Pats populiariausias ir efektyviausias būdas, kaip kovoti su į patalpą patekusiomis musėmis, yra šviesos spąstai, teigia bendrovės „Dezinfa" Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.
„Lietuvoje didžiosios įmonės naudoja tuos spąstus savo gamybos aplinkoje, nes kito efektyvaus kelio, kaip saugiai sugaudyti muses patalpose, nėra. Taip nepanaudojama chemija, chemikalai nepatenka į aplinką. Problema išsprendžiama gana humaniškomis ir greitomis priemonėmis“, – sako E. Skardžius.
Specialisto teigimu, Lietuvoje dėl platinamų ligų pavojaus žmogui aktualios apie 200 musių rūšių, kurios, be kita ko, gali pernešti ir parazitinių kirmėlių kiaušinėlius. Tačiau pačios aktualiausios žmogui, pasak eksperto, yra tikrosios musės, lavonmusės ir mėsinės musės. Jos esą turi tiesioginę įtaką mūsų aplinkai ir jos sanitarinei būklei.
E. Skardžius pataria, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad namuose neimtų karaliauti musės.
– Ar lietuviškos musės yra pavojingos žmogaus sveikatai?
– Lietuvoje yra musių rūšių, kurios gali platinti tokias ligas, kaip cholera, salmoneliozė, vidurių šiltinė, dezinterija ir eilę kitų. Be to, dar reikėtų paminėti, kad musės perneša parazitinių kirmėlių kiaušinėlius. Taip yra todėl, kad musės tūpia ant įvairų paviršių, galbūt ir ant sergančių gyvūnų, išmatų, pavojingų atliekų ir pan. Dėl to ant savo kojų gali pernešti visa tai ant maisto ir užkrėsti žmones.
– Ar yra galimybė nustatyti, kad būtent musė kalta dėl ligos, kuria užsikrėtė žmogus?
– Specialių tyrimų, kad būtent musės yra kaltininkės dėl vienos ar kitos infekcijos, nėra atliekama. Musių platinamos ligos daugeliu atvejų susijusios su žmogaus prasta sanitarine aplinka. Dėl to atsiranda tikimybė, kad jos gali pernešti ligas.
– Kaip yra ištiriama, kad musė gali pernešti ligą? Ji pagaunama, jos kojytės nuvalomos, o po to žiūrima, kas ten yra?
– Yra bendri tyrimai. Musės yra visaėdės. Jos maitinasi ir ant išmatų, ir ant atliekų, ir maisto produktais. Joms nėra didelio skirtumo, iš kur, pavyzdžiui, atsigerti. Nutūpę ant pavojingo produkto, jos paragauja, tada tūpia ant švaraus produkto. Tokiu būdu jos pernešinėja užkratą, įvairias bakterijas, helmintus – parazitines kirmėles. Tokiu būdu musės užkrėčia ir žmogų.
– Pasaulyje egzistuoja 120 tūkst. rūšių. O kiek musių rūšių gyvena Lietuvoje?
– Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. musių rūšių. Žmogaus aplinkai, pačiam žmogui dėl platinamų ligų pavojaus aktualios apie 200 rūšių. Pagrindines gal reikėtų įvardinti. Tai tos musių šeimos, kurios turi tiesioginę įtaką mūsų aplinkai, jos sanitarinei būklei, kurios perneša įvairiausius užkratus ir pan. Tai – tikrosios musės, lavonmusės ir mėsinės musės. Šiuo metu aktualios dar kitos muselės – vaisinės ir javinės musės, kurios sutinkamos tiek rudens, tiek vasaros metu šalia gendančių vaisių ir produktų. Bet jos ligų neperneša. Paprasčiausiai nemalonu, nes jų – dideli spiečiai.
– Tai kaip apsisaugoti nuo musių?
– Pirmiausiai turėtume atkreipti dėmesį į prevencines priemones, kurios ir lemia tų musių buvimą arba nebuvimą mūsų gyvenamoje aplinkoje. Prevencinės priemonės yra laikytis tam tikrų higieninių reikalavimų. Idealu, jei žmonės rūšiuoja šiukšles, ir jos yra sandariai uždaromos, laikomos tik tam skirtose vietose, laiku išnešamos. Reikėtų nepalikti atvirų maisto šaltinių, kurie skatintų tų musių atsiradimą ir jų pritraukimą.
Kad musės nepatektų į aplinką, reikia ant langų užsidėti tinklelius. Taip mes galime apsisaugoti. Jei jau musės pateko į patalpas, galima įsigyti šviesos spąstus. Šiuo metu tai yra pats populiariausias būdas susidoroti su šia problema. Šviesos spąstai efektyviai išsprendžia patalpose atsiradusių musių problemą. Jei yra didesnė problema (pavyzdžiui, namai – kaime, žmonės turi sodybą), reikėtų naudotis naujosiomis technologijomis – elektriniais šviesos spąstais, kurie sugaudo muses patalpose. Jie veikia apakindami muses. Musės skrenda į tuos šviesos spąstus, kur yra sugaunamos lipnia juosta arba mušančia elektros lempa. Lietuvoje didžiosios įmonės naudoja tuos spąstus savo gamybos aplinkoje, nes kito efektyvaus kelio, kaip saugiai sugaudyti muses patalpose, nėra. Taip nepanaudojama chemija, chemikalai nepatenka į aplinką. Problema išsprendžiama gana humaniškomis ir greitomis priemonėmis.
– Ar įmanoma nuo musių apsisaugoti iš išorės?
– Apsisaugoti nuo musių iš išorės priemonių praktiškai nėra, nes tai yra labai populiarus gyvis. Suprantama, kad bet kuriuo atveju musės aplinkoje bus. Todėl mums reikėtų apsaugoti pačią patalpą, kad musės į ją nepatektų. Jei yra sugedusių produktų, juos reikėtų pašalinti, nes yra daugybė musių, kurios deda savo kiaušinėlius ant pūvančios organikos, taigi turėsime jau didėjantį musių užkratą. Musių gyvenimo trukmė – tik 30 dienų, bet iš lėliukės kokono išlindusi musė jau po pusantros paros gali poruotis ir dėti kiaušinius. Įsivaizduokite, koks yra dauginimosi greitis – pakankamai didelis. Reikėtų pašalinti tuos šaltinius, kur jos veisiasi, kur jos gali veistis. Mano patarimas būtų pirmiausia prižiūrėti aplinką.
