. Paskutinis jos skyrius dar neparašytas“, – sakė K. Graeberis.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė specialų įstatymą dėl dopingo įsigijimo ir jo apyvartos.

Už projektą balsavo 92 Seimo nariai. Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas įsigalios nuo kitų metų.

Jame numatyta, kad dopingo medžiagomis laikomos organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančios ar slopinančios medžiagos. Tai yra anaboliniai androgeniniai steroidai, augimo hormonas, augimo hormono išsiskyrimą skatinančios medžiagos, turinčios poveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei (degradacijai), vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebėjimams ar skaidulų tipo pasikeitimui, eritropoezę skatinančios medžiagos.

Dokumente numatyta, kad tam tikrų dopingo medžiagų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Minėtų medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas bus leidžiami tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisėsaugos tikslams įstatymų nustatyta tvarka.

Fiziniai asmenys galės gydymo tikslais asmeniniam vartojimui įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus, kurių sudėtyje tam tikrų dopingo medžiagų, Farmacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jie taip pat turės teisę laikyti ne didesnį šių vaistinių preparatų kiekį, negu jiems buvo paskirta asmeniniam vartojimui gydymo tikslais.

„Taigi tam tikrų dopingo medžiagų teisėta apyvarta apims farmacinės veiklos reguliavimo sritį ir užkirs kelią tokių medžiagų patekimui į rinką dažniausiai maisto papildų pavidale“, - teigė įstatymo projekto iniciatorius Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Dabar sporte draudžiamas medžiagas, metodus (dopingą), jų vartojimą ir kontrolę reglamentuoja Pasaulinio antidopingo kodekso Draudžiamasis sąrašas, Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte ir Kūno kultūros ir sporto įstatymas.