29 baudos skirtos Kauno gyventojams, vienas žmogus nubaustas Klaipėdoje.

Tuo metu sostinėje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu.

Draudimai – 2 tūkst. daugiabučių

Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 323 daugiabučių namų balkonuose.

„Nuo draudimų taikymo dienos iš viso gautas 31 gyventojo skundas dėl kaimynų, kurie rūko balkonuose ir 360 prieštaravimų dėl rūkymo uždraudimo. 29 asmenims parengti protokolai ir jiems paskirtos atitinkamos baudos“, – sakė savivaldybės atstovas.

Klaipėdoje rūkyti draudžiama 214 daugiabučių balkonuose, dar keliolika prašymų yra nagrinėjami.

„Nuo 2021-ųjų pradžios yra pareikšta 12 žodinių pastabų ir surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas“, – BNS informavo uostamiesčio savivaldybė.

Tuo metu sostinėje rūkyti uždrausta 1551 daugiabučio namo balkonuose, terasose, lodžijose, tačiau nė vienas žmogus dar nubaustas nebuvo.

„Šiltuoju metų laiku gauname po 50–60 prieštaravimų per mėnesį, šaltuoju metu laiku – po 20–30 prieštaravimų per mėnesį. Tai pat per mėnesį gauname po vieną–tris prašymus nubausti rūkančius tuose balkonuose, kur yra draudimas, tačiau nė vieno nesame nubaudę“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Anot jo, įstatymas numato, kad skundą pateikę asmenys kartu turi pateikti rūkančiojo nuotrauką ar vaizdo įrašą – įrodymą, kad būtų aiškiai matyti kas rūko.

Kviečiame laikytis teisės aktų reikalavimų, draugiškai sugyventi su kaimynais.

„Paprastai žmonės to negali pateikti, o kartais ir neįmanoma pateikti, nes nufilmuoti rūkantįjį 12 aukšte nuo žemės nėra realių galimybių, o per balkono kraštą nepersisversi. Bet gavę skundą mes kreipiamės į buto, dėl kurio skundžiasi gyventojus, informuojame apie galiojantį draudimą, kviečiame laikytis teisės aktų reikalavimų, draugiškai sugyventi su kaimynais“, – kalbėjo A. Bužinskas.

Policija duomenų nerenka

Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS teigė negalintis pasakyti, kiek konkrečiai žmonių dėl rūkymo balkonuose nubaudė pareigūnai, nes ši informacija nėra atskirai renkama – ji priskiriama prie bendros informacijos apie pažeidimus, susijusius su tabako gaminiais.

Pasak jo, pernai fiksuoti 1364 su tabako gaminiais susiję pažeidimai, iki šiol šiemet – 1106 tokie pažeidimai.

Įstatymo pataisos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo nuo praėjusių metų pradžios. Tačiau realiai daugiabučiuose tokie draudimai pradėti taikyti prieš pusantrų metų – pernai vasarį.

Norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis, o atsisakius tai padaryti, jam pačiam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ir policija, ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Nuo 2007 metų Lietuvoje užrausta rūkyti maitinimo įstaigose, baruose, klubuose, diskotekose ir visose kitose žmonių aptarnavimo patalpose.

Kokios tendencijos?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimas, kuris nustatė papildomus draudimus ir ribojimus rūkymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Pirmaisiais metais Kaune buvo daugiau norinčių, kad jų namų balkonuose kaimynai netrauktų dūmo.

Tačiau dabar pastebima, kad prašymų teikimas gerokai sumenko. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis pastebėjo, kad tendencijos dėl prašymų padaryti tam tikrus daugiabučius nerūkymo zonomis, mažėja.

„Šiai dienai per visą laikotarpį uždrausta rūkyti 311 daugiabučių namų“, – nurodė specialistas.

Išbrauks iš sąrašo

Kauno tarybai svarstyti pateiktas ir priešingas projektas – iš sąrašo išbraukti kelis daugiabučius, tad jų balkonuose gyventojai vėl galės rūkyti ir už šį veiksmą nesulauks jokios baudos. Situacija pasikeistų, jei kas nors iš gyventojų parašytų naują prašymą.

„Kauno diena“ pasidomėjo, dėl kokių priežasčių Šiaurės pr. 26 ir Sukilėlių pr. 104 namų balkonuose vėl bus leidžiama rūkyti. Argi galėjo gyventojai persigalvoti ir atsiimti prašymus?

