Pavardės ir šalys įslaptintos

Visos finalui atrinktų kūrinių autorių pavardės ir šalys iki šiol tebėra įslaptintos. Siekiant skaidrumo, tarptautinės sudėties konkurso žiuri visų dalyvių partitūras gavo nuasmenintas – pasirašytas slapyvardžiais ir be jokių nuorodų į kūrėjų šalis.

Vieno žymiausių XX a. Lietuvos kompozitorių, profesoriaus E.Balsio (1919–1984) atminimui skirtą konkursą organizuoja VŠĮ „Ars & Sonoris“. Klaipėdos koncertų salė yra šio renginio partnerė.

Konkurso tikslai – skatinti šiuolaikinės muzikos prieinamumą, jaunųjų kompozitorių kūrybą ir tarptautinį kūrėjų bendradarbiavimą, vertinti geriausius muzikos kūrinius ir apdovanoti jų autorius.

Konkursui buvo pateikta daugiau nei pusšimtis partitūrų iš viso pasaulio.

Finale – du lietuvių kūriniai

Belaukiant II tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso finalo, organizatoriai atskleidė kelias smalsumą žadinančias detales.

Buvo sulaukta daugiau nei pusė šimto partitūrų iš viso pasaulio, įskaitant ir tokias šalis kaip Australija, Trinidadas ir Tobagas ar Brazilija. Tarptautinė konkurso žiuri į finalą atrinko tris jaunesniųjų kompozitorių (iki 21 metų) kūrinius, sukurtus Austrijos, JAV ir Kinijos atstovų, bei 10 pagrindinės kategorijos dalyvių (iki 35 metų) kompozicijų, atkeliavusių iš Prancūzijos, Sakartvelo, Turkijos, Lenkijos, JAV ir Kinijos. Į finalinį dešimtuką šiemet pateko ir du lietuvių autorių kūriniai.

„Darbo buvo išties daug – klausytis, analizuoti, lyginti kūrinius tarpusavyje“ – pasakojo žiuri narys latvių kompozitorius Erikas Ešenvaldas. Jam antrino ir prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas: „Atrinkti kūrinius į finalą buvo ne tik sunku, bet ir be galo įdomu. Žavėjo jaunųjų kompozitorių kūrybiškumas.“

Pagrindinės premijos – trys

Konkurso vertinimo komisiją, be jau minėto latvių kūrėjo E.Ešenvaldo ir prancūzų smuikininko Ph.Graffino, taip pat sudaro lietuvių kompozitoriai Algirdas Martinaitis, Loreta Narvilaitė ir žiuri pirmininkas kompozitorius iš Izraelio Ayalis Adleris.

Tarptautinio konkurso finalo metu bus paskelbti jaunesniųjų kompozitorių kategorijos laureatai ir išrinkti trys pagrindinių premijų laimėtojai. Už pirmąją vietą bus skirta 2 tūkst. eurų premija, antroji ir trečioji vietos bus įvertintos 1 tūkst. ir 500 eurų piniginiais apdovanojimais.

Tarptautinio konkurso finale geriausius jaunųjų kompozitorių kūrinius atliks tarptautinės šiuolaikinės muzikos atlikėjų pajėgos: Rygos kamerinis choras „Ave Sol“ (Latvija), kuriam vadovauja ir finale diriguos Andris Veismanis, Klaipėdos kamerinis orkestras, kuriam vadovauja Mindaugas Bačkus, o finale diriguos Robertas Šervenikas, taip pat styginių kvartetas „Chordos“, fortepijoninis trio „FortVio“ ir Fortepijoninis kvintetas (Indrė Baikštytė, Ieva Sipaitytė, Vaida Paukštienė, Robertas Bliškevičius, Povilas Jacunskas).

II tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso finalas – šeštadienį 18.30 val. Jis bus tiesiogiai transliuojamas lrt.lt portale.

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliks vilnietė balerina Julija Stankevičiūtė, kuri nominuota už du 2019 m. sukurtus vaidmenis – Eglę Eduardo Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Moterį Marijos Paškevičiūtės balete „Dienos, minutės“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

J. Stankevičiūtė pastaraisiais metais šoka pagrindinius vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Čipolinas“ ir kt. Šįmet šokėja buvo pripažinta LNOBT Metų soliste.

Šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ choreografas Martynas Rimeikis taipogi pretenduoja į dar vieną – jau trečią savo karjeroje „Auksinį scenos kryžių“. M. Rimeikis šiuo metu laikomas perspektyviausiu šokio kūrėju Lietuvoje, turinčiu išskirtinį talentą bei gilų, savitą braižą. Visame pasaulyje stebimas TV kanalas „Mezzo.tv“ neseniai pirmą kartą rodė Lietuvoje darytą spektaklio įrašą ir šiuo istoriniu spektakliu tapo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“.

Už Frau Droselmajer vaidmenį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatytame Piotro Čaikovskio šokio spektaklyje „Spragtukas“, antrajam savo „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota ir balerina Olga Konošenko. LNOBT primabalerinos O. Konošenko vaidmenų bagaže – beveik dvi dešimtys pagrindinių vaidmenų, pradedant klasikinio baleto etalonu laikoma Odeta-Odile „Gulbių ežere”, baigiant didingu Barboros Radvilaitės personažu to paties pavadinimo Anželikos Cholinos šokio spektaklyje.

„Auksinių scenos kryžių“ laureatai paaiškės kovo 29 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje. Dviem dienomis anksčiau, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre bus teikiamos „Padėkos kaukės“ geriausiems 2019 m. teatro menininkams. „Eglė žalčių karalienė“ pretenduoja ir į šį apdovanojimą kaip Metų spektaklis. M. Rimeikis yra tarp pretendentų į Metų choreografo titulą, tapti Metų aktoriais pretenduoja spektaklio pagrindinių vaidmenų atlikėjai J. Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas.

Šeštadienį Žvejų rūmuose gėrėkitės ne tik šokiu, bet ir įstabia E. Balsio muzika! Ją atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Barkausko.

Greta jų žiūrovai išgirs ir „Dramatines freskas“, kuriose fortepijono solo partiją atlieka kompozitoriaus anūkė, pianistė Indrė Baikštytė, o smuiku grieš Lietuvos kamerinio orkestro primarijus Džeraldas Bidva.

Koncertas, kuriame skambančių E. Balsio kūrinių dominuojanti tema – jūra, skirtas kompozitoriaus gimimo 100-osioms metinėms paminėti. Kalbėdami apie kūrinius jūros tema, koncerto rengėjai primena, kad šios stichijos didybė kompozitorių E. Balsį įkvėpdavo rašyti muziką, jos įvaizdžiai aptinkami kone visuose žanruose. Tėvų namuose Palangoje kompozitorius daug metų su šeima leisdavo vasaras, čia parašė ir nemažai kūrinių.

Pranešime pabrėžiama, kad pripažinimą ir pagarbą E. Balsys pelnė talentu ir darbu. Rūpestingas pedagogas išugdė kelias kompozitorių kartas, o jo trijų dešimtmečių kūrybos meninė vertė pelnė jam XX amžiaus klasiko titulą.

„Muzika – emocijų menas, todėl prioritetą reikėtų teikti būtent joms“, – ne kartą yra teigęs kompozitorius. Tad emocijas Kauno filharmonijoje vyksiančiame koncerte – muzikos puotoje – dar praturtins, pasak organizatorių, Sergejaus Prokofjevo, Witoldo Lutosławskio ir Benjamino Britteno variacijos, įsiterpiančios tarp Eduardo Balsio spalvingų partitūrų, atstovaujančių jo trečiojo kūrybos periodo viršukalnėms.

Kartu su jau minėtais solistais kūrinius koncerte atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas), diriguos M. Pitrėnas.

Tikrąjį E. Balsio (1919–1984) šimtmetį švęsime gruodžio 20 d., tačiau visi šie metai skirti šio universalaus ir daugiaplaniško kompozitoriaus jubiliejui. O Lietuvos muzikos ir teatro akademija, jau kurį laiką mininti savo ilgamečio kompozicijos profesoriaus sukaktį įvairiais projektais ir programomis, šventės kulminaciją sutelkė į gruodžio 4 ir 5 d. numatytus renginius.

