Šios valstybės nurodomos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

KAM gruodžio pradžioje buvo paskelbusi pirminį tokių valstybių sąrašą. Jame buvo Rusija ir jos okupuotas Krymas, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kinija, Kirgizija, Moldovos Padniestrės regionas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai.

Dabar siūloma šiame sąraše palikti tris valstybes.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus, kad profesinės karo tarnybos kariai negalės ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes.

Įstatyme numatyta, jog jų sąrašą turi patvirtinti Vyriausybė.

Šiuo nutarimu taip pat bus nustatyti atvejai ir išimtys, kai kariui būtų leidžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Tai būtų šeimos narių sunkios ligos arba mirtys, tėvų arba globėjų teisių vykdymas bei turtinių reikalų sprendimas, kai jų neįmanoma išspręsti nevykstant į nurodytas valstybes ar teritorijas.

Minėtas draudimas turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas per spaudos konferenciją po komisijos posėdžio trečiadienį sakė, kad norima tokius ribojimus nustatyti ne tik valstybės tarnautojams, kariams, pareigūnams, bet ir asmenims, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Antras Nacionalinio saugumo komisijos klausimas buvo apsvarstyti galimybę riboti valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams vykti į Rusiją, Baltarusiją dėl iškylančių ir tebesitęsiančių rizikų, su kuriomis, matome, mūsų piliečiai susiduria tiek sienos kirtimo procedūrose, tiek paskui būnant tose valstybėse“, – sakė V. Vitkauskas.

„Įvyko gana išsami ir atvira diskusija, nuspręsta tobulinti mūsų teisinį reglamentavimą ir neapsiriboti tik pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kariais, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, bet šiek tiek pažiūrėti į klausimą plačiau“, – teigė jis.

Įvyko gana išsami ir atvira diskusija, nuspręsta tobulinti mūsų teisinį reglamentavimą ir neapsiriboti tik pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kariais, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, bet šiek tiek pažiūrėti į klausimą plačiau.

Anot Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo, tie asmenys yra „gana patrauklūs taikiniai žvalgybos tarnyboms“.

Jo duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių Lietuvoje turi leidimus dirbti su slapta ar visiškai slapta informacija, iš jų į Baltarusiją ar Rusiją keliauja tik dešimtys.

„Sprendimas yra patobulinti reglamentavimą, kad apimtume daugiau žmonių, ir tokiu būdu apsaugotume tiek valstybės paslaptis, tiek tuos pačius asmenis, nes jie yra būtent pagrindiniai taikiniai slaptųjų tarnybų, kurios yra nusitaikę į mūsų piliečius“, – tvirtino V. Vitkauskas.

Pasak jo, minėtas draudimas būtų įgyvendinimas numatant sankcijas to nepaisantiems asmenims.

Svarstoma siūlyti keisti Valstybės paslapčių įstatymą, įtvirtinant galimybę atimti iš asmens leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jeigu jis išvyko į Rusiją ar Baltarusiją, negavęs institucijos vadovo leidimo.

„Tai būtų leidimo atėmimas ir automatiškai darbo praradimas. (...) Bet eitų kalba ir apie atskirų institucijų vidaus tvarkų keitimus, kur būtų griežta rekomendacija nevykti, kaip dabar turime kariuomenėje“, – aiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.

Jo teigimu, nuslėpti išvykimo neįmanoma, išaiškinti tokius asmenis nebūtų sudėtinga.

Patobulintą projektą Nacionalinio saugumo komisija ketina svarstyti rugsėjo mėnesį.

V. Vitkausko duomenimis, šiemet į Baltarusiją vyko 255 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai – 430 tūkstančiai.

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra rekomendavęs Lietuvos gyventojams vengti kelionių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją, argumentuodamas pastaraisiais metais padažnėjusiais verbavimo atvejais.

Pareigūnai teigia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Apklausų metu renkama informacija apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bandoma išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.

Pranešama, kad apklausose pasitelkiamas šantažas, psichologinis spaudimas, Lietuvos piliečiai verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.