Paaiškėjo, kad namai iš sąrašo, kuris apibrėžia namus, kurių balkonuose draudžiama rūkyti, išbraukiamas dėl to, jog prašymą parašę gyventojai nėra registruoti minėtuose daugiabučiuose namuose.

„Prašymų dėl draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose panaikinimo nesame gavę. Draudimai rūkyti buvo panaikinti namuose, dėl kurių prieštaravimą pareiškę asmenys nebuvo deklaravę tame name gyvenamosios vietos. Tokiu atveju po 6 mėn. įsakymas panaikinamas“, – tvarką aiškino R.Endrikis.

Kitaip tariant, jei asmuo pateikė prašymą, jog daugiabučio balkonuose nebūtų galima rūkyti, jis turi būti oficialus to namo gyventojas. Jei asmuo deklaruotas kitoje vietoje, prašymas netenka galios ir kaimynams panaikinamas draudimas rūkyti balkonuose ar lodžijose.

Kai tik taryba išbraukia namus iš sąrašų, būsto administratorius įpareigojamas nuimti informacinius ženklus, skelbusius, jog konkretaus namo balkonuose buvo draudžiama rūkyti.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Baudos rūkantiems

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pažymėjo, kad pernai šio skyriaus specialistai draudimo rūkyti nesilaikantiems asmenims surašė aštuoniolika administracinio nusižengimo protokolų.

Per 2022 metų sausio ir vasario mėnesius administracinė atsakomybė taikyta dar trims asmenims. Už šios rūšies nusižengimą numatyta administracinė nuobauda įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 50 iki 90 eurų.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas sako nežinantis, kaip reikės įgyvendinti draudimo kontrolę ir teigia matantis spragų įstatymo bazėje.

A. Bužinsko teigimu, nuo penktadienio Vilniuje įsigalioja draudimas rūkyti pirmuosiuose 28 namuose, tačiau visas procesas savivaldybėje sukuria daug „popierizmo“ ir trunka apie mėnesį.

„Mes gauname prieštaravimą iš gyventojo, tuomet turime patikrinti ar gyventojas tuo konkrečiu adresu gyvena, yra registravęsis, tuomet mes jau rengiame administracijos direktoriaus įsakymą, informuojame administratorius, kurie turi iškabinti informacinius ženklus, informuoti gyventojus ir tuomet per mažiausiai dvi savaites tas įsakymas įsigalioja“, – LRT radijui pasakojo A. Bužinskas.

Jis pabrėžė, kad savivaldybė neturi pakankamų resursų užtikrinti draudimo kontrolę.

Rūkymo balkonuose prevencija tikrai nebus pirma pagal prioritetą ir nesėdės pareigūnai, nežiūrės į balkonus su žiūronais ir dronų nekels.

„Iš principo, ta kontrolė, ji užtikrinama nebus. Galiu pasakyti, kad Viešosios tvarkos pareigūnų Vilniuje tiek nėra ir mes tikrai turime daug funkcijų, tad rūkymo balkonuose prevencija tikrai nebus pirma pagal prioritetą ir nesėdės pareigūnai, nežiūrės į balkonus su žiūronais ir dronų nekels“, – kalbėjo A. Bužinskas.

Sostinės savivaldybės administracijos atstovas pažymėjo manantis, kad bėda yra tame, jog „valstybė apskritai kišasi į žmonių privačias erdves ir pradeda tą dalyką reguliuoti“ bei sakė nežinantis, kaip veiks procedūra, kuomet žmonės patys gali pranešti apie nepageidaujamą rūkymą.

„Aš nelabai įsivaizduoju iš tikrųjų, kaip tas mechanizmas veiks, nes nufotografavęs asmuo turės nurodyti žmogaus vardą ir pavardę ir tikslų gyvenamąjį adresą“, – sakė jis.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.

Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.

Įsigalios kitą mėnesį

Šiuo metu Kaune prašymus, kad daugiabučių namų balkonuose būtų nerūkoma, pateikė 24 skirtingų namų gyventojai. Miesto savivaldybė kol kas patenkino aštuonis gyventojų prašymus, tad šiuose daugiabučiuose rūkyti balkonuose nebus galima jau nuo kito mėnesio.

