Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama pasveikino Kyjivą, galimai prisijungsiantį prie šalių-kandidačių į ES klubo kartu su jo šalimi, tačiau perspėjo, kad nereikia turėti nepagrįstų vilčių, jog procesas bus greitas.
„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei neklystu, Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai“, – sakė E. Rama ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvauja ir Vakarų Balkanų šalys.
Balkanų šalys yra labai nusivylusios dėl aklavietės, kurioje atsidūrė jų siekiai įstoti į ES, o Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.
„Gėda, kad NATO šalis Bulgarija laiko įkaitėmis dvi kitas NATO šalis, t. y. Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, vykstant tikram karui Europos vidury, o kitos 26 šalys tyliai sėdi ir demonstruoja visišką bejėgiškumą“, – sakė E. Rama.
E. Rama kartu su Šiaurės Makedonijos ir Serbijos vadovais grasino boikotuoti ES susitikimą, protestuodami prieš pažangos stoką, tačiau galiausiai nusprendė atvykti.
„Tai, kas vyksta dabar, yra rimta problema ir rimtas smūgis Europos Sąjungos patikimumui. Mes švaistome brangų laiką, kurio neturime, – sakė Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Dimitaras Kovačevskis. – Atėjo laikas Europos Sąjungai vykdyti savo pažadus“.
ES partneriai spaudė Bulgariją priimti kompromisinį susitarimą dėl ilgalaikio istorinio ir kultūrinio ginčo su Šiaurės Makedonija, kad būtų pašalintos kliūtys.
Trečiadienį po balsavimo dėl nepasitikėjimo žlugus Bulgarijos vyriausybei šios viltys vėl nutolo. Tačiau Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas sakė vis dar tikintis, kad šalies parlamentas „artimiausiomis dienomis“ priims sprendimą, kuris padės išeiti iš aklavietės.
„Vakarų Balkanų valstybės ir piliečiai beveik 20 metų laukė galimybės tapti Europos Sąjungos nariais, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. – Mano nuomone, labai svarbu, kad šis pažadas taptų patikimas“.
ES vadovas Charlesas Michelis sakė, kad yra „noras atnaujinti“ Balkanų šalių stojimo procesą.
Briuselis nerimauja, kad Balkanų pažangos stoka gali priartinti regioną prie Rusijos ir Kinijos.
Kai kurios bloko narės bando pasinaudoti siekiu suteikti Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai kandidatės statusą, kad suteiktų naują postūmį Balkanams.
Tačiau yra nepasitenkinimo dėl Serbijos, kad ji nepritarė ES sankcijoms, taikomoms jos sąjungininkei Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
Politinė krizė Bosnijoje, sukėlusi baimę, kad šalis gali subyrėti, trukdė pastangoms suteikti jai kandidatės statusą. Europos diplomatai sakė, kad šaliai galėtų būti pasiūlytas aiškesnis planas, ką ji turi padaryti, kad gautų šį statusą.
