IT ir telekomunikacijų bendrovė „Teo“ įsigis 100 proc. „Omnitel“ akcijų iš dabartinės jos savininkės – bendrovės „TeliaSonera“. Šiuo žingsniu „Teo“ ir „Omnitel“ pradeda vienyti pajėgas ir pasiūlys naujų jungtinių plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio, interneto, televizijos bei IT paslaugų.

„Klientai nebėra linkę skirti dėmesio naudojamoms technologijoms, jiems tiesiog svarbu būti visada prisijungus. Suvienytos „Teo“ ir „Omnitel“ pajėgos sustiprins pozicijas rinkoje išnaudojant sinergiją ir sukuriant unikalų paslaugų portfelį“, - teigia „Teo“ valdybos pirmininkas Robertas Anderssonas.

Pajėgas suvienysiančių bendrovių vadovų komandą planuojama suformuoti iki šių metų pabaigos. Jai nuo sausio pradžios vadovaus dabartinis „Teo“ vadovas Kęstutis Šliužas. Tiek jis, tiek ir „Omnitel“ vadovas Dan Strömberg dabartines savo pareigas eis iki šių metų pabaigos.

„Teo“ įsigis „Omnitel“ akcijas už 220 mln. eurų, neskaičiuojant įmonės turimų grynųjų pinigų ir skolų (angl. on a cash and debt free basis). Skaičiuojama, jog visiškai įgyvendinus sinergiją, jos efektas sieks maždaug 10 mln. eurų per metus. Vertinant „Omnitel“ 2014 metų rezultatus, akcijų kaina sudaro 7,8 EBITDA rodiklius arba 5,7 EBITDA rodiklius, įskaičiavus sinergijos efektą. Audito bendrovės KPMG „Teo“ valdybai pateiktoje nuomonėje tokia akcijų kaina pripažinta teisinga.

„Omnitel“ akcijų įsigijimui „Teo“ ketina pritraukti išorinį finansavimą. Dėl šio sandorio „Teo“ akcininkų struktūra išliks nepakitusi, t.y. „TeliaSonera“ ir toliau valdys 88,15 proc. akcijų, o mažieji akcininkai - 11,85 proc. „Teo“ ir netiesiogiai „Omnitel“.

Jau kitą savaitę Madrido centre duris pirkėjams atvers nauja "Vilniaus prekybos" grupės akcininkams priklausančio tinklo "Supersol" parduotuvė. Tai pirma nauja parduotuvė, kurią atidaro trejus metus šį kol kas nuostolingą tinklą valdanti grupė. Šiemet bendrovė EBITDA nuostolius siekia sumažinti dvigubai iki 7,3 mln. eurų, rašo "Verslo žinios".

"Tikiu, kad atidarysime daugiau, - šiais metais taip pat Madride atidarysime dar vieną naują tinklo parduotuvę, kelias naujas parduotuves atidaryti planuojame ir kitąmet", - "Supersol Spain" vadovas, buvęs "Maxima LT" generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.

"Supersol" Ispanijoje dirba nuostolingai. Bendrovės nuostoliai prieš mokesčius, palūkanų mokėjimą, nusidėvėjimą ir amortizaciją 2012 metais siekė 30,3 mln. eurų. Praėjusiais metais jie sumažėjo iki 14,8 mln. eurų. Pasak A.Zimnicko, šiemet jie neturėtų viršyti 7,3 mln. eurų: "Sutinku, kad tai dideli nuostoliai, tačiau jie sparčiai mažėja".

Didžiausia šalyje elektros gamintoja bendrovė "Lietuvos energijos gamyba" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 13,06 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno - 55,1 proc. mažiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais, kai grupės grynasis pelnas siekė 28,95 mln. eurų.

Bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2014-ųjų pusmečiu, padidėjo 11,2 proc. iki 103,634 mln. eurų, teigiama "Lietuvos energijos gamybos" šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

"Lietuvos energijos gamybos" pagamintos elektros energijos apimtys šiemet, palyginti su 2014 metų sausio-birželio mėnesiais, padidėjo 54 proc. iki 0,919 teravatvalandžių (TWh) ir turėjo didžiausią įtaką pajamų augimui.

