-
Penkis darbus turintis O. Gasanovas: Lietuvoje – daug didesni šansai pasiekti svajonę 5
„Nesvarbu, nori būti miesto meru, geriausiu tortų kepėju ar žurnalistu, tai Lietuvoje pasiekti yra žymiai lengviau, nei svetur. Bet kuriame krašte – Londone, Jungtinėse Amerikos Valstijose – konkurencija yra tokia milžiniška, turi tiek daug iškęsti ir padaryti, ir vis tiek tą viršūnę pasiekia vienetai“, – pažymi savo laidoje emigrantus nuolat kalbinantis O. Gasanovas.
Pačiam žurnalistui baisiausias dalykas emigracijoje atrodo gyvenimas ne savo namuose, o name, kuriame, O. Gasanovo žodžiais, gyvena dar penki ar dešimt kitų žmonių, kurie būna tualete, virtuvėje, pykstasi, triukšmauja, palieka šiukšles ir pan. „Man tai yra labai baisu, ir kartais, kai pasveri, supranti, kad atlyginimas Lietuvoje gali būti dvigubai mažesnis, nei užsienyje, bet visas komfortas…” – nutęsia televizijos laidos vedėjas.
Visgi, jei tektų emigruoti, jis pasirinktų Jungtines Amerikos Valstijas arba Braziliją. Būtent Brazilijoje jis teigia sutikęs laimingiausius žmones.
„Lankiausi mažame miestelyje, kuriame visiškai neturėdami pinigų, neturėdami nieko, jie žaidė futbolą, gaudė žuvį ir 16 val. visi sėdo žiūrėti serialų. Ėmiau juos kalbinti: gyvenate labai vargingai, jums čia tikriausiai labai sunku. O jie: ai, svarbiausia, kas seriale šiandien čia bus“, – stebisi O. Gasanovas.
Žinomas vyras Lietuvoje turi penkis darbus: kuria laidą „Emigrantai“, rašo žurnalui ir naujienų portalui, veda radijo laidą ir režisuoja televizijos projektą. Tokios darbų gausos nustebinta „Editos šou“ vedėja Edita Mildažytė klausia, kaip pavyksta rasti temų ir prisikalbinti herojų, ir čia pat nuotaikingai pareiškia, kad O. Gasanovas interviu padarytų ir su skorpionu vidury dykumos.
Tokia mano prigimtis, aš mėgstu su visais žmonėmis kalbėti apie bet ką: taksi, parduotuvėje, ar prie kasos.
„Tokia mano prigimtis, aš mėgstu su visais žmonėmis kalbėti apie bet ką: taksi, parduotuvėje, ar prie kasos. Ypač, jeigu žmogus atrodo liūdnas, mėgstu pakalbinti ir pakelti nuotaiką. Užsienyje gyvenę tautiečiai, grįžę į Lietuvą sako, kad čia niekas nesišypso, visi pikti ir liūdni, o aš manau, kad taip nėra. Jei moki tinkamai prieiti prie žmogaus, visi gali nusišypsoti, todėl ir stengiuosi tai daryti“, – kalba žurnalistas.
„Editos šou” studijoje visiems svečiams tenka imtis neįprastų užduočių. Čia išsisukti nepavyksta ir O. Gasanovui. Laidos vedėja jam paruošė du žaidimus. Pirmasis – pakomentuoti socialiniame tinkle „Facebook” talpinamas nuotraukas.
„Manęs dažnai studentai ir moksleiviai klausia, kaip aš atsirenku herojus. Dažniausiai pats pirmas momentas yra herojaus išvaizda. Juk sutiktumėte, kad ta ponia raudonais plaukais turi istoriją. Nuotrauka daryta Ukrainoje, Odesos mieste. Tai – dvi poilsiautojos, kurias užkalbinau. Jos be galo apsidžiaugė, kad esu lietuvis ir labai linksmai su manimi pasišnekučiavo. Žinoma, nesiteiravau dėl plaukų, nes ji manytų, kad man nepatiko, galėtų ir įsižeisti“, – dėsto O. Gasanovas.