"Procesai vyksta sklandžiai ir be trukdžių. Kad iš gyventojų gautas prieštaravimas teisiškai įsigaliotų ir daugiabučio namo balkonuose būtų uždrausta rūkyti, tai turi būti patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Šiuo metu kaip tik ir vyksta visų gautų prašymų nagrinėjimas bei įsakymų rengimas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis.

Jis nurodė, kad artimiausiu metu bus išleisti įsakymai dėl uždraudimo rūkyti S.Žukausko, Dujotiekio, Akacijų, Rietavo gatvėse bei V.Krėvės ir Savanorių prospektuose esančiuose pavieniuose daugiabučiuose. Šių daugiabučių namų balkonuose rūkyti bus draudžiama nuo vasario 10 d. "Kitų įsakymų įsigaliojimo datos bus vėlesnės", – pridūrė R.Endrikis.

Pasak specialisto, kol kas sudėtinga tiksliai įvertinti, keliuose Kauno daugiabučiuose per metus galėtų būti paskelbiamos nerūkymo zonos. Tačiau planuojama, kad jų turėtų būti apie kelis šimtus.

Nuomonės išsiskiria

Daugiabučiuose namuose gyvenantys kauniečiai turi skirtingą nuomonę dėl draudimo rūkyti balkonuose. Tie, kurie nerūko, sveikina tokį žingsnį, tačiau rūkaliams tokia tvarka nėra prie širdies.

"Mano kaimynai rūkydavo. Tai mano visas butas prasmirsdavo. Dūmai patekdavo tiek į kambarius, tiek į vonią ar virtuvę, o tada labai sunkiai išsivėdindavo. Kartą vyras pakalbėjo su rūkančia kaimyne ir tai padėjo. Gal ji metė rūkyti, gal rūko eidama kur pasivaikščioti, nežinau, bet kvapai dingo. Manau, jei dūmai būtų nedingę, tikrai rašytume prašymą, kad visuose namo balkonuose nebūtų rūkoma", – teigė kaunietė Jurgita.

Kiti gyventojai prisipažino, kad mėgsta balkonuose patraukti dūmą, tad jei jų kaimynai užsimanys parašyti prašymą, gali būti, kad cigaretes jie prisidegs pačiame bute. "Tai kur man rūkyti? Tualete rūkysiu, per ventiliaciją išsivėdins arba virtuvėje langą atsidarysiu. Bute rūkyti juk nedraudžiama", – kritinės nuomonės apie draudimą rūkyti balkonuose buvo kitas kaunietis Arvydas.

Kur kreiptis?

Gyventojai, norintys, kad jų daugiabučių namų balkonuose kaimynai netrauktų dūmo, turi kreiptis į savivaldybę. Tuomet administracija įvertina prašymą ir įpareigoja būsto administratorių pasirūpinti informacinėmis lentelėmis, kad name yra nerūkoma.

Specialistai aiškino, kad daugiabučio namo gyventojo prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškiamas arba atšaukiamas, pateikiant pranešimą savivaldybės administracijai. Tuomet savivaldybės administracijos direktorius įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose draudžiama rūkyti.

Artimiausiu metu bus išleisti įsakymai dėl uždraudimo rūkyti S.Žukausko, Dujotiekio, Akacijų, Rietavo gatvėse bei V.Krėvės ir Savanorių prospektuose esančiuose pavieniuose daugiabučiuose.

"Sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje. Nustatoma įsakymo įsigaliojimo data – ne ankstesnė nei 15 darbo dienų nuo įsakymo priėmimo dienos. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas informacijos gavimo dienos, apie sprendimą paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis informuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

Informaciniai ženklai apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, įrengiami įsakymo dėl sprendimo įsigaliojimo dieną. Juos įrengia valdytojas arba tam tikrais atvejais savivaldybė", – procedūrą aiškino Kauno savivaldybės atstovai.

Gresia baudos

Po to, kai daugiabutis namas yra paženklinamas specialiais ženklais, nurodančiais, kad balkonuose rūkyti draudžiama, kaimynai gali pranešti apie pažeidimus. Gyventojų prašoma dėl rūkančių kaimynų neskambinėti bendruoju pagalbos telefonu 112, bet apie tokius pažeidimus pranešti e.policijos portale arba Viešosios tvarkos skyriui.

