Šarūno Vaitkaus teigimu, šiame kurorte norą uždrausti rūkyti balkonuose pareiškė penki daugiabučiai. Jis teigė, kad savivaldybė įstatymą įgyvendins, tačiau sakė abejojantis tiek jo nauda, tiek kontrole.

„Aš laikausi tokios nuomonės, kad šis įstatymas – nėra įmanoma jo pilnai įgyvendinti, nėra įmanoma jo kontroliuoti. Šis įstatymas, priešingai, sukiršins dar daugiau žmones, kaimynus, kurie patys pradės vienas kitą sekti, fotografuoti“, – LRT radijui sakė Š. Vaitkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Palangoje, ypač vasarą, kambarius ir butus nuomojasi daug atostogaujančių žmonių, o juos perspėti ir tinkamai kontroliuoti gali būti problematiška.

Palangos merui pritarė ir Kauno mero patarėjas, kuris teigė, kad neaiškumų įstatyme netrūksta, o jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas. T. Jarusevičius taip pat pažymėjo, dėl dalies įstatymo nuostatų ruošiamasi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti išaiškinimų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius sako nežinantis, kaip reikės įgyvendinti draudimo kontrolę ir teigia matantis spragų įstatymo bazėje.

Pasak mero patarėjo, Kaune jau yra parengta 40 administracijos įsakymų, o pirmasis, kuriuo uždraudžiama rūkyti penkiuose daugiabučiuose, įsigalios vasario 10 dieną.

T. Jarusevičius taip pat pažymėjo, dėl dalies įstatymo nuostatų ruošiamasi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti išaiškinimų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

„Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai turi patys užfiksuoti pažeidimą ir perduoti užfiksuotus duomenis savivaldybei arba per epolicija.lt, o ne skambinti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112“, – informuoja pareigūnai.

Socialiniame tinkle policija taip pat pasidalijo informatyvia lentele, kurioje nurodyta, kokie veiksmai yra atliekami, jeigu gyventojams kyla problemų dėl balkonuose rūkančių kaimynų.

Feisbuko nuotr.

Gresia finansinė atsakomybė

Kadenciją baigęs Seimas priėmė nuo sausio 1 d. įsigaliojusius Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo papildymus dėl draudimo rūkyti ir daugiabučių balkonuose, terasose bei lodžijose ir su tuo susijusius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus balsų dauguma. Už tai balsavo 44 parlamentarai, prieš – septyni, 21 susilaikė.

Pagal šias įstatymų pataisas, uždrausta rūkyti nurodytose daugiabučių vietose, kai bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato ar buto savininkas, kaip ir kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi jais ir ten rūko, privalo užtikrinti ir, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko patalpas.

Pareigūno, turinčio teisę atlikti tokio administracinio nusižengimo tyrimą, reikalavimu buto arba patalpos savininkas turės nurodyti rūkiusiojo minėtose vietose asmens duomenis ir gyvenamąją vietą. O, jeigu to nepadarys, pats turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Nuo sausio 1 d. už draudimo rūkyti minėtose vietose pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų. O už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų. Iki 2021-ųjų sutikimo tabako gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas užtraukė įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų. O už pakartotinį nusižengimą grėsė bauda nuo 50 iki 90 eurų.

2021 d. sausio 1 d.  įsigalioja tokį draudimą reglamentuojančios Seimo priimtos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.

Pagal kadenciją baigusio Seimo spalio 1 d. priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Seimo šių metų lapkričio 10 d. priimtus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.

Šiuo metu tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų, už pakartotinį nusižengimą gresia bauda nuo 50 iki 90 eurų.

„Čia stengiamasi apsaugoti tuos žmones, kurie patenka į nemalonią situaciją ir aplinką, bet manau, kad tas įstatymas neveiks“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, pareigūnams būtų sunku tramdyti pažeidėjus.

„Patys įsivaizduojate, kur yra balkonas ir kaip į jį patekti. Jeigu pasiskųs gyventojai, kad (pareigūnas) patektų ir sutramdytų pažeidėją, reikės eiti per butą, per nuosavybę, reikės turėti galimybę įeiti ir taip toliau. Manau, kad labai sunkiai bus realizuotas tas (įstatymo) taikymas“, – teigė L.Graužinienė.

„Negalime pastatyti prie kiekvieno balkono po policijos darbuotojo, pareigūno, kuris sektų, ar žmogus išėjo parūkyti“, – sakė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, kovoti su rūkymu reikėtų šviečiant, auklėjant visuomenę.

Parlamentui liko vienas balsavimas, kad būtų uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė tai numatančioms Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisoms. Pagal pataisas, taip pat būtų draudžiama rūkyti teritorijose arčiau negu dešimt metrų spinduliu apie daugiabučius gyvenamuosius namus.

2014 metų pabaigoje Seimas jau mėgino nustatyti tokį draudimą. Tuomet priimti įstatymo pataisą pritrūko balsų.

Draudimas rūkyti privačiame balkone nėra teisių suvaržymas, tai yra kito asmens teisės gyventi sveikai apgynimas, LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. „Pirmiausiai aš pagalvojau, kad bus pažeistos buto savininko teisės, jei jam bus uždrausta rūkyti jo paties balkone. Tačiau pagalvojęs geriau, tikrai ir aš supratau, kad privatumas nebūna absoliutus“, – kalba J. Antanaitis.

Lietuvoje siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, taip pat ne arčiau kaip 5 metrai iki namų laiptinių ir vaikų žaidimų aikštelių bei kitose viešosiose erdvėse. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo teigimu, galimybė gyventi savo būste ir daryti ką nori nėra absoliuti, o į nepatenkintų kaimynų skundus reaguoti būtina.

„Daugėja skundų, kad žmonėms gyvenimas virš balkono, kuriame rūkoma, tampa košmaru. Žmonės netgi pamazgomis pilstosi ant rūkalių. Turime atsižvelgti į kaimynus. Atėjo laikas pasakyti, jog mes turime gyventi galvodami apie tai, kad kaimynų gyvenimas turi būti sveikesnis“, – sako A. Matulas.

Pasak J. Antanaičio, išgirdęs siūlymą drausti rūkyti balkonuose jis pirmiausiai pagalvojo, kad tai buto savininko teisių pažeidimas, tačiau galiausiai suprato, jog buto savininko teisės nėra absoliučios. „Draudimas rūkyti privačiame balkone yra ne suvaržymas teisių, o apgynimas kitų asmenų teisių sveikai gyventi. Manau, kad tai teisingas ir geras pasiūlymas“, – pažymi J. Antanaitis.

LRT radijo laidos pašnekovų teigimu, kaip tokio draudimo laikysis rūkaliai ir kaip juos reikės sukontroliuoti, nėra visiškai aišku. „Didžioji dalis suvoks, kad yra draudimas ir pakeis savo rūkymo įpročius“, – rūkančių  piliečių sąmoningumu tiki A. Matulas.