Pernai liepą–gruodį į Lietuvą importuota 19,9 teravatvalandės (TWh) dujų – 90 proc. daugiau, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Dujų perdavimo sistema buvo transportuota 31,51 TWh dujų – 33 proc. daugiau, jų tranzitas mažėjo 22 proc. iki 10  TWh. „Amber Grid“ pajamos už dujų perdavimą augo 21 proc. iki 27,66 mln. eurų.

Dujų suvartojimas Lietuvoje per šį laiką buvo 36 proc. mažesnis ir siekė 5,979 TWh.

Vidutinė svertinė importuotų dujų kaina antrąjį 2022-ųjų pusmetį augo 2,8 karto – iki 149,65 euro už megavatvalandę, o sąnaudos išaugo 5,2 karto – iki 2,946 mlrd. eurų.

Pernai liepą–gruodį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale išdujinta 19,1 TWh dujų – 2,7 karto daugiau, SGD dujinimo veiklos pajamos didėjo 34 proc. iki 22,7 mln. eurų. 

Šį planą nustatantis ES reglamentas, dėl kurio 27 šalių blokas susitarė prieš dvi savaites, pirmadienį buvo paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje. Jame numatyta, kad planą įgyvendinti bus pradėta nuo antradienio.

„Atsižvelgiant į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą neišvengiamą pavojų dujų tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka“, – sakoma dokumente.

ES sieks padidinti savo dujų atsargas artėjant žiemai, kuri, kaip prognozuojama, bus labai sunki. Europos namų ūkiai ir verslo įmonės patiria didelį spaudimą dėl sparčiai augančių energijos kainų, sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos, nuo kurio kelios Bendrijos narės yra smarkiai priklausomos..

Reglamente sakoma, kad ES šalys „deda visas pastangas|", kad nuo rugpjūčio 1-osios iki ateinančių metų kovo 31 dienos savo dujų suvartojimą sumažintų „bent 15 proc.“, palyginti su jų vidutiniu dujų suvartojimu tuo laikotarpiu per pastaruosius penkerius metus.

Tačiau kai kurios ES narės užsitikrino išlygų, kad joms nereikėtų griežtai laikytis taisyklės, kuri bet kokius atveju yra įvardyta kaip „savanoriškas poreikio mažinimas“.

Šios šalys nėra visiškai susietos su elektros tinklais ar dujotiekiais kitose ES dalyse arba negali skirti pakankamo vamzdynais tiekiamų dujų kiekio, kad padėtų kitoms Bendrijos šalims.

Vengrija, priklausoma nuo dujų, tiekiamų vamzdynais tiesiogiai iš Rusijos, reikalavo, kad jai būtų taikoma išimtis.

Vokietija, didžiausia bloko ekonomika, gavo didžiausią dalį – 40 proc. – visų rusiškų dujų, per praeitus metus importuotų Europos Sąjungos.

Jeigu Europos Komisija nustatytų „didelę nepaprasto tiekiamų dujų stygiaus riziką“ arba kai „atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis“, ji gali prašyti ES šalių paskelbti Bendrijos masto pavojų. Tokiu atveju sumažinti dujų vartojimą taptų privaloma, o išlygos būtų suvaržytos.

Europos Sąjunga netaiko sankcijų rusiškų dujų eksportui dėl Maskvos karo Ukrainoje, bet Kremlius drastiškai sumažino tiekimui, Briuselio nuomone, bandydamas spausti bloką.

„Rusija neabejotinai ruošia Europai eilinę dujų sumažinimo arba nutraukimo dovanėlę žiemai. Iliuzijų, kad gali būti kitaip,  nėra. Viso rusiškų dujų kiekio šiandien pakeisti nerusiškomis neįmanoma, todėl šiandien reikia ne tik ieškoti daugiau dujų, bet ir pradėti jas taupyti“, – BNS trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Pasak eurokomisaro, valstybės taupyti kol kas raginamos savanoriškai, tačiau paskelbus ekstremalią situaciją, rekomendacijos taptų privalomos visoms ES narėms.

„Jei su dujų trūkumu susidurtų viena ar kelios šalys, Komisija imsis koordinuoti papildomą dujų tiekimą iš didesnes atsargas turinčių šalių, kaip tai įvyko Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Pandemija buvo valdoma solidariai, dujų krizė irgi turi būti valdoma solidariai“, – sakė eurokomisaras.

Pasak V. Sinkevičiaus, prevenciškai nesiimant veiksmų dėl dujų trūkumo blogiausiu scenarijumi Bendrijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktų 1,5 proc.

„Taip, dujų krizė nėra malonu, bet palyginti su tuo, kas vyksta Ukrainoje, tai tik mažas nepatogumas“, – pabrėžė eurokomisaras.

V. Sinkevičiaus teigimu, blogiausio scenarijaus atveju Komisija Lietuvos prašytų dujomis dalintis su Baltijos regiono valstybėmis.

„Lietuvoje esantis SGD terminalas esant kritinei situacijai galėtų tapti viso regiono energetinio saugumo garantu“, – teigė eurokomisaras.

Pasak V. Sinkevičiaus, šią dujų krizę Baltijos šalys galėtų išnaudoti spartindamos elektros tinklų sinchronizavimą su Europos tinklais.

