Apie tai pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir šalies sveikatos apsaugos ministrė.

„Mums pavyko sėkmingai suvaldyti Ebolos viruso protrūkį Ugandoje“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Jane Ruth Aceng (Džein Rut Aseng) ceremonijos centriniame Mubendės rajone metu. Šioje vietovėje rugsėjį pirmą kartą buvo aptiktas virusas.

J. R. Aceng teigė, kad sausio 11-ąją sukako 113 dienų nuo Ebolos viruso protrūkio Rytų Afrikos šalyje pradžios.

PSO duomenimis, ligos protrūkis baigiasi, kai 42 dienas iš eilės, o tai yra dvigubai ilgesnis nei Ebolos viruso inkubacinis laikotarpis, nėra jokių naujai užregistruotų ligos atvejų.

„Uganda greitai sustabdė Ebolos viruso protrūkį, sustiprindama pagrindines kontrolės priemones, tokias kaip stebėjimas, kontaktų atsekamumas, infekcijų prevencija ir kontrolė“, – PSO išplatintame pranešime cituojama ministrė.

„Nors mes dėjome daugiau pastangų, kad devyniose nukentėjusiose apygardose būtų imtasi ryžtingų atsakomųjų priemonių, stebuklinga priemonė buvo mūsų bendruomenės, kurios suprato, kaip svarbu daryti tai, ko reikia, kad protrūkis liautųsi, ir ėmėsi veiksmų“, – pridūrė J. R. Aceng.

PSO teigė, kad iš viso buvo patvirtinti 142 susirgimai. 55 užsikrėtusieji mirė ir 87 pasveiko.

PSO taip pat sakė, kad protrūkį Ugandoje sukėlė Sudano Ebolos virusas – viena iš šešių Ebolos viruso rūšių, nuo kurios dar nėra patvirtintos vakcinos.

Nuo rugsėjo 20-osios, kai Ugandos Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą paskelbė apie Ebolos karštligės protrūkį, šalyje buvo užregistruota per 150 patvirtintų ir tikėtinų ligos atvejų, įskaitant 64 mirties atvejus, nurodė PSO.

Ebolos virusui praėjusią savaitę pasiekus Kampalą, sostinėje jau patvirtinta 17 ligos atvejų, reporteriams sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Nors šie atvejai yra susiję su žinomais židiniais, pats faktas, kad yra atvejų tankiai apgyvendintame mieste, akcentuoja labai realią tolesnio plitimo riziką“, – sakė jis, kalbėdamas iš PSO būstinės Ženevoje.

„Labai skubiai reikia didinti pasirengimą rajonuose ir aplinkinėse valstybėse“, – įspėjo jis.

Ebolos virusu užsikrečiama per kontaktą su kūno skysčiais. Susirgusiems pasireiškia smarkus karščiavimas, o sunkiausiais atvejais – nesustabdomas vidaus organų kraujavimas. Tačiau pirminiai ligos simptomai – karščiavimas ir raumenų skausmas – yra būdingi ir kitiems dažnai pasitaikantiems susirgimams, įskaitant maliariją.

PSO duomenimis, mirštamumas nuo Ebolos karštligės paprastai būna didelis ir per kai kuriuos protrūkius siekia 90 proc. lygį.

Su viruso plitimu kovojama kontaktų atsekimu ir karantinavimu. Tačiau Ebolos karštligės protrūkius sunku užgniaužti, ypač urbanistinėje aplinkoje.

„Užregistruoti trys nauji mirties atvejai“, – sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime, kuriame aukų skaičius didinamas nuo vieno iki keturių.

Antradienį buvo pranešta, kad ši infekcija pirmą kartą nuo 2019 metų pražudė žmogų Ugandoje.

Pasak pareigūnų, per pastarąją parą patvirtinus dar keturis užsikrėtimo atvejus, bendras jų skaičius išaugo iki 11.

Lieka neaišku, ar šie užsikrėtimo atvejai apima minėtas keturias mirtis.