Gruodžio 4 d. 14 val. muzikologas Viktoras Gerulaitis ir LMTA Simfoninis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus, kviečia į atvirą orkestro repeticiją–paskaitą LMTA Didžiojoje salėje. Su E. Balsiu, kaip mokytoju, supažindins 16 val. LMTA Muzikos inovacijų ir studijų centro Garso sferoje vyksianti diskusija „Kūrybos pamoka pas Eduardą Balsį“ su buvusiais kompozitoriaus mokiniais, šiandien – žinomais muzikos kūrėjais Algirdu Martinaičiu ir Arūnu Navaku.

Vakaro koncerte 20 val. LMTA Garso sferoje klausytojams bus pristatomi reaktualizuoti E. Balsio kūriniai erdvinei garso sferai. Tai – naujai skambančios originalios E. Balsio kompozicijos bei šiuolaikinės muzikos kūrėjų – Ričardo Kabelio, Mantauto Krukausko, Gintaro Samsono, A. Navako ir A. Martinaičio atliktos E. Balsio kūrinių rekompozicijos, atliekamos elektrinių styginių kvarteto.

Gruodžio 5 d. LMTA tęsia „Balsiados“ maratoną, primindama apie dar vieną E. Balsio kūrybos kryptį – kino muziką. 16 val. LMTA Balkono teatre kompozitorius Mindaugas Urbaitis ir kino kritikė Rasa Paukštytė pristatys režisieriaus Vytauto Mikalausko filmą „Žydrasis horizontas“ (1957) ir jam kurtą E. Balsio garso takelį. Nuo 19 val. LMTA antro aukšto fojė prie Balkono teatro veiks nuo rugsėjo mėn. vykusių kūrybinių dirbtuvių „Eduardo Balsio muzika kine“ rezultatų (kino filmų ištraukų ir joms naujai sukurtų garso takelių) ekspozicija.

Gruodžio 5-osios vakarą, 18 val., Didžiojoje salėje skambės LMTA simfoninio orkestro atliekami žinomi E. Balsio orkestriniai kūriniai: poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“, Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 bei fragmentai iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Grieš solistai Klementina Venciūte, Agne Pilkauskaitė, Marija Pranskutė (smuikai), Deividas Dumčius (violončelė), diriguos orkestro meno vadovas Martynas Staškus.

Renginių ciklą užbaigs „afterBALSYS“ – E. Balsio populiariųjų estrados dainų „Elektrėnų žiburiai“, „Senas jūrininkas“, „Habanera“ ir kitų rekompozicijos, sukurtos elektroninės muzikos kūrėjų – Ryčio Koreniuko, Marijos Paškevičiūtės, Andriaus Šiūrio, Mantauto Krukausko (Covarnis) ir Kristupo Giko.

„Tarp daugybės unikalių kūrybos bruožų, Balsio muzikoje man ypač gražu nenuspėjamumas, kuris dažnai pasireiškia dramatiškais muzikinės minties pokyčiais, nukreipiant muzikos eigą naujais keliais ar suteikiant jai visai naujas reikšmes. Toks muzikos dinamiškumas lengvai įtraukia klausytoją kartu keliauti su muzikiniu naratyvu. Jaučiasi, jog jis buvo labai atviras kompozitorius, ieškantis, randantis ir priimantis naujus garsynus bei muzikines išraiškas“, – mintimis dalinasi vienas iš vakaro autorių Kristupas Gikas.

Visi renginiai yra atviri bei nemokami.

Vienintelę šiemet gimimo šimtmetį švenčiančio kompozitoriaus E. Balsio operą naujam sceniniam gyvenimui prikelė režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui dirigavo pastatymo muzikos vadovas, teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Scenovaizdį pamario kaimo ir panemunės, siaučiančios gamtos stichijos peizažais praturtino vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Opera pranoko lūkesčius

Premjeroje apsilankė E. Balsio dukra Dalia ir sūnus Audrius, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, operos muzikinę medžiagą redagavęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis, muzikologė Daiva Kšanienė ir dirigentas Kazys Kšanas ir kt.

„Esu dėkinga kiekvienam iš daugiau nei pusantro šimto žmonių, prisidėjusių prie šio veikalo atgimimo“, – džiaugėsi premjera kompozitoriaus dukra prof. D. Balsytė.