„Tikrai žinau, kad Lietuva čia yra neblogai pasiruošusi, tačiau būtina, kad ir Latvija su Estija judėtų sparčiau. Manau, kad tam dabar yra palankus politinis momentas“, – sakė eurokomisaras.

Pasak jo, šiuo metu ES dujų saugyklos yra užpildytos 63 proc., o 80 proc. tikslas tikriausiai bus pasiektas net be rusiškų dujų.

„Dujų tiekimas į ES diversifikuojamas: suskystintų gamtinių dujų importas išaugo 60 proc. – JAV tapo viena pagrindinių SGD tiekėjų Europai, taip pat pasirašyti memorandumai su Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu, o importas vamzdynais iš Norvegijos išaugo 8 proc., iš Kaspijos jūros – 70 proc.“, – aiškino EK narys.

V. Sinkevičiaus teigimu, nors trečiadienį paskelbtos EK dujų krizės gairės yra patariamojo pobūdžio, ES valstybės jas turėtų įgyvendinti nelaukdamos, kol jos taps privalomos.

„Dabar saugyklos yra neblogoje situacijoje ir tas dujų kiekis didėja, bet mes turime turėti kuo didesnį buferį ir ateinančiai žiemai, kad nepasitiktume su visiškai nutrauktu tiekimu iš Rusijos ir visiškai tuščiomis saugyklomis. Dėl to rekomendacijas raginama įgyvendinti nelaukiant krizinės situacijos“, – pabrėžė eurokomisaras.

EK trečiadienį paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai. 

„Didžiausia diskusija yra dėl tų 15 proc. susimažinimo dujų vartojimo, bet susimažinimas, kuris gali būti reikalaujamas įvykus nenumatytam įvykiui, ne šiaip bet kada, o kai yra kritinė situacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Kreivys, komentuodamas Europos Komisijos (EK) planą paprašyti Europos Sąjungos šalių sumažinti šildymą, kad Bendrija atlaikytų  žiemą, jeigu negautų dujų iš Rusijos.

Anot ministro, Lietuva dujų vartojimą 15 proc. sumažintų Vilniaus šildymui skirtas dujas pakeitusi mazutu, be to, jau pastebima, kad dujų vartojimą mažina ir verslas.

„Lietuva, vaizdžiai sakant, šiandien naudoja dujų 22 laivus, 15 procentų – trys laivai, iš tų trijų laivų, jeigu mažinti, tai pusantro laivo yra Vilniaus šildymui dujomis. Mes juos keičiam į mazutą, tai automatiškai jau mažėjimas yra“, – sakė D. Kreivys.

Energetikos ministras sako, kad taupant dujas nereikės šalti patalpose, o esant reikalui jų tiekimas pirmiausiai būtų užtikrintas svarbiausiems valstybei vartotojams – maisto pramonės ir strateginėms bendrovėms.

„Visi vartotojai suskirstyti į tris kategorijas: visi buitiniai vartotojai yra aukščiausioje kategorijoje su pirmo būtinumo, ar tai būtų kepyklos, ar paukštynai, ar kiti vartotojai, jie automatiškai turi pirmenybę. Toliau eina strateginės įmonės, o gale – įmonės, kurios nėra taip labai strateginės ir priklausomos tiesiogiai nuo dujų, gali pasikeisti alternatyviomis rūšimis“, – kalbėjo ministras.

D. Kreivio teigimu, Lietuva palaiko EK pasiūlymą mažinti gamtinių dujų vartojimą.

„Reglamentas iš esmės nieko nekeičia, mes jį palaikome, o kiti dalykai, kaip saugyklų užpildymas, mums yra priimtini – manome, kad tai reikalinga Europos energetiniam saugumui“, – teigė D. Kreivys.

Ministras sutinka, kad Lietuva gali pajusti didžiausių, pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos sulėtėjimą dėl gamtinių dujų trūkumo.

„Mes matome, kad jau dabar įtaką jaučia visos Europos pramonė, nes aukštos energetinių išteklių kainos kelia infliaciją, mažina piliečių įperkamumą prekių, o tai automatiškai atsiliepia gamybai ir visai ekonomikai“, – sakė D. Kreivys.

Bendrovė "Lietuvos dujos" tikisi, kad dujų vartojimas, taikant iš "Gazprom" gautą nuolaidą, artimiausiu metu bent jau nemažės. Ar įmonei ateityje pavyks pastebimai padidinti rinkos dalį, priklausys nuo kelių veiksnių - nuo to, kaip keisis dujų vartojimas, kokią kainodarą taikys kiti dujų tiekėjai, sako "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas, rašo "Verslo žinios".

"Kitų metų pardavimą lems vartotojų poreikiai, kurie bus žinomi, kai bus pasirašytos sutartys su bendrovės klientais, - metų pabaigoje. Klientai pirks iš tų, kurie pasiūlys mažiausią kainą, o mūsų įmonė mano, kad didieji šilumos gamintojai visiškai dujų neatsisakys dėl pastaruoju metu esamų ir būsimų palankių kainų, ribotų techninių galimybių, be to, dujas naudoti patogiau ir paprasčiau nei biokurą", - sakė "Lietuvos energijos" vadovas.

Antrinės "Lietuvos energijos" įmonės "Lietuvos dujų tiekimas" (pastaroji pradės veiklą nuo lapkričio 1-osios) ir "Litgas" verčiasi dujų importu vamzdynu ir per terminalą.