Reguliuojamos veiklos, kuri apima elektros energijos ir šilumos gamybą Elektrėnų komplekse bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) ir Elektrėnų komplekso teikiamas galios rezervavimo paslaugas, pajamos šiemet padidėjo 38,1 proc. iki 60,6 mln. eurų ir sudarė 54 proc. visų pajamų (pirmąjį 2014-ųjų pusmetį - 38 proc.).

"Reguliuojamos veiklos dalis bendrovės pajamose augo dėl to, kad, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą šiltuoju metų laiku, elektros energija Elektrėnų komplekse šiemet pagal susitarimą su perdavimo sistemos operatoriumi nepertraukiamai gaminama nuo pat balandžio vidurio. Iki birželio pabaigos čia pagaminta 0,445 TWh elektros energijos - 3,4 karto daugiau negu 2014 metų sausį-birželį", - teigiama "Lietuvos energijos gamybos" pranešime.

Komercinės veiklos (elektros energijos gamybos Kruonio HAE ir Kauno hidroelektrinėje, taip pat elektros energijos didmeninės ir mažmeninės prekybos laisvoje rinkoje bei kitų komercinių paslaugų) pajamos šiemet sumažėjo 27,4 proc. iki 51,7 mln. eurų. Tai lėmė mažesnė elektros gamyba Kauno hidroelektrinėje ir sumenkusios bendrovės pardavimų laisvojoje rinkoje apimtys.

Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet sumažėjo 14,7 proc. iki 30,284 mln. eurų, o EBITDA marža buvo 26,9 proc. (pernai sausį-birželį - 30,8 proc.). Grupės konsoliduotas ikimokestinis pelnas šiemet sumažėjo 2 kartus iki 15,709 mln. eurų.

Tik antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 metų ketvirčiu, "Lietuvos energijos gamybos" konsoliduotos pardavimo pajamos padidėjo 25,8 proc. iki 64,245 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko 32 proc. iki 8,366 mln. eurų.

"Lietuvos energijos gamybos" grupę sudaro pagrindinė bendrovė bei asocijuotos įmonės "Geoterma" (valdo 23,44 proc. akcijų), Technologijų ir inovacijų centras (20 proc.), Verslo aptarnavimo centras (15 proc.) ir Estijos "Nordic Energy Link" (25 proc.). "Lietuvos energijos gamyba" kovo pabaigoje savo pagrindinei akcininkei "Lietuvos energijai" pardavė turės "Kauno energetikos remonto" ir "Energijos tiekimo" akcijas (atitinkamai už 4,778 mln. eurų ir 6,883 mln. eurų) ir po šio sandorio neteko netiesiogiai valdomų antrinių įmonių "Geton Energy" (Latvija), "Geton Energy" (Estija) "Gotlitas" kontrolės.

Pagrindinės grupės bendrovės "Lietuvos energijos gamyba" pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2014-ųjų laikotarpiu, padidėjo 6,2 proc. iki 98,033 mln. eurų, EBITDAsumažėjo 17,5 proc. iki 28,334 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko 14 proc. iki 19,256 mln. eurų.

Rugpjūčio viduryje "Lietuvos energijos gamyba" skelbė, kad jos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 104,92 mln. eurų, EBITDA- 35,22 mln. eurų, o grynasis pelnas - 25,2 mln. eurų. "Lietuvos energijos gamybos" teigimu, veiklos rezultatai pakoreguoti finansinėje atskaitomybėje įvertinus Kainų komisijos sprendimai dėl bendrovės 2010-2012 metų veiklos patikrinimo rezultatų bei bendrovės pripažinimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje.

Dėl šių Kainų komisijos sprendimų, kuriuos "Lietuvos energijos gamyba" laiko nepagrįstais ir ginčija teisme, bendrovei 2015 metams buvo nustatytos sumažintos reguliuojamos kainos.

"Lietuvos energijos gamybos" grupėje birželio pabaigoje dirbo 452 darbuotojai (2014-ųjų pabaigoje - 735 darbuotojai), pagrindinėje bendrovėje - taip pat 452 darbuotojai (2014-ųjų pabaigoje - 473 darbuotojai).