"Gyventojas pateikia policijai arba savivaldybės administracijai pareiškimą. Su juo turi būti pateikti ir duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone faktą ir aplinkybes. Arba pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę, patys pastebi pažeidimą", – kaip fiksuojami rūkymo pažeidimai, komentavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Kadangi įsakymai dėl draudimo rūkyti aštuoniuose Kauno daugiabučių namų balkonuose įsigalios tik vasario 10 d, kol kas nubaustų asmenų nėra. Tačiau vėliau neatmetama tikimybė, kad gyventojai fiksuos pažeidimus ir rūkaliams bus skirtos baudos. Už rūkymą balkonuose, jei yra išreikštas gyventojų noras, kad būtų nerūkoma, bus taikoma administracinė bauda iki 60 eurų. Už pakartotinį nusižengimą bauda gali siekti ir 120 eurų.

Už Administracinių nusižengimų kodekso pataisas balsavo 44 parlamentarai, prieš – 7, o susilaikė 21.

Pataisos numato, kad pastatų ar butų savininkams už rūkymą balkonuose grės 30-60 eurų baudos. Už pakartotiną pažeidimą bus skiriama dukart didesnė bauda.

Vieni parlamentarai tikino, kad draudimas rūkyti balkonuose „leidžia žmonėms saugoti sveikatą ir ramiau gyventi kiekvienam savo bute“, kiti priekaištavo, kad baudos neadekvačios.

Iniciatyvos drausti rūkyti balkonuose vienas autorių „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad nenustačius baudų negalės normaliai funkcionuoti draudimas rūkyti.

Tačiau socialdemokratas Julius Sabatauskas pareiškė, kad baudos yra per griežtos.

„Nėra numatyta įspėjimo galimybė, o baudos ganėtinai didelės, prilygstančios greičio viršijimui virš 20 km per valandą. O kaimynai, turintys nusiskundimų, turės surinkti ir pateikti įrodymus apie rūkantį kaimyną, tai yra filmuoti, fotografuoti, kas gali labai rimtai virsti į persekiojimą. Pavyzdžiui, kas bus, jeigu tas žmogus negalės rūkyti balkone, o eis į virtuvę, įsijungs gartraukį ir tada visi dūmai pasklis į kiekvieną butą“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Kas bus, jeigu tas žmogus negalės rūkyti balkone, o eis į virtuvę, įsijungs gartraukį ir tada visi dūmai pasklis į kiekvieną butą.

Liberalas Eugenijus Gentvilas baudas pavadino pasipinigavimu: „Jokių kitų rimtų pasekmių, deja, nei visuomenės sąmoningume, nei sveikatinimui čia nepasieks.“

Jis be kita ko apgailestavo. kad draudimas rūkyti netaikomas viešbučiams, pavyzdžiui, Seimo viešbučiui, „nors iš tikrųjų yra elementarus bendrabutis“. 

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisomis nuo 2021-ųjų įteisintas draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose, jei bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja. 

Jeigu kaimynai ir neprieštaraus, rūkaliai privalės užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas. Be to, uždrausta rūkyti ir sporto varžybų ar kitų renginių lauke metu, dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo maitinimo vietose lauke.

Šio draudimo priėmimas yra susijęs su kelių skirtingų interesų derinimu, todėl, kaip įprasta tokiais atvejais, konkuruojantiems interesams atstovaujanti visuomenė dalis turi savų argumentų už ir prieš tokį draudimą.

Viena vertus, valstybė turi imtis priemonių siekdama užtikrinti savo piliečiams teisę į saugią, sveiką aplinką, todėl šio draudimo priėmimą, bendriausia prasme, paskatino viešasis interesas, aktualus didžiajai daliai gyventojų, apimantis teisę augti, vystytis, gyventi, leisti laisvalaikį, dirbti ir ilsėtis saugioje, sveikoje aplinkoje. Pasaulinė sveikatos organizacija ne vienerius metus tvirtina, kad pasyvus rūkymas yra ne mažiau žalingas nei aktyvus, todėl nerūkantieji, būdami aplinkoje, į kurią patenka tabako dūmai, patiria neigiamas pasekmes sveikatai.