„Man, turėjusiam garbės prisiliesti prie operos „Kelionė į Tilžę" redakcijos, sunku kalbėti apie pastatymo vertę anksčiau, nei ją įvertins kritikai. Visgi savo nuomonę pasakysiu: tai neabejotinas muzikinis įvykis, kuriame derėjo vokalo kultūra, sodrus simfoninis skambesys, darnus choro akordas, stilinga, metafizišką atmosferą kurianti scenografija bei kostiumai, vaizdo grafika, šokio piešinys ir žinoma, tiksli, intelektuali ir dinamiška režisūra. Kūrinys sudėtingas, tačiau statytojai puikiai įvykdė savo misiją. Tai liudijo pilnutėlės salės ovacijos po spektaklio. Atskiras pagarbos žodis Muzikinio teatro vadovybei, radusiai pagrįstų argumentų tokiai teatro krypčiai. Dabar galiu drąsiai sakyti – Lietuvoje yra du lygiaverčiai operos teatrai“, – tvirtino E. Balsio mokinys, kompozitorius G. Kuprevičius.

Profesorė Daiva Kšanienė E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pavadino ypatingos reikšmės įvykiu. Šio pastatymo, kaip ir kitų pastarųjų metų teatro darbų, meninis lygis liudija naują, profesionalią, aukštus meninius kriterijus atliepiančią kryptį. „Operos premjera pranoko lūkesčius. Jos laukiant, smalsumo ir gal net truputį nerimo kėlė klausimas, kaip režisierius G. Padegimas šią operą atskleis scenoje. Juk joje nedaug aktyvaus veiksmo (net du paveikslai vyksta herojams plaukiant valtimi), maža masinių scenų; dominuoja gilus psichologizmas, visi jausmai, pergyvenimai, kančia, vidinė kova vyksta personažų viduje, jų sielose, širdyse. Nerimauta be reikalo. Mano nuomone, režisierius rado tinkamą raktą E. Balsio operos esmei. Sceninis veiksmas, atliepęs muzikos diktuojamas situacijas, plėtojosi nenuobodžiai, neliko veikale užprogramuoto statiškumo“, – negailėjo gerų žodžių D. Kšanienė.

Atgimė unikalus kūrinys

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė akcentuoja, kad atgimstanti E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ – svarbus įvykis ne tik Muzikinio teatro gerbėjams, pamariui, bet ir visai Lietuvai. Juk tai ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriam jis panaudojo visą sukauptą patirtį. Jis, prikeltas po beveik 40 metų tylos, tapo kulminaciniu jubiliejinių E. Balsio metų renginiu“, – akcentuoja L.Vilimienė.

„Gili žmogiškų santykių drama – tai, kas kiekvienam žmogui paliečia širdį, nesvarbu, kokia kalba būtų kalbama“, – apie kūrinį jautriai atsiliepia režisierius Gytis Padegimas, neslepiantis siekio pristatyti E. Balsio operą kaip lygiavertę lietuvių operos aukso fondo kūriniams – Vytauto Klovos „Pilėnams“, Jurgio Karnavičiaus „Gražinai“. Tam pasitelktas gausus būrys profesionalų – rašytojo Hermano Zudermano aprašytą istoriją operos scenoje atkūrė maždaug 140 atlikėjų.

Pirmojoje premjeroje Indrės partiją ypač įtaigiai atliko Agnė Stančikaitė, Anso – Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Gabrielė Kuzmickaitė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas, kaimynės Anės – Aurelija Dovydaitienė, Dainininkės – Dalia Kužmarskytė. Sekmadienio vakarą Indrės partiją perėmė pajūrio scenos perlu vadinamas sopranas Rita Petrauskaitė. Ansu tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro tenoras Mindaugas Zimkus, Buše – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, Anės –Dalia Kužmarskytė, Jakštaičio – Artūras Kozlovskis, Dainininkės, atliekančios garsiąją dainą „Žuvėdra, žuvėdra“ – Jadvyga Grikšienė.

Atskleidė išaugusį meistriškumą

Profesorė D. Kšanienė akcentavo, kad puikiai pasirodė svarbiausias operos veikėjas – simfoninis orkestras (juk tai – simfonija-opera!). Sudėtingą ir visais požiūriais (faktūrų, ritmų, tembrų, tempų, dinamikos, harmonijos, formų ir pan.) painią partitūrą jis įtaigiai, sugestyviai interpretavo. Galingas, dramatiškai sodrus orkestras, vadovaujamas dirigento T. Ambrozaičio, nepriekaištingai perteikė dramatinės E. Balsio muzikos užmojus ir siekius. Dirigentas atrado tinkamą orkestro ir vokalo skambesio santykį: tai liudija išaugusį trupės meistriškumą.

