Saugyklose – skirtingi kiekiai

Spalio pradžioje ES šalių dujų saugyklos buvo užpildytos 88,25 proc., o įprastai ankstesniais metais tas rodiklis siekdavo apie 80 proc.

Vokietija, kuri tebėra visiškai priklausoma nuo dujų vamzdynų ir iš Rusijos gaudavo apie 55 proc. viso dujų kiekio, saugyklas yra užpildžiusi 91,28 proc. Dar geriau yra Danijoje, kur saugyklos užpildytos 94,99 proc.

Bene daugiausia nerimo yra rytinės Baltijos jūros šalyse. Latvijos dujų saugyklos užpildytos tik 52,79 proc. Latvijos valdžia tikina, kad gyventojams dujų užteks, jų gali pritrūkti pramonei.

Neapibrėžta padėtis išlieka ir Estijoje. Nors maždaug už mėnesio žadama paleisti dujų terminalą Paldiskyje, dar neaišku, ar bus išdujinimo laivas (FSRU), kuris jį aptarnaus. Terminalą Paldiskyje Estija statėsi kartu su Suomija. Jos sutarė, kad nuomos vieną išdujinimo laivą, kuris aptarnaus ir Paldiskio SGD, ir Suomijos Inko SGD terminalus.

Aiškėja, kad Suomijos dujų poreikis yra toks didelis, kad vienas FSRU laivas abiejų terminalų bent pradžioje nesugebės aptarnauti. Be dujų gali likti ne tik Estija, bet ir Latvija, kuri tikėjosi, kad gaus dujų per Paldiskio SGD terminalą.

Aiškėja, kad Suomijos dujų poreikis yra toks didelis, kad vienas FSRU laivas abiejų terminalų bent pradžioje nesugebės aptarnauti. Be dujų gali likti ne tik Estija, bet ir Latvija, kuri tikėjosi, kad gaus dujų per Paldiskio SGD terminalą.

Latvių viltis ir Klaipėdos SGD

Estija yra sukaupusi panašų kiekį dujų kaip ir Latvija. Šių metų vasarą ji buvo pirkusi dujas, kurios jūros keliu buvo atgabentos per Klaipėdos SGD terminalą.

Klaipėdos SGD terminalo operatorius neseniai pranešė, kad paskirstytas ilgalaikis pajėgumas nuo 2023 iki 2033 m. Jie atiteko naudotojams ir iš Lietuvos, ir iš Latvijos, taip pat ir iš Lenkijos.

Taip paskirstyta 60 proc. Klaipėdos SGD terminalo pajėgumo. Likęs dujų pajėgumas bus skirtas SGD terminalo nuolatinių klientų poreikiams, dujų importo kiekiams, kurių reikia elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti, dujų paklausai patenkinti pavieniais atvejais.

Klaipėdos SGD terminale paskirstant dujų priėmimą prioritetas teikiamas Lietuvos poreikiams. Po to eina eilė dujų perdavimui į kitas ES šalis. Per Klaipėdos SGD terminalą dujas iki šiol yra ėmusios Lenkijos, Latvijos, Estijos kompanijos.

Dar vienas Klaipėdos SGD terminalo prioritetas yra dujų perdavimas saugoti į Latvijos dujų saugyklą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius teigė, kad pajėgumas transportuoti dujas į Latviją nuo šių metų lapkričio padidės trečdaliu, o nuo 2023 m. rudens jis bus dvigubai didesnis nei dabar.

Tai gali reikšti, kad Latvijos aprūpinimas dujomis per Klaipėdos SGD terminalą pagerės ir ateityje nekils problemų.

Latvija yra skelbusi, kad ji ir pati norėtų pasistatyti nedidelį dujų terminalą. Kol kas dėl jo statybos nesusitarta. Norima, kad tokio terminalo statybai Latvijos vyriausybė duotų garantą, bet ji to daryti neskuba.

Latvijos apsirūpinimo dujomis perspektyva nėra bloga. Jei šie metai ir bus sunkesni, kitais metais pagerės dujų tiekimas Latvijai per Klaipėdos SGD terminalą. Tikėtina, kad Latvija gaus dujų ir per Estijos Paldiskio SGD terminalą, kur FSRU darbo grafikas, tikėtina, bus išspręstas tarp Estijos ir Suomijos.

Ryžtingi Vokietijos žingsniai

Nors Vokietija yra 91,28 proc. užpildžiusi savo dujų saugyklas, šioje šalyje sunkios tikimasi ne tik šių metų, bet ir 2023–2024 m. žiemos.

Dabar Vokietija turi taisyti komjaunuole vadinamos (nes kilusi iš Rytų Vokietijos) 16 metų kanclere buvusios Angelos Merkel klaidas. Ji pernelyg pasitikėjo Rusija, jos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir susiejo Vokietijos ūkį su rusiškomis dujomis.

Dėl to šiuo metu Vokietijoje tarsi vyksta revoliucija, kai dujų sistemą tenka perorientuoti nuo vamzdynų į suskystintų gamtinių dujų terminalus. Tai yra brangūs žingsniai, kur neišvengiama ir blaškymosi.

Prieš kurį laiką planavusi įrengti keturis naujus SGD terminalus, Vokietija paskelbė apie dar du papildomus. Jie būtų Baltijos jūros Vokietijos rytinėje dalyje Lubmino vietovėje. Ji žymi tuo, kad čia ateina "Nord Stream" dujotiekio vamzdžiai iš Rusijos. Šioje vietoje pastačiusi du SGD terminalus Vokietija tikisi juos įjungti į savo šalies dujų infrastruktūrą, į kurią rusiškos dujos ėjo vamzdynais.