Įdomu tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas keliose bylose yra pasisakęs dėl pasyvaus rūkymo vertinimo, tiesa, ne visai rūkymo balkone kontekste. Štai, pavyzdžiui, vienoje byloje prieš Rumuniją buvo pripažintas Konvencijos trečio straipsnio pažeidimas dėl to, kad rūkantys ir nerūkantys kaliniai nebuvo atskirti įkalinimo įstaigoje. Teismas pripažino, kad ilgą laiką neišvengiamai verčiant nerūkantįjį būti rūkančiųjų patalpoje yra pažeidžiamas draudimas kankinti ar kitaip nežmoniškai elgtis su asmeniu.

Kita vertus, rūkantieji negali būti verčiami toleruoti neproporcingo kišimosi į jų privatų gyvenimą. Teisė į privatų gyvenimą aiškinama ganėtinai plačiai, apima teisę pasirinkti elgesio variantą privačioje erdvėje, įskaitant teisę turėti žalingus įpročius, kurie patys savaime nėra draudžiami. Tačiau, kaip ir visos teisės, taip ir ši, baigiasi ten, kur prasideda konkuruojančios teisės – šiuo atveju į saugią ir sveiką aplinką – ribos.

Lietuvos įstatymų leidėjas, priimdamas minėto įstatymo pakeitimą, tam tikra prasme pirmenybę suteikė viešajam interesui ir siekiui užtikrinti sveiką aplinką. Tačiau taikant tokį draudimą, neišvengiamai turės būti paisoma ir teisės į privatų gyvenimą, todėl praktinis įstatymo įgyvendinimas jau dabar kelia tam tikrų neaiškumų ir abejonių.

Tvarka, pagal kurią bus registruojami draudimai (tai privaloma sąlyga atsakomybei taikyti) ir tiriami šio draudimo pažeidimai, dar nėra aiški, kadangi šį įstatymą įgyvendinti padėsiantys teisės aktai turi būti priimti iki šių metų gruodžio 31 d.

Įgyvendinimo tvarka turėtų atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: kam grės atsakomybė už rūkymą balkone, terasoje ar lodžijoje, kas ją taikys – policija ar savivaldybė, ir kaip surinkti reikšmingus įrodymus ir kaip išspręsti savo namuose negalinčių rūkyti asmenų teisių užtikrinimo klausimą. Juk natūralu, kad jei yra numatytas atitinkamas draudimas, turi būti sudaroma alternatyvi galimybė rūkyti savo namų teritorijoje ar šalia jų.

Šiuo metu Seime priimtas svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas. Šių pataisų, jeigu jos bus priimtos, pagrindu atsiras reali galimybė taikyti administracinę atsakomybę ir skirti pinigines sankcijas tiek už rūkymą balkone, terasoje ar lodžijoje, tiek ir būsto savininkui, kuris nesutiks bendradarbiauti su atitinkamomis valstybės institucijomis bei pateikti informaciją apie rūkusių asmenį (tai svarbu tais atvejais, kai būste gyvena ne jo savininkas). Baudos gali siekti nuo trisdešimties iki šešiasdešimties eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju – ir iki vieno šimto dvidešimties eurų.

Neaiškumų gali kilti situacijose, kai būsto savininkai negalės pateikti informacijos apie rūkantįjį asmenį, nes jos tiesiog nežinos (pavyzdžiui, jeigu rūkys savininkui nuosavybės teise priklausančiame būste gyvenančių nuomininkų svečiai). Administracinių nusižengimų kodekso pataisos dar nėra priimtos ir tas administracinių nuobaudų taikymas dar labai miglotas, tačiau skaitant projekto turinį, galima manyti, kad atsakomybė už atsisakymą nurodyti būste gyvenančius asmenis taikytina tik būsto savininkui. Vadinasi, nubaustas galėtų būti tik savininkas, kuris atsisako pateikti informaciją apie jam nuosavybės teise priklausančiame būste gyvenančius asmenis. Tuo atveju, jei savininkas nurodys, pavyzdžiui, nuomininko duomenis, tačiau pastarasis arba atsisakys nurodyti rūkusius asmenis, arba teigs, kad tokie asmenys jam nėra žinomi, nesant jokių kitų konkrečių įrodymų, administracinė atsakomybė nuomininkui negalėtų būti taikoma.