Kontrolinį 96,13 proc. "Lietuvos energijos gamybos" akcijų paketą valdo valstybės kontroliuojama bendrovė "Lietuvos energija".

"Lietuvos energijos gamybos" akcijos kotiruojamos "Nasdaq" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijos valstybinis magistralinių naftotiekių monopolininkas „Transneft“ pranešė grynojo pelno pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus pirmąjį pusmetį uždirbęs 31 proc. daugiau nei prieš metus – 119,7 mlrd. rublių.

Pajamos augo 7,7 proc. iki 407 mlrd. rublių, pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – 9,3 proc. iki 194,2 mlrd. rublių.

„Transneft“ transportuoja apie 97 proc. Rusijoje išgaunamos naftos, kontroliuoja beveik visą Rusijos naftos eksportą vamzdynais bei kitų NVS šalių eksportuojamo „juodojo aukso“ tranzitą per Rusiją naftotiekiais.

Lietuvos interneto ir televizijos paslaugų teikėją "Cgates" perkanti viena didžiausių Estijoje telekomunikacijų bendrovė "Starman" pernai gavo 33,6 mln. eurų pajamų - 11,1 proc. daugiau nei 2013-aisiais.

Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) pernai padidėjo 8,5 proc. iki 15,9 mln. eurų, pranešė "Starman".

EBITDA marža pernai sudarė 47,4 procento.

"Starman" priklauso Švedijos investicijų fondui "East Capital Explorer".

Didžiausio restoranų tinklo Baltijos šalyse valdančio holdingo "Čili Holdings" valdoma "Čili pica" šiemet į picerijų atnaujinimą ketina investuoti per 0,4 mln. eurų, panašiai tiek, kiek buvo skirta ir pernai, o dar apie 0,3 mln. eurų suplanuota rinkodarai, tačiau neatsisakoma ir ankstesnio plano rasti tinklui investuotojų ar pirkėjų.

rnai pajamos išliko panašaus lygio, bendras veiklos rezultatas EBITDA, planuojama, bus apie 15 proc. didesnis nei 2013 metais. Tai ryškus pagerėjimas, leidžiantis tęsti pradėtus pokyčius, atidaryti naujų padalinių, atnaujinti esamus", - "Verslo žinioms" teigė picerijų tinklo "Čili pica" direktorė Giedrė Kvedaravičienė.

Praėjusiais metais "Čili pica" tinklo apyvarta išliko panašaus lygio, kaip ir 2013 metais.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pranešė trečiąjį praėjusių metų ketvirtį uždirbęs 105,7 mlrd. rublių grynojo pelno pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus – 62 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį užpernai.

Pajamos sumenko 5,9 proc. iki 1,134 trln. rublių, EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) padidėjo 10,5 proc. iki 475,2 mlrd. rublių.
Kontrolinį „Gazprom“ akcijų paketą valdo valstybė.

Nepavykus parduoti įmonės "Bitė Lietuva" pirmą kartą, pirkėjų jai ieškoma iš naujo. Rinka spėja, kad potencialiausi pirkėjai - konkurentai, ir mano, kad kalbos apie 4G+ diegimą - tik prisigerinimas potencialiems investuotojams. Spekuliuojama, kad sandorio vertė bus pora šimtų milijonų eurų mažesnė, nei už akcijas mokėjo dabartinė savininkė "Mid Europa Partners".

Dienraštis "Verslo žinios" ketvirtadienį rašo, kad, jo žiniomis, "Mid Europa Partners" nusamdyti tarpininkai rudenį vėl pradėjo aktyvias "Bitės" grupės pirkėjo paieškas. Pati įmonė teigė, kad bendrovė neparduodama.

Rinkoje spekuliuojama, kad "Bitė" galėtų būti įvertinta apie 300 mln. eurų (1 mlrd. litų) - tai sudarytų 7 EBITDA. Pavyzdžiui, 2007-aisiais "Mid Europa Partners" už "Bitę" sumokėjo apie 11 EBITDA. Tačiau įmonės grynoji skola dabar sudaro apie 180 mln. eurų (0,6 mlrd. litų).

"Mid Europa Partners" lapkričio viduryje išplatino pareiškimą, kad nesiruošia parduoti bendrovės "Bitė Lietuva".

Valstybės valdoma viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse "Lietuvos energija" per tris šių metų ketvirčius uždirbo 130,837 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno - 2,7 proc. daugiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jis buvo 127,454 mln. litų.

Bendrovės konsoliduotos pajamos šiemet ūgtelėjo 3 proc. iki 2,202 mlrd. litų, pranešė "Lietuvos energija".

Anot bendrovės, pelno augimą lėmė teigiami elektros gamybos, paskirstymo ir pardavimo veiklos rezultatai.

Pajamų augimą lėmė pajamos iš dujų skirstymo ir pardavimo (175 mln. litų), iš elektros prekybos ir tiekimo (85 mln. litų), tačiau augimą pristabdė mažėjusios pajamos iš persiuntimo paslaugos (11,7 proc. arba 123,9 mln. litų), balansavimo, reguliavimo ir galios rezervavimo (56,2 proc. 60,5 mln. litų) ir smukusios "Lietuvos energijos gamybos" pajamos už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (15,9 proc. 39,1 mln. litų).

Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet smuktelėjo 1,2 proc. iki 543,8 mln. litų, EBITDAmarža buvo 24,7 proc. (pernai - 25,7 proc.).

Šiemet grupė investavo 326,5 mln. litų - 45 proc. daugiau (225 mln. litų), iš jų daugiausia skirta skirstomojo tinklo plėtrai (134 mln. litų), palaikymui (93 mln. litų), dujų sistemų statybai ir palaikymui (21 mln. litų).

"Lietuvos energijos" grupę sudaro "Lietuvos energijos gamyba", "Lesto", "Elektros tinklo paslaugos", "NT Valdos", "Energijostiekimas", "Kauno energetikos remontas", "Lietuvos dujos", "Lietuvos dujų tiekimas", "Litgas", "VAE SPB", Duomenų logistikos centras, Technologijų ir inovacijų centras, Verslo aptarnavimo centras, Respublikinis energetikų mokymo centras, Latvijos ir Estijos "Geton Energy", "Gotlitas".

Lenkijos naftos koncerno "Orlen" valdoma Lietuvos bendrovė "Orlen Lietuva" šiemet sausį-rugsėjį patyrė 126 mln. JAV dolerių (apie 339,4 mln. litų) grynųjų nuostoliai, o vien trečiąjį ketvirtį ji uždirbo 22 mln. JAV dolerių (apie 59,3 mln. litų) grynojo pelno.

"Per pastaruosius tris mėnesius "Orlen Lietuva" pagerino finansinius rezultatus. Jau matome teigiamą poveikį pastangų, kuriomis siekiame pagerinti veiklos ekonominį efektyvumą, lanksčiai prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Vis dėlto mes taip pat pasiruošę sumažinti gamybos pajėgumus ar net laikinai nutraukti gamybą, jei rinkos sąlygos būtų nepalankios", - pranešime spaudai sakė "Orlen Lietuvos" generalinis direktorius Ireneuszas Fafara (Irenjušas Fanfara).

"Orlen Lietuvos" nuostolis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per devynis mėnesius siekė 4,079 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 3,334 mlrd. litų).

Trečiąjį ketvirtį "Orlen Lietuva" gavo 174 mln. zlotų (142,2 mln. litų) EBITDApelno, nurodoma trečiadienį paskelbtoje Lenkijos "Orlen" devynių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Neigiamos įtakos "Orlen Lietuvos" EBITDA rodikliui turėjo antrąjį ketvirtį apskaitytas 4,187 mlrd. zlotų (3,422 mlrd. litų) turto vertės sumažėjimas.

2013-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais "Orlen Lietuva" gavo 117 mln. zlotų (95,6 mln. litų) EBITDA pelno, o vien trečiąjį ketvirtį patyrė 16 mln. zlotų (13,1 mln. litų) nuostolį.