Tačiau žurnalistas sako tai darantis ne dėl populiarumo „Facebooke“ – anot jo, tokio pobūčio nuotraukas supranta tik jo draugai ir vyresnė auditorija.
„Tokios ponios „Facebook“ pasisekimo neturi. Jeigu fotografuočiausi su blondine, kurios krūtinė didesnė už jos galvą, tada būtų pasisekimas. O tokias ponias, jų fainumą, išskirtinumą supranta vyresni žmonės arba mano draugai, kurie žino, dėl ko aš jas fotografuoju“, – pažymi televizijos laidos kūrėjas.
Antrajame žaidime dalyvauti teko ir geriausiai O. Gasanovo draugei, žurnalistei, rašytojai Agnei Pačekajei. Ji ir O. Gasanovas, atsakydami į tuos pačius klausimus, gavo progą pasitikrinti, kaip gerai vienas kitą pažįsta. Vienas klausimų apie didžiausią staigmeną, kurią Agnė yra padariusi Orijui.
„Per mano namų tvarkytoją ji gavo namų raktus ir visas būrys draugų išnešė mano seną sofą ir pastatė naują, tas siurprizas buvo labai netikėtas. Tai buvo mano gimtadienis. Grįžęs namo supratau, kad viena durų spyna neužrakinta ir man iškart šovė mintis, kad kažkas įvyko blogai – turiu vagių fobiją, išeidamas visuomet patikrinu signalizaciją, spynas, paklibinu rankeną. Tąkart aš tiesiog drebėdamas įėjau į butą, o ten – krūva draugų. O aš vis tiek drebu ir negaliu džiaugsmo parodyti“, – pasakoja žinomas vyras.
Tą pačią situaciją įvardino ir Agnė: „Orijus labai nemėgsta staigmenų. Jam nepatinka du dalykai: kai liečia jo plaukus ir įsiveržia į jo asmeninę erdvę, t. y., namus. Aš su kolegomis suorganizavau jam staigmeną gimtadienio proga, mes įsiveržėme į namus, kai jo nebuvo, o tai yra blogiausia, ką galima sugalvoti, ir pakeitėme jo sofą, papuošėm gimtadieniui namus. Aš iki dabar nežinau, kaip jis turėjo susikaupti apsimesdamas, kad jis džiaugiasi ta sofa, matydamas 20 žmonių jo namuose.“
Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Editos šou“ sekmadienį 18.30 val.!
-
I. Stasiulytė: V. Šustauskas ir aš esame labai geri draugai 1
Transliacijos metu žinoma moteris žiūrovus linksmino Egidijaus Dragūno bei Vytauto Šustausko parodijomis.
Aktorė I. Stasiulytė viešumoje nemažai kalba apie moteriškumą, svarsto, koks moters vaidmuo šeimoje. Kaip pati sako, tai visiškai natūralu: „Visada mes kalbame apie tai, kas mums aktualiausia. Aktyviai apie tai šnekėjau tada, kai man tai buvo labai svarbu.“
Laidos vedėjos Editos Mildažytės paklausta, ar vaikystėje buvo princesė, aktorė paneigė šią mintį. Anot jos, net ir dabar jai svetima dirbtinė estetika.
„Aš lankiau pramoginius šokius, tačiau juos mečiau. Niekada nemokėjau maivytis, tai darydavau nenatūraliai, buvo šiek tiek gėda. Žaviuosi moterimis ir vyrais, kurie tai sugeba padaryti. Kai projekte šokau su D. Meškausku, dėl to turėjome daug ginčų, nes maivymasis man atrodė kaip parodija“, – kalba I. Stasiulytė.
Jis yra visiškai sveiko proto žmogus. Mes kartais susiskambiname ir pasišnekame. Žmonės dažnai nepažįsta, bet turi susidarę savo nuomonę.