Pirmuosius SGD terminalus Vokietija planuoja paleisti jau šią žiemą. Vilhelmshafene jis turėtų pradėti veikti šiemet gruodį. Žiemą planuojama paleisti dar du SGD terminalus Brunsbiutelyje ir Liubmine. Šiemet rugsėjo 20 d. pradėtas statyti vienas iš Lubmino SGD terminalų. Pertvarkant Lubmino seną uostą, 4,5 mlrd. kubinių metrų per metus terminalą planuojama atidaryti gruodį. Vėliau SGD terminalo pajėgumas Lubmino vietovėje būtų išplėtotas iki 15 mlrd. kubinių metrų per metus.

Planuojama, kad 2024 m. Vokietijoje jau bus įrengti 6 SGD terminalai: Vilhelmshafene, Brunsbiutelyje ir Lubmine, taip pat dar vienas stacionarus terminalas Brunsbiutelyje, Štate vietovėje ir dar vienas Lubmine.

„Viešieji pastatai – žinoma, išskyrus ligonines ir kitas socialinės sistemos dalis – bus šildomos tik iki 19 Celsijaus laipsnių“, – interviu dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė R. Habeckas.

Viešieji pastatai ir paminklai naktimis taip pat nebebus apšviečiami. Tokį sprendimą jau anksčiau priėmė atskiri miestai, Vokietijai ieškant galimybių sutaupyti energijos.

Rusijai neseniai sumažinus dujų tiekimą, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl Kremliaus karinės invazijos į  Ukrainą, Vokietijos vyriausybė buvo priversta ieškoti išeities.

Didžiausia Europos ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo dujų, naudojamų namams šildyti ir elektros energijai gaminti. Berlynas stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų išteklių importo, bet tuo pačiu išvengti dujų stygiaus žiemą.

Vyriausybė įpareigojo iki gruodžio beveik visiškai pripildyti dujų saugyklas ir atnaujinti uždarytų anglimis kūrenamų elektrinių darbą, kad būtų sumažintas krūvis dujomis kūrenamoms jėgainėms.

Pradėta visuomenės informavimo kampanija, be to, vyriausybė vasarą reikšmingai subsidijavo naudojimąsi viešuoju transportu.

Liepą buvo susitarta dėl dar vienos taupymo priemonės – uždrausti dujomis šildyti privačius baseinus.

R. Habeckas, kuris sakė asmeniškai trumpiau besimaudantis po dušu, kad sutaupytų karšto vandens, pažymėjo, kad „pasaulyje taip pat reikia labiau taupyti energiją“.

– Kas lėmė, kad Lietuvoje sumažėjo dujų vartojimas?

– Nuo praeitų metų vasaros dėl artėjančios invazijos į Ukrainą Rusija ėmėsi tam tikrų ribojimo veiksmų. Tai lėmė gerokai didesnes dujų kainas ir jos augo, kol sprogo šią vasarą. Pirmą pusmetį dujų kainos rinkoje buvo keletą kartų didesnės nei įprastos. Birželį dujos kainavo apie penkis kartus daugiau, nei kainuodavo kelerius metus prieš tai. Liepą išaugo dar pusantro karto. Dabar kaina pasiekė rekordą, t. y. daugiau kaip 200 eurų už megavatvalandę. Pervertus į kainą už kubinius metrus – 2 Eur/kub. m. Tokia kaina dujų biržose. Vartotojai, kurie turi galimybę rinktis alternatyvius išteklius ar taupyti, tai ir daro.

– Lietuva turi alternatyvą – SGD terminalą.

– Dujos iš SGD terminalo eina už dujų rinkos kainą. Jos labai brangios. Mūsų situacija nuo Vokietijos skiriasi, nes dujų turime pakankamai turimiems poreikiams tenkinti. Tačiau dėl aukštų dujų kainų vartojimas mažesnis. Didžia dalimi, nes stambiausias vartotojas Lietuvoje – „Achema“, kuri naudoja dujas kaip žaliavą trąšoms gaminti. Jie dirbo tik puse pajėgumų ir dėl to ketvirtadaliu mažesnis dujų suvartojimas Lietuvoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas mūsų laukia ateityje? Kokios gali būti kainos rudens ir žiemos sezonu?

– Dėl įtampų ir dujų stygiaus dujų kainos bus aukštos. Rudenį ir žiemos sezonu stebuklo nebus. Dujų trūkumas galimas kai kuriems vartotojams Vakarų Europoje, Vokietijoje, kuri neturi nė vieno SGD terminalo ir turi ribotas jungtis su kitomis šalis. Palyginti tą regioną su Baltijos šalimis, Suomija, mes esame žymiai geresnėje situacijoje. SGD terminalas Lietuvoje gali patenkinti poreikius tiek žiemą, tiek vasarą. Taip pat tranzitu gana žymus kiekius perduodame į kitas šalis. Šiuo metu dujos teka tiek į Latviją, Lenkiją.

– Artėjantį sezoną dujų nepritrūksime, bet bus nepigu?

– Visi žinome, kad svarstoma deginti mazutą. Bus mažiau naudojama dujų ir jis pigesnis. Kad ir koks vartojimo poreikis bus, dujų užteks. Ir ne tik dėl Lietuvos terminalo, bet ir todėl, kad metų pabaigoje bus paleistas terminalas Estijoje ir Suomijoje. Abiejose pusėse yra daromos prieplaukos prišvartuoti. Gruodį terminalas turėtų būti ten.