Analizuojant tiek Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymo pakeitimus, tiek ir siūlomus Administracinio nusižengimo kodekso pakeitimus, jau dabar aiškėja, kad realus administracinės atsakomybės taikymas gali būti keblus, kadangi yra numatytos tam tikros sąlygos: turi būti aiškus ir realus draudimas rūkyti bei turi būti pateikti atitinkami objektyvūs duomenys (įrodymai), kurie patvirtina, kad kaimynas, nepaisydamas draudimo, rūkė. Būtent pateikti objektyvius duomenis gali būti sudėtinga, kadangi įrodyti administracinės teisės nusižengimą reikia pateikiant atitinkamus įrodymus, kurie turi būti surinkti įstatyme numatytu būdu, t. y. teisėtai. Tokie duomenys gali būti nuotrauka, vaizdo įrašas, ne vieno liudytojo parodymai, paties pažeidėjo prisipažinimas ir pan. Renkant tokius duomenis nederėtų pamiršti asmens teisės į privatų gyvenimą, kuri apima ir teisę nebūtų filmuojamam ar fotografuojamam privačioje erdvėje.

Lietuva, įtvirtindama tokį griežtą teisės į privatų gyvenimą prasme draudimą, kiek išsiskiria iš užsienio valstybių, kadangi daugelyje jų, tokie draudimai nėra numatyti. Priešingai, pavyzdžiui, Austrija tik 2018 metais ėmė svarstyti draudimą riboti rūkymą baruose ir kavinėse, nors Lietuva tokį draudimą įvedė dar 2007 metais. Iš mano žinomų atvejų draudimas rūkyti privataus gyvenamojo būsto balkone, terasoje ar lodžijoje numatytas tik Latvijoje, todėl tokių valstybių yra išties mažuma.

Tuo tarpu Lietuvoje panaikintas liberalesnis reglamentavimas naujiems tabako gaminiams, pvz., bedūmiams kaitinamojo tabako gaminiams, todėl, pagal įstatymo raidę, kaimynai galėtų prieštarauti ir dėl elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako vartojimo savo balkone, terasoje ar lodžijoje.

Taigi tik nuo šio draudimo realaus įgyvendinimo priklausys, ar jis bus realus ir veiksmingas ir ar pavyks suderinti konkuruojančius interesus – teisę į privatų gyvenimą ir teisę į saugią bei sveiką aplinką.

Šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis ketvirtadienį informavo BNS, kad pataisos pasirašytos spalio 13 dieną.

Apie tai Prezidentūra viešai neskelbė.

Seimas pataisas priėmė spalio pirmą dieną.

Jose įteisinta, kad nuo 2021 metų gyventojai daugiabučių balkonuose nebegalės rūkyti, jei bent vienas namo gyventojas tam prieštaraus. 

Pataisas siūlė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir dar 13 Seimo narių.  

Jeigu kaimynai ir neprieštaraus, rūkaliai privalės užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas. Už ženklus apie draudimą rūkyti balkonuose būtų atsakingas pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė. 

Be kita ko, pakeitimais uždrausta rūkyti ir sporto varžybų ar kitų renginių lauke metu, dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo maitinimo vietose lauke.

Šis draudimas nebus taikomas rūkymui skirtose vietose.

Seimas nuo 2014 metų kelis kartus yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose. Pataisų priešininkai argumentuoja, kad draudimo nebūtų įmanoma įgyvendinti.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla BNS yra sakęs, kad policija neteiks prioriteto rūkymo balkonuose pažeidimams.

Lietuvos policijos vadovas ragino gyventojus patiems aktyviai fiksuoti pažeidimus ir teikti policijai įrodymus, kad pareigūnams nereikėtų vykti į įvykio vietą.

Pagrindiniu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų argumentu jų iniciatoriai vadina prigimtinę piliečių teisę į sveikatą, vis dėlto, vertinant iš tiesų blaiviu protu, vienintelė tokios naujovės priežastis yra viltis tokiu būdu užsidirbti vieną kitą balselį per rinkimus. Rasti iš tiesų objektyvų tokio Seimo sprendimo pateisinimą – labai keblu. Neoficialiu lygiu tą, regis, supranta ir jo rėmėjai. Įstatymas dar nė neįsigaliojo, o jau kalbama apie tai, kad jo įgyvendinimu nebus kam rūpintis. Policija atvirai sako prioritetą teiksianti rimtesnėms problemoms, kai kalbama apie sunkesnius padarinius, nei rūkalais prasmirdę kaimynų skalbiniai. Naujovės krikštatėviai, matyt, net bijodami pagalvoti apie papildomas lėšas šioms papildomos tvarkdarių funkcijoms, atmerktomis akimis sapnuoja, esą nuo įstatymo pažeidimo žmones atgrasins vien žinia apie jo egzistavimą. Vadovaujantis tokia logika, mūsuose neturėtų būti nė vieno kelių erelio anei žmogžudžio ar vagies – gi įstatymų andai kiek prikurta.