Nors garsi pora kartu gyvena jau aštuonetą metų, kol kas neskamba vestuvių varpai, o sužadėtuvių žiedas bevardžio piršto taip pat nepuošia. Aktorė juokauja, kad geriau apie tai kalbėtis su D. Meškausku, kuris kol kas nesiperša.
I. Stasiulytė sako su paaugle dukra problemų neturinti. Atvirkščiai – ji labai gera: „Dukra protinga ir išmintinga, kartais mane pastato į vietą.“ Tiesa, aktorė priduria, kad norėtų turėti du vaikus.
E. Mildažytė teiravosi, kodėl I. Stasiulytė visada atlieka linksmus, lengvo pobūdžio vaidmenis ir nesiima dramatiškesnių.
„Bandžiau, tačiau man nepavyko, nes žmonės nuolatos juokiasi. Viename spektaklyje turiu atvirumo valandėlę – pamenu, norėjau įrodyti, kad galiu vaidinti rimtus vaidmenis, o salė jau tuo metu juokėsi. Aš nuoširdžiai verkiau, kalbėjau, o visi žiūrovai kvatojosi. Aš tai vertinu ir juos suprantu“, – sako pašnekovė.
Aktorė I. Stasiulytė, gavusi prašymą suvaidinti E. Dragūną, išdavė, kad į kiekvieną vaidmenį reikia „įeiti“: „Kaip kiekvienas dainininkas turi toną, taip aš – garsą, kuris leidžia įsilieti į parodijuojamą žmogų. Kai vaidinu E. Dragūną, pradedu nuo frazės „c`mon“, o kai V. Šustauską – kalbu grubiai.“
Garsi moteris pripažino, kad iš tiesų gerai sutaria su V. Šustausku: „Jis yra visiškai sveiko proto žmogus. Mes kartais susiskambiname ir pasišnekame. Žmonės dažnai nepažįsta, bet turi susidarę savo nuomonę. Mes su juo radome bendrą kalbą.“
-
Monika Marija: mama nuolat primena, kad turiu elgtis kaip geras žmogus 1
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Editos šou“ mergina atskleidžia, su kuo nori sieti savo gyvenimą ir kaip šlovę priima atlikėjos namiškiai.
Laidos vedėjos Editos Mildažytės paklausta, kada M. M. Paulauskaitė suprato, kad turi balsą, atlikėja pripažino, jog su muzika susipažino dar vaikystėje.
„Muzika mano šeimoje niekada nebuvo hobis ar darbas. Tėtis bei seneliai grojo keliais instrumentais, močiutė dainavo, tad muzika mūsų šeimoje – natūralus ir savaime suprantamas dalykas. Aš manau, kad dainuoti pradėjau dar būdama maža“, – kalba pašnekovė.
Pasak M. M. Paulauskaitės, vos tik pradėjusi dainuoti didžiosiose scenose ji suprato, koks malonus jausmas matyti palaikančius žiūrovus: „Dabar aš neabejoju, kad būtent su tuo noriu sieti gyvenimą, esu labai patenkinta ir jaučiuosi savo vietoje.“
E. Mildažytė taip pat pasiteiravo, kaip atlikėja bei jos šeima susitaikė su netikėtai užgriuvusia šlove. M. M. Paulauskaitė papasakojo, kad namiškiai džiaugiasi jos pasiekimais, tačiau negaili patarimų.
„Mama visą laiką primena, kad esu iš Kelmės ir turiu elgtis kaip paprastas bei geras žmogus. Tai, jog esu iš mažesnio miestelio, mane išmokėti gražiai bendrauti, gerbti kitus, nes dideliame mieste dažnai to pasigendu“, – aiškina dainininkė.