„Sveikatos ministerijos greitojo reagavimo grupės tebėra vietoje, kad sudarytų patvirtintų atvejų sąrašus ir stebėtų [užsikrėtusiųjų] kontaktus“, – sakoma pranešime, kuriame gyventojai raginami neprarasti budrumo.

Ugandos valdžia antradienį paskelbė apie protrūkį centriniame Mubendės rajone ir patvirtino 24 metų vyro mirtį.

Šioje Rytų Afrikos valstybėje, turinčioje akytą sieną su Kongo Demokratine Respublika (KDR), anksčiau buvo fiksuoti dar keli Ebolos viruso protrūkiai – pastarąjį kartą 2019 metais, kai mirė mažiausiai penki užsikrėtusieji.

Praėjusį mėnesį konflikto apimtuose KDR rytuose buvo išaiškintas naujas susirgimo atvejis, praėjus mažiau nei šešioms savaitėms nuo paskelbimo apie epidemijos pabaigą šalies šiaurės vakaruose.

Ebolos virusu užsikrečiama per kontaktą su kūno skysčiais. Susirgusiems pasireiškia smarkus karščiavimas, o sunkiausiais atvejais – nesustabdomas vidaus organų kraujavimas. Tačiau pirminiai ligos simptomai – karščiavimas ir raumenų skausmas – yra būdingi ir kitiems dažnai pasitaikantiems susirgimams, įskaitant maliariją.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirštamumas nuo Ebolos karštligės paprastai būna didelis ir per kai kuriuos protrūkius siekia 90 proc. lygį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Tarikas Jašarevičius sakė, kad iki pirmadienio šioje Vakarų Afrikos šalyje vienas užsikrėtimo Ebolos virusu atvejis buvo patvirtintas, dar vienas yra įtariamas, taip pat nustatyti devyni su šiais asmenimis kontaktavę žmonės. Apie užsikrėtusiųjų mirtis pranešimų nebuvo.

Pasak T. Jašarevičiaus, PSO „labai susirūpinusi“, kad virusas gali išplisti daugiau kaip 4 mln. gyventojų turinčioje Dramblio Kaulo Kranto ekonominėje sostinėje Abidžane.

Ebolos virusu užsikrečiama per kontaktą su kūno skysčiais. Susirgusiems pasireiškia smarkus karščiavimas, o sunkiausiais atvejais – nesustabdomas vidaus organų kraujavimas.

Infekcija buvo patvirtinta vienai 18-metei, praeitą trečiadienį autobusu atvažiavusiai į Abidžaną iš Gvinėjos. Merginai išvykstant iš Gvinėjoe jau buvo pasireiškę pirmieji ligos simptomai, ir vėliau jie stiprėjo.

Karščiuojanti pacientė ketvirtadienį buvo paguldyta į ligoninę. Šiuo metu ji tebėra gydoma.

„Preliminarus tyrimas ir genomo sekoskaita, siekiant nustatyti atmainą, rodo, kad tai veikiausiai šio viruso Zairo variantas, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Jašarevičius. – Reikalingi tolesni tyrimai šiems ankstyviesiems rezultatams patvirtinti.“

Tokia pati Ebolos viruso atmaina plito per keturis mėnesius trukusį protrūkį Gvinėjoje, anksčiau šiais metais nusinešusį 12 žmonių gyvybių. Ligos židinį pavyko eliminuoti iki birželio 19 dienos.

2013–2016 metais kilusi Ebolos karštligės epidemija Vakarų Afrikoje, daugiausiai Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje, sukelta to paties užkrato varianto, pareikalavo daugiau kaip 11,3 tūkst. žmonių gyvybių.

T. Jašarevičius sakė, kad „nėra požymių“, jog ligos atvejai Dramblio Kaulo Krante susiję su protrūkiu Gvinėjoje.

Dramblio Kaulo Krantas per dvi paras po pranešimo apie patvirtintą Ebolos karštligės atvejį pradėjo skiepyti gyventojus, kuriems iškilęs didžiausias pavojus.