Muzikologės D. Kšanienės vertinimu lapkričio 22 d. operą atlikę solistai, įveikė ypatingo sunkumo atonalias partijas bei verti pačių geriausių įvertinimų. Ne pirmą kartą Klaipėdos scenoje pasirodantis sopranas A. Stančikaitė Indrės vaidmenyje buvo žavi, jautri, įtikinama. Anso partijoje jai nenusileido tenoras R. Baranauskas. Puikiai pasirodė ir G. Kuzmickaitė (Bušė), V. Kazlauskas (Jakštaitis). Gražiai, sodriai skambėjo sielininkų choras (chormeisteris V. Konstantinovas).

Anot profesorės, prie spektaklio sėkmės prisidėjo ir nepaprastai išradinga vizualizacija, stebinusi taiklumu bei tikslingumu, padėjusi geriau pajusti muzikos reiškiamas nuotaikas, perteikusi nuolat kintančios jūros, pamario, žvejų kaimelio vaizdus. Įtikino audros scena. Maloniai nuteikė santūri scenografija bei skoningai stilizuoti personažų kostiumai su aliuzija į XIX a. lietuvininkų, sekančių vokiečių pavyzdžiu, norą puoštis rūbais iš prabangesnių medžiagų – šilko, aksomo.

Operos istorija

Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2019 m. lapkritį naujam gyvenimui šis scenos veikalas prikeltas po beveik keturis dešimtmečius trukusio „miego“. Pastatymas užbaigia XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių renginių ciklą.

Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo jį nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia ir žaviausia moteris yra jo žmona…

Opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.

Premjera tapo vienu ryškiausių E. Balsio jubiliejinių metų programos akcentų Klaipėdoje ir kartu vienu svarbiausių jubiliejinio teatro sezono įvykių: 2020 m. sausį sukaks 200 metų, kai Klaipėdoje buvo pastatyta pirmoji opera.

M. Zimkus: Ansas išpirko savo kaltę

M. Zimkus nuoširdžiai žavisi E.Balsio operos muzika: „Ji tokia užburianti, spalvinga, įtaigi, moderni ir meistriškai sukomponuota. Vokalinė Anso partija neįtikėtinai patogiai parašyta, tad artimai „susidraugavau“ su savo personažu. Nors jo charakteris, ypač egzaltuotuotos reakcijos, man pačiam nėra būdingos“, – pripažįsta tenoras, daugeliui žinomas iš vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, klasikinės muzikos koncertų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Atlikėjas ne kartą buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“, dalyvavo įvairiuose TV projektuose.

Ruošdamasis Anso vaidmeniui, M. Zimkus ne tik gilinosi į Hermano Zudermano novelę „Kelionė į Tilžę“, bet ir kelis kartus peržiūrėjo režisieriaus Arūno Žebriūno filmą „Kelionė į rojų“. „Atidžiai studijavau muzikinę medžiagą ir klausiausi Albano Bergo „Voceko“, kaip buvo rekomendavęs E. Balsio mokinys, akademikas Giedrius Kuprevičius“, – neslepia solistas.

Operos repeticijų metu režisieriaus Gyčio Padegimo skirtos užduotys M. Zimkui atrodė „logiškos, intuityviai aiškios ir suprantamos“. Sunkiau buvo pateisinti Anso, susipainiojusio jausmuose dviems moterims, poelgius. „Teisinu savo herojų tuo, kad galiausiai jis paaukojo gyvybę gelbėdamas žmoną iš meilužės paspęstų spąstų. Istorijos moralas toks: trumpalaikis susižavėjimas iš tiesų nėra stipresnis negu tikra, pasiaukojanti meilė“, – sako jis.

Dainininkas M. Zimkus koncertuoja įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse, yra keleto vokalistų konkursų laureatas. 2018 m. jis pelnė V tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso „Beatričė“ Didįjį prizą.

R. Baranauskas: ir už scenos lieki Ansu

Solistas R. Baranauskas sako, kad E. Balsio operos muzika nėra lengva tiek klausytojui, tiek atlikėjui. Bet su Anso partija susidraugauti pavyko greičiau nei tikėjosi: „Tai tikriausiai režisieriaus nuopelnas