-
V. Bareikis – apie meną Rusijoje ir spalvingo sportinio kostiumo istoriją
Sekmadieninio „Editos šouׅ“ gerbėjai žino, kad laidos vedėja nevengia savo svečiams užduoti provokuojančių klausimų, tad neišsisuko ir V. Bareikis. „Man atrodai keistas ne tik dėl aprangos, bet ir dėl to, kad ankstesniais laikais aktoriais buvo „bohema“ ir buvo įprasta matyti juos nesiskutusius, nesportuojančius ir mergišius, tu – visiška priešingybė: sportuoji, beveik negeri, esi vedęs ir turi vaiką“, – pastebėjo E. Mildažytė.
V. Bareikio įsitikinimu, teatre, kaip visur kitur, būtinas sunkus ir atkaklus darbas. „Kol užsiminėsi „bohemom“ ir kitais dalykais, bus daugybė norinčių daryti už tave“, – atsakė jis.
Alkoholio klausimu menininkas taip pat turi savo nuomonę. „Mano tėvai tam tikru metu paguodos ieškodavo alkoholyje, to prisižiūrėjau, todėl nenoriu, kad mano vaikai tai matytų. Išgeriu taurę vyno per vakarėlius, bet gyvenime, kuris toks trumpas, yra tiek spalvingų dalykų, kad tik spėk juos blaivia galva sugraibyti. Man pakanka ir šios realybės, aš joje nespėju“, – sako V. Bareikis, savo laiką profesinėje srityje dalinantis ir muzikai, ir teatrui.
Jo teigimu, kad ir kiek bandė, apsieiti be teatro jam kol kas dar nepavyko. „Esu sukūręs 17 darbų. Po kiekvieno įvyksta „apsinuodijimas“ teatru ir po kiekvieno sakau: viskas, čia – paskutinis mano darbas teatre, aš einu į muziką. Bet praeina kažkiek laiko ir vėl grįžtu. Teatras gelbsti nuo rutinos, suteikia iliuziją, kad esu kitame pasaulyje“, – patyrimais dalinasi režisierius.
Muziką žodžių kišenėje neieškantis menininkas vadina hobiu, kuris yra jo profesija. „Kurį laiką bandžiau klasifikuoti, kas labiau esu, bet supratau, kad tai – 50 proc. ir 50 proc. Abi tas aistras myliu ir be jų negaliu, bet muzika rečiau apsinuodiju, nes ten kitaip – daug mažiau atsakomybių. Teatre jų daugiau. Muzika man yra dienoraštis, kurį aš rašau kas dieną, mano telefonas nuolat pilnas idėjų ir minčių“, – kalba V. Bareikis.
Vis dėlto teatro scenoje jo išvysti negalima jau devynerius metus, vyras nutarė rinktis tik režisūrą.
Skirtumai tarp meno Lietuvoje ir Rusijoje – labai ryškūs
Daugelyje užsienio šalių pasirodantis menininkas sako geriausiai besijaučiantis Lietuvoje. „Čia – mano namai, su visomis vis dar iš šonų krentančiomis emigracijos bombomis, susvetimėjimo bombomis, bet čia jaučiuosi geriausiai. Galiu sakyti, kad esu tikras patriotas, čia, kaip žmogus, jaučiuosi geriausiai“, – tikina jis.
Vis dėlto, menininko įsitikinimu, kūrėjui esama ir palankesnių šalių, vienoje tokių jam teko nemažai pabuvoti. „Rusijoje pajauti meno jėgą. Ten – visai kita tradicija. Kultūra ten panašiame lygyje kaip karo pramonė, ji ten labai svarbi, į ją žiūrima su patosu, bet aktoriams ir kūrėjams nuo to tik geriau, jie vertinami“, – mano V. Bareikis.
Su kitokiu požiūriu jis tikina susiduriantis Lietuvoje: čia menininko klausiama, iš ko jis gyvena, ar turi ir normalią profesiją ir panašiai. Skirtumai tarp menininkų padėties Rusijoje ir Lietuvoje dar ryškesni, kai kalbama apie materialius dalykus.
