– Ar žmonės pradėjo daugiau skiepytis po paskutinio tymų protrūkio Lietuvoje?
– Iš tikrųjų tuo laiku, 2019 metais, pasijautė, kad žmonės skiepijasi, darosi tyrimus, aiškinasi, kokia imuniteto situacija tymų atžvilgiu. Bet po to vakcinacijos apimtys krito ir mes dabar turim pakankamai rimtą situaciją. Dar tik prasidėję yra nauji metai, o mes jau turim 10 tymų atvejų.
– Ar 10 atvejų jau yra labai didelis skaičius, palyginus su ankstesniais metais?
– Taip, iš tikrųjų vertinant praeitus metus, kai turėjom tris atvejus, dešimt jau yra gana ženklus rodiklis. Nes dar tik metų pradžia ir mes nežinome, kokia bus situacija metų eigoje. Tikėtina, kad šis rodiklis augs.
– Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad šiemet maždaug pusė pasaulio šalių gali sulaukti tymų protrūkio. Ar Lietuvoje mes irgi galim protrūkio sulaukti?
– Taip, kadangi atvejų jau turim, tai tikėtina, kad protrūkių gali būti. Europos kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, situacija yra labai prasta. Tai gali ir kitose šalyse taip būti.
– Kokia Lietuvoje situacija su tuo vadinamu pasiskiepijusios visuomenės saugiu procentu? Kiek mums trūksta, kad būtų tas saugus procentas?
– 2023 metų duomenų aš negaliu dabar pasakyti, kadangi skaičiai dar tikslinami, jie bus kovo pradžioje. Bet vertinant 2022 metų duomenis, situacija yra rimta, nes tie rodikliai yra kritę, siekia tik 86 proc., kai mes žinome, kad turi būti paskiepyta 95 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Mums trūksta beveik 10 proc. pasiskiepijusių, kad visuomenėje jaustumėmės saugiai.
– Taip, teisingai.
– Kodėl žmonės nesiskiepija? Ar galvoja, kad tai nepavojinga?
– Na, manau, gal žmonių įsitikinimas, kuris ypač atsirado po pandemijos – visi pavargo nuo to raginimo skiepytis nuo COVID-19 ir nusprendė gal apskritai ignoruoti skiepus. Gal tam tikras negatyvus požiūris į skiepus. Bet jeigu kalbant apie tymus, tai yra bene vienintelė priemonė, kaip galima užkirsti šios ligos plitimą.
– Kai Lietuvoje buvo tymų protrūkis, kalbėta, kad kai kuriems, kurie net yra skiepyti seniau, reikėtų pakartoti vakciną. Kokie tai būtų žmonės?
– Tai tie asmenys, kurie yra rizikos grupėse. Tai ir medikai, ir tie, kurie turi labai prastą imunitetą, serga kitomis gretutinėmis ligomis, tie, kurie planuoja šeimos pagausėjimą. Taip pat galima atlikti kraujo tyrimą ir jeigu paaiškėja, kad imunitetas nesiekia saugaus lygio, siūloma revakcinuotis.
– Tai čia nėra kažkokia amžiaus grupė?
– Niekada nevėlu pasiskiepyti.
Na, jeigu žmogus turi nestiprų imunitetą ir gretutinių ligų arba moteris yra nėščia, tai yra pavojinga.
– Vakcinacija apskritai mažėja, žmonės ir nuo kitų ligų mažiau skiepijasi ir vaikus skiepija?
– Na, 2022 metų tendencija buvo tokia, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso buvo pakilusi. Čia priklauso nuo skiepo. Bet apskritai, požiūris į vakcinaciją yra pakankamai vangus.
– Vaikus irgi vangiai skiepija?
– Taip.
– Priminkite, tymai – kokia čia baisi liga, kad nuo jos būtina skiepytis?
– Tymai yra tokia liga, kuri plinta oro lašeliniu būdu ir tas virusas labai sklaidus, gali užkrėsti per 15 minučių nuo kontakto. Pasireiškia sloga, karščiavimu, bėrimu.
– Ar jis pavojingas gyvybei?
– Na, jeigu žmogus turi nestiprų imunitetą ir gretutinių ligų arba moteris yra nėščia, tai yra pavojinga. Ir gali sukelti komplikacijas. Viskas priklauso nuo imuniteto. Vieni perserga lengvai, kiti gali turėti encefalitą, vidurinės ausies uždegimą, plaučių uždegimą, na, tų komplikacijų yra.
– Tokių gana baisių jau.
– Taip, kurios jau priverčia pacientus hospitalizuoti.