Ko siekiama dar vienu su piliečių privačiu gyvenimu susijusiu draudimu? Atsakymas slypi jau pačiame klausime. Kontroliuoti mūsų privatų gyvenimą.

Jei ne pareigūnai, kas tuomet sugaudys rūkančius partizanus, aiškinsis, ar jie turi atitinkamą leidimą? Į mėnulio fazę jautriau nei į tabako kvapą reaguojantys kaimyną? Vietinės reikšmės pavlikai morozovai, įvaldę filmavimo ir vaizdo įrašų kėlimo į "YouTube" techniką? Kandidatų į tokius potencialius rūkalių medžiotojus sąrašą – kaip ir galimybių daug šiuolaikiškiau sveikatinti bendruomenę – galima tęsti iki begalybės. Tad verčiau sustokime ir grįžkime prie esminio klausimo: ko siekiama dar vienu su piliečių privačiu gyvenimu susijusiu draudimu? Atsakymas slypi jau pačiame klausime. Kontroliuoti mūsų privatų gyvenimą.

Rūkymo, alkoholio ar cukraus vartojimo įpročiai atspindi ne tik konkretų sveikatai įtaką darantį veiksmą – jie yra mūsų valios, gebėjimo savarankiškai mąstyti, pasirinkti, būti atsakingais už save išraiška. Represiniais įrankiais skiepydami esą teisingą gyvenimo būdą politikai jau net ne abejoja, bet teigia, kad mes su jumis nesugebame pasirinkti, įvertinti pasirinkimo padarinių, nežinome, kas mums gera, kas bloga, nesugebame susitarti su kaimynais. Ko bus imtasi rytoj? Gal rytoj visi būsime verčiami kultivuoti tą pačią sporto šaką? Ligoninėse būsime gydomi ir badavimu, o vaikai šaltuose darželiuose prievarta grūdinami? Apie tai, o ne apie saldų kerštą pypkoriams ir turėtų galvoti tie, kas šiandien sveikina, o rytoj balsuos už daugiabučių rūkalių medžioklę.

„Dvejopas vertinimas. Iš vienos pusės, suprantame aktualiją, kad yra žmonių, kuriems tas rūkymas yra didelė problema, kaimynas rūko nuolat, o namie vaikai maži. Bet jeigu žiūrėtume iš Būsto rūmų pozicijos, tokių skundų arba telefoninių skambučių nesame gavę nei vieno. Tačiau suprantu, kad ta problema gali būti, net jei mums neskambina ir nesako.

Iš kitos pusės, dabar yra perteklinis reguliavimas numatytas, įstatymas bus popierinis. Realiai sukontroliuoti nematau jokių mechanizmų. Kurti įstatymą, kuris neturi praktinio pritaikomumo, tai yra diskriminuojama teisinė sistema“, – Eltai kalbėjo D. Matonienė.

„Turėtų labiau būti pajungta savivalda, bendruomenė ir paieškota realių mechanizmų arba komunikacijos instrumentų. Galima problemą spręsti kitu būdu“, – pridūrė ji.

Anot jos, dabartinis įstatymas skatintų skundimų praktiką tarp kaimynų.

„Kiekvienas namas visada turi įvairių kaimynų. Praktika, kurią bandoma tuo įstatymu padaryti, tai, sakyčiau, yra truputėlį žalinga. Yra skatinamas skundimas, baudimas, gąsdinimas. Turėtų atsirasti komunikacija pirmoje vietoje. Norime, kad žmonės būtų bendruomeniški, vienas kitą palaikytų“, – sakė D. Matonienė.

LSA prezidentas M. Sinkevičius mano, kad vienas žmogus neturėtų nuspręsti, kaip turėtų elgtis visas daugiabutis.