„Rusijoje vienas teatro vadovas iš Maskvos Sankt Peterburge pamato patinkančius aktorius. Paskambina jiems ir sako: gal norėtumėte gauti po butą ir džipą, kad persikeltumėte į Maskvą? Arba statomi spektakliai, kur ateini repetuoti ir klausi, kokios tavo finansinės ribos. Tau sako: daryk, kad būtų gerai, ir sutarsime“, – pasakoja V. Bareikis.
Tačiau svetimos šalies režisierius nelaiko namais ir tai, jo žodžiais, viską atsveria, be to, jis tikina nesivaikantis materialinių dalykų.
„Su šeima išmokome gyventi [vadovaudamiesi] trijų kuprinių logika, mums reikia tik tiek. Nieko daugiau neturime. Man nebaisu neužrakinti namų, nes jei ką išneš, tai bus mažiau tų daiktų“, – juokėsi E. Mildažytės pašnekovas.
Dėl šių ir kitų priežasčių menininko keliai su Rusija išsiskyrė dar prieš kelerius metus. „Su Rusija mano istorija baigėsi taip, kad, kai baigiau studijas, ten po metų prasidėjo politinė maišalynė. Turėjau galimybę likti, bet uždaviau sau klausimą: kam aš tai darau? Kai kuri meną, kai dainuoji, vaidini, darai tai kažkam. Uždaviau klausimą, ar noriu tai daryti rusų liaudžiai, atsakiau – ne, noriu tai daryti Lietuvos žmonėmsׅ“, – tvirtina V. Bareikis.
Tačiau dainininkas pabrėžė, jog nenorėtų, kad šie jo žodžiai būtų siejami su rusofobija, kuri pastaruoju metu jam kelia baimę. „Pažįstu Rusijoje krūvas nuostabių žmonių, kurie žiūri į mūsų šalį, ja žavisi ir norėtų čia gyventi“, – kalba jis.
Spalvinga spalvingo rūbo istorija
Į „Editos šou“ filmavimą žinomas vyras atvyko su spalvingu sportiniu kostiumu, tad neišvengė ir klausimo apie rūbą. Pasirodo, taip apsirengęs jis atvyko ne šiaip sau: apdaro įsigijimas – dar viena smagi V. Bareikio istorija.
Dainininkas tikina dažnai mėgstantis lankytis mažesnių miestų, kuriuose koncertuoja, padėvėtų rūbų parduotuvėse, čia jis randa unikalių dalykų, tad sykį tai padarė ir Zarasuose. Ten rado naujus firminius, ryškiaspalvius sportinius batus už 15 eurų, su kuriais tą dieną ir nusprendė koncertuoti.
„Eidami iš parduotuvės pamatėme vaizdą: mašina, groja klasikinė muzika, o trys vaikinai valgo kebabus, vienas jų – su šiuo treningu. Su drauge pažiūrėjome vienas kitam į akis, sakau jai: galvoji tą patį, ką aš? Taip – atsakė draugė. Priėjau prie to vaikino nieko nesakydamas, parodžiau jam savo batus, jis paklausė: tai ką, treningų reikia? Ir tą vakarą jis man juos atnešė, kad galėčiau jais apsirengęs koncertuoti, ir net ne už pinigus, o už tam tikrus mainus“, – istoriją papasakojo V. Bareikis.
Tačiau, menininko teigimu, dėvėti jis galėtų beveik bet ką. „Daugiausiai beprotiškų dalykų mūvėjau LRT projekte „Auksinis balsas“. Man nėra tabu. Vienintelis tabu – veiksmai, kurie įžeidžia kitus“, – sakė V. Bareikis.
Tiesa, LRT projekto „Editos šou“ svečiai neišvengia ir smagių užduočių, tad tokia teko ir dainininkui: deklamuodamas Kristijono Donelaičio „Metų“ ištrauką jis vedė aerobikos treniruotę studijos svečiams.
Visas E. Mildažytės ir V. Bareikio pokalbis – laidoje „Editos šou“.