Prieš sprendimo priėmimą D. Burgienė teigė nemananti, kad pažeidė įstatymą. Ji teigia, kad posėdyje dalyvavo asociacijos vadovės Rūtos Skyrienės prašymu, nes ši atostogavo.

„Tikrai neveikiau kaip lobistė, ten kažkoks nesusipratimas. Iš tikrųjų dalyvavau viešame posėdyje ir registravausi oficialiai kaip „Investuotojų forumo“ atstovė Rūtos Skyrienės pavedimu. Labai viskas banalu ir paprasta, „Investuotojų forumas“ dažnai dalyvauja tokiuose susitikimuose“, – BNS sakė D. Burgienė.

Pasak VTEK, posėdžio garso įrašas ir protokolas rodo, kad D. Burgienė išsakė nuomonę, jog privačias gydymo įstaigas diskriminuotų siekis įtvirtinti reguliavimą, kuriuo eliminuojamos privačios įstaigos iš stacionare teikiamų ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamų paslaugų.

Tyrimo duomenimis, suinteresuoti asmenys į minėtąjį komiteto posėdį nebuvo kviečiami, todėl nebuvo kviesta ir D. Burgienė. Leidimas dalyvauti šiame posėdyje jai išduotas „Investuotojų forumo“ prašymu. Šios asociacijos narės yra pelno siekiančios bendrovės, todėl etikos sargai vertina, kad minėtąja lobistine veikla siekta tenkinti ne viešąjį interesą, o tam tikros interesų grupės privačius, ekonominius interesus.

„Tas tyrimas kažkoks keistas, nes yra du posėdžiai, kuriuose dalyvavau, dėl jų nekyla problemų, o dėl vieno yra klausimų, bet iš principo jokios intrigos nėra. Žiauriai viešas procesas ten vyko“, – teigė D. Burgienė.

VTEK primena, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik registruoti lobistai, jie šią vykdomą veiklą privalo deklaruoti. Šiuo metu šalyje įregistruoti 76 lobistai.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), siekdama mažinti korupciją, ragina visus tiekėjus viešuosiuose pirkimuose elgtis etiškai.

"Verslo savireguliacija yra reikalinga dėl to, kad tai yra naudinga, vykdant savo veiklą ir dirbant su partneriais. Šiandien verslui Lietuvoje darosi naudinga dirbti etiškai. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija iniciavo naują produktą - viešųjų pirkimų etikos kodeksą", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LVK viceprezidentė, advokatų kontoros "Lawin" partnerė Dovilė Burgienė.

Anot jos, kodeksas ragins viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius tiekėjus elgtis etiškai visuose pirkimo etapuose.

"Tiekėjai turėtų nesitarti tarpusavyje dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo pirkime ir dėl kainų nustatymo (...), nes jie patys silpnina savo verslą ir kenkia viešajam pirkimui. Antra taisyklė, kalbant apie santykius prieš pirkimą, yra nebandyti paveikti perkančiosios organizacijos atstovų", - teigė D.Burgienė.

Jos teigimu, pirkimo metu tiekėjai neturėtų tyčia vilkinti procedūrų, nesitarti su perkančiąja organizacija dėl pasiūlymo vertinimo ir kitų sprendimų, nuo kitų tiekėjų neslėpti informacijos, kuri nėra slapta. Kodeksas taip pat numato, kad konkursų dalyviai neturėtų siekti gauti kitų dalyvių komercinės informacijos, tyčia siūlyti nepagrįstai žemos kainos ar dalyvauti konkurse, neturėdami reikalaujamos kvalifikacijos.

LVK prezidiumo narys, advokatų kontoros "Sorainen" vadovaujantis partneris Laimonas Skibarka teigė, kad sumažinti korupcijos lygį gali padėti ir Tarptautinių prekybos rūmų ICC siūloma teisinė išlyga, pagal kurią verslo partneriai tarpusavio sutartyse įsipareigotų laikytis antikorupcijos nuostatų.

"Verslas turi parodyti pavyzdį ir imtis veiksmų, kad situacija keistųsi, kad žmonės patikėtų, kad tai priklauso ne tik nuo Vyriausybės, o nuo verslo ir pačių žmonių. Kuo mažesnis korupcijos lygis, tuo užsienio investuotoja drąsiau investuoja, tuo daugiau grįžta emigrantų ir pradeda čia savo veiklą. Be to, jei įmonė ar jos partneriai įtariami korupcine veikla, griaunama jos reputacija", - sakė L.Skibarka.

Gruodžio pradžioje nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" pristatytame korupcijos suvokimo indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis į 43 vietą 177 šalių sąraše.