„Pasiūlymai, bent jau man, atrodo kontroversiški. Aišku, tie asmenys, kurie turi nekilnojamojo turto ir gyvena daugiabutyje, turi atskirais atvejais problemą dėl rūkančių kaimynų, bet principas, kad vienas asmuo daugiabutyje gali lemti ir suformuoti praktiką, kad tas vienas skundas gali suformuoti praktiką, kaip turėtų elgtis visas daugiabutis. Įprastai vadovaujamasi daugumos principu“, – sakė M. Sinkevičius.

„Žmogus, vienas asmuo gali nebūtinai objektyviai elgtis. (...) Tai neatrodo, švelniai tariant, logika pagrindžiamas sprendimas“, – pridūrė jis.

M. Sinkevičius pripažino, kad problema dėl rūkančiųjų daugiabučių balkonuose egzistuoja, tačiau ją reikėtų spręsti kitais būdais.

„Taip, problema egzistuoja. Ar ją reikia sureikšminti ir būtent taip spręsti, numatyti kažkokį papildomą darbą ar policijai, ar viešosios tvarkos tarnybai, nemanau, kad tai esminė problema miestuose ir daugiabučiuose. Būčiau už susitarimo kelią.

Reikėtų galvoti ir apie tą rūkantįjį, kur jis turėtų rūkyti. Uždraudimas rūkyti balkone automatiškai neprivers iš viso to žmogaus neberūkyti. Tai kur jis tą darys?

Ar čia normalu ir logiška, kad vienas bendraturtis pastato visus į kažkokią situaciją. Būtų geriausia, jei tai būtų visuotinis namo sprendimas, tam yra visokiausių būdų. Tokius klausimus galima priimti demokratiniu keliu daugumos balsais. Palikti vieno buto savininko sprendimui, kuris pasiskundė, nežinau, ar čia tikrai tas kelias. Dialogo kelias būtų veiksmingesnis“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis pridūrė, kad šiuo atveju reikėtų pagalvoti ir apie tai, kur rūkantieji galėtų rūkyti.

„Reikėtų galvoti ir apie tą rūkantįjį, kur jis turėtų rūkyti. Uždraudimas rūkyti balkone automatiškai neprivers iš viso to žmogaus neberūkyti. Tai kur jis tą darys? Savo asmeniniame bute, kažkur laiptinėje, prieigose namo? Bet tada iš vienos problemos sprendimo turėsime kitų situacijų“, – Eltai teigė LSA prezidentas.

Pagal priimtus pakeitimus, už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose įrengimą bus atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.

Naujomis nuostatomis taip pat nuspręsta drausti rūkyti dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Pataisos taip pat draudžia rūkyti lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Įstatyme įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

Įstatymui įsigaliojus, jis ragina gyventojus patiems aktyviai fiksuoti pažeidimus ir teikti policijai įrodymus, kad pareigūnams nereikėtų vykti į įvykio vietą.

„Dėl šitos funkcijos nekursime specializuotų policijos pajėgumų, reaguosime bendra tvarka. Tikrai nepažadu, kad mes prioriteto tvarka reaguosime į tokius pranešimus, bet apeliuojame ir į gyventojus, kurie skambins, informuos, kurie kvies policiją. Kuriama teisinė aplinka įpareigoja patį gyventoją būti aktyviu, t.y. fiksuoti šitą pažeidimą“, – LRT radijui penktadienį sakė R. Požėla.

Renatas Požėla

„Tiesiog galbūt policijai net nereiks važiuoti į įvykio vietą – gavę įrodymus apie minėtą pažeidimą, mes galėsime labai sėkmingai nuotoliu įforminti pažeidimą ir patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ketvirtadienį teigė, kad draudimų laikymusi turėtų pasirūpinti namų bendrijos, patalpų šeimininkai, o pareigūnai įsikiš kraštutiniu atveju.

Tikrai nepažadu, kad mes prioriteto tvarka reaguosime į tokius pranešimus, bet apeliuojame ir į gyventojus, kurie skambins, informuos, kurie kvies policiją.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, jei bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Taip pat uždrausta rūkyti lauko kavinėse, bendrosios dalinės nuosavybės patalpose, dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimo aikštelėse, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Pagal įstatymą, buto gyventojai bet kuriuo atveju privalės užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kaimyno patalpas.

Patalpos savininkas įpareigotas pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Jeigu jis atsisakytų tai padaryti, savininkui grėstų bauda.

Sprendimą dėl Seimo priimto draudimo dar turi priimti prezidentas Gitanas Nausėda.