Vakcinos nuo šios ligos atsargos, kurias PSO buvo pasiuntusi į Gvinėją, dabar perkeliamos į Dramblio Kaulo Krantą. Šalis šiuo metu turi 5 000 vakcinos dozių.

Ekspertai taiko vadinamąją žiedinio vakcinavimo strategiją – skiepijami žmonės, turėję kontaktų su patvirtinta paciente, taip pat greitosios pagalbos ir sveikatos apsaugos darbuotojai.

Ebolos karštligės protrūkis Dramblio Kaulo Krante yra trečias šiais metais po šios ligos pliūpsnių Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Gvinėjoje.

Ši liga Dramblio Kaulo Krante nustatyta pirmąkart nuo 1994 metų.

Regiono sveikatos apsaugos tarnybos nurodė bandančios atsekti žmones, galėjusius kontaktuoti su patvirtinta paciente Gvinėjos šiauriniame regione, kur ji gyveno.

Kol pasiekė Abidžaną, mergina autobusu nuvažiavo daugiau kaip 1,5 tūkst. kilometrų.

„Šiuo metu visi jos šeimos nariai yra pas mus, izoliacijos centre“, – AFP sakė vietos sveikatos apsaugos tarnybos direktorius Mamadou Hady Diallo (Mamadu Hadi Dialas).

„Toliau tiriame, kad nustatytume kontaktus“, – pridūrė jis.

Vos prieš tris mėnesius institucijos buvo paskelbusios ankstesnio ligos protrūkio šalyje pabaigą.

Šiaurės Kivu provincijos Bienos sveikatos zonoje „užfiksuotas dar vienas Ebolos viruso epizodas“, valstybinei televizijai RTNC pranešė sveikatos apsaugos ministras Eteni Longondo (Etenis Longondas).

„Tai buvo ūkininkė, išgyvenusio Ebolos virusu užsikrėtusio asmens žmona, kuriai vasario 1 dieną pasireiškė tipiniai ligos požymiai“, – pridūrė ministras.

Moteris mirė vasario 3 dieną, o jos kraujo mėginyje aptikta Ebolos viruso, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Lapkričio 18 dieną Kongo Demokratinė Respublika paskelbė pastarojo Ebolos hemoraginės karštligės protrūkio, per penkis mėnesius nusinešusio 55 gyvybes, pabaigą.

Pastarąjį kartą apie Pusiaujo provincijoje nuo Ebolos pasveikusį asmenį buvo paskelbta spalio 16 dieną.

Didelės apimties vakcinavimo nuo Ebolos viruso, kai buvo paskiepyta daugiau nei 40 000 žmonių, padėjo pažaboti ligos protrūkį.

Pratybų metu penkias valandas imituota situacija, kad nusileidžia orlaivis, kuriame galimai yra ypač pavojinga liga sergantis asmuo, spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Pratybų metu 14 institucijų atstovai, iš viso apie 250 žmonių, stiprino įgūdžius suvaldydami sudėtingiausią situaciją – itin pavojingą užkrečiamąją ligą – Ebolos hemoraginę karštligę.

Lietuvoje šis virusas yra priskiriamas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų grupei.

„Šiandienės funkcinės pratybos yra nuoseklaus ir ilgalaikio, beveik dvejų metų rezultatas. (...) Jos skirtos pasirengti sudėtingiausioms situacijoms, nors imituojamo atvejo išplitimo rizika Europoje yra vertinama kaip ypač maža“, – kalbėjo R. Lingienė.

Ji akcentavo, kad Vilniaus oro uostas yra paskirtasis oro uostas, kuriame, įtarus, jog orlaivyje yra pavojinga užkrečiamąja liga sergantis keleivis, turi leistis visi orlaiviai, nepaisant į kurį Lietuvos oro uostą jis skrido.

Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys teigė, kad šios pratybos buvo nemenkas iššūkis tiek dėl savo specifinio scenarijaus, tiek dėl pratybų dalyvių skaičiaus. Anot jo, treniruotė pavyko.

Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad klinikos yra pasirengusios sudėtingoms medicininėms situacijoms.

„Klinikose dirba kompetentinga profesionalų komanda, tam specialiai įrengtos patalpos, yra reikiamos techninės, organizacinės priemonės“, – kalbėjo jis.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad vienas svarbiausių pratybų tikslų buvo suderinti visų tarnybų sklandų darbą.

„Tikslas – kad visų veiksmai būtų koordinuoti. (...) Mes turėjome puikią komandą tiek ekspertų, tiek stebėtojų, kurie atkreips dėmesį į pratybas“, – tvirtino viceministras.

Pirmosios tokio masto civilinės saugos funkcinės pratybos vyko Vilniaus oro uoste ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre.

Pratybas organizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas ir Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas.

Iš viso į pratybas įtraukta apie 100 savanorių, kurie prieš pratybas išklausė mokymus apie saugų elgesį oro uosto teritorijoje bei reagavimą orlaivyje įtarus užkrečiamųjų ligų atvejus, daugiau sužinojo apie Ebolos hemoraginę karštligę, užsikrėtimo būdus ir prevenciją.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Ebolos virusas – viena iš dešimties pasaulinio lygio grėsmių sveikatai, taip pat PSO šiais metais paskelbė tarptautinio masto ekstremalią situaciją dėl Ebolos hemoraginės karštligės protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje.

„Mes pasiekėme dramatišką šios epidemijos, kuri taip negailestingai žudo vaikus, pirmiausiai - jauniausius, tašką“, - sakė „Save the Children“ organizacijos Konge vadovė Heather Kerr. Iš viso pavojingu virusu užsikrėtė mažiausiai 737 vaikai.

40 proc. jų, H. Kerr duomenimis, yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus. Tačiau Ebola paliečia ir neinfekuotus vaikus. Tūkstančiai nepilnamečių dėl ligos neteko mažiausiai vieno iš tėvų arba buvo nuo tėvų atskirti.

Ebolos epidemija jau metus siautėja Šiaurės Kivu ir Iturio provincijose. Kongo žinybų duomenimis, iki šiol susirgo 2 764 žmonės, 1 857 – mirė. Nuo pragaištingos epidemijos Vakarų Afrikoje 2014/2015 metais, kai mirė per 11 000 žmonių, epidemija Konge yra didžiausias Ebolos proveržis.

Šią epidemiją ypač sunku pažaboti, nes regione veikia kelios kovotojų grupuotės ir žmonės vis priversti bėgti nuo smurto.

„Mirė pacientas, kuriam buvo diagnozuota Ebola. Buvo imtasi visų veiksmų, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, – pareiškė Jeanas-Jacques'as Muyembe (Žanas Žakas Mujembė), koordinuojantis kovą su epidemija, kilusia prieš metus.

Liepos 16 dieną nuskambėjus žiniai, kad Gomoje nuo Ebolos mirė vienas žmogus, kilo susirūpinimo banga.

Praėjus dienai Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pavadino epidemiją „tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize“ – tokiu žingsniu siekta paspartinti tarptautinį atsaką į protrūkį.

Remiantis trečiadienį paskelbtais skaičiais, nuo pirmojo užsikrėtimo šiuo virusu atvejo Kongo DR rytuose, užfiksuoto pernai rugpjūčio 1 dieną, žuvo 1 803 žmonės. Sveikatos ekspertai nuogąstauja, kad liga gali išplisti didmiesčiuose, kur dėl didelio gyventojų tankumo ir mobilumo būtų sunkiau nei kaimo vietovėse izoliuoti pacientus ir atsekti, su kuo kontaktavo užkrėstieji.

Pirmąja auka tapo vienas evangelikų pastorius, keliavęs iš Gomos į Butembą, vieną iš labiausiai nuo epidemijos nukentėjusių miestelių. Lankydamasis ten jis sakė pamokslą keliose bažnyčiose ir nuolat prisiliesdavo prie maldininkų, įskaitant sergančiuosius, o paskui įlipo į autobusą, važiavusį atgal į Gomą.

Pasak Arunos Abedi (Arunos Abedžio), atsakingo už kovos su Ebola koordinavimą Šiaurės Kivu – labiausiai paveiktoje provincijoje, antrasis pacientas atvyko į gydymo centrą praėjus 11 dienų nuo susirgimo. „Jo atvejis tikrai buvo beviltiškas, nes liga jau buvo vėlyvos stadijos. Jis mirė naktį į antradienį“, – pridūrė pareigūnas.

A. Abedi paragino visuomenę nedelsiant reaguoti į Ebolos simptomus ir neslėpti įtariamų užkrėtimo atvejų. „Gydymo centras nėra morgas – pacientą būtina paguldyti anksti“, – sakė jis.

Goma yra pasienio miestas, esantis su Ruanda besiribojančio Kivu ežero šiaurinėje pakrantėje. Miestas turi uostą, jungiantį jį su Bukavu ir Pietų Kivu provincija, taip pat oro uostą, iš kur skraido lėktuvai į Kinšasą, Ugandos Entebės miestą ir Adis Abebą – Etiopijos sostinę.

Liepos viduryje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komitetas paskelbė, kad Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis DKR yra tarptautinio masto ekstremali situacija, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai.

Nuo protrūkio pradžios iki 2019 m. liepos 19 d. DKR užregistruoti 2522 (1698 mirties) nuo Ebolos hemoraginės karštligės atvejai.

Goma yra iki šiol didžiausias šalies miestas, kur buvo patvirtintas mirtinos ligos išplitimo atvejis nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai Kongo DR rytuose prasidėjo protrūkis. Vis tik vyriausybė tvirtina, jog beveik nėra pavojaus, kad liga plis toliau.

Pacientas yra pastorius, pamokslavęs kitame mieste – Butembe – esančioje bažnyčioje, kur jis prisiliesdavo prie maldininkų, „įskaitant sergančius“ karštlige, sekmadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Ebolos karštligės simptomai jam pirmą kartą pasireiškė praėjusį antradienį.

Pamokslininkas penktadienį autobusu išvyko į Gomą iš Butembo, vieno iš labiausiai protrūkio paveiktų miestelių. Jis atvyko po dviejų dienų, o paskui „laboratorijos tyrimai parodė, kad jis serga Ebolos karštlige“, pažymėjo ministerija.

„Atsižvelgiant, kad buvo greitai nustatyta paciento ir visų iš Butembo važiavusiame autobuse buvusių keleivių tapatybės, rizika, kad liga išplis Gomoje, yra nedidelė“, – pridūrė institucijos atstovai.

Vairuotojas ir kiti keleiviai, kurių yra iš viso 18, pirmadienį bus paskiepyti nuo Ebolos viruso, nurodė ministerija ir paragino vienos didžiausių Afrikos šalių gyventojus „likti ramius“.

Tačiau savaitgalį Šiaurės Kivu provincijoje, kur vietos gyventojai su dideliu įtarimu vertina iš užsienio atvykstančių medicinos darbuotojų veiklą, buvo nužudyti du informaciją apie Ebolos karštligę skleidę aktyvistai.

Abu buvo nužudyti po kelis mėnesius skambėjusių grėsmių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

JT pirmadienį šaukia Ženevoje „aukšto lygio posėdį“, per kurį bus aptartas atsakas į Ebolos karštligės protrūkį bei prevencijos priemonės. Susitikime dalyvaus Kongo DR ir Didžiosios Britanijos ministrai, taip pat  Pasaulio banko, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų JT pavaldžių agentūrų aukšto rango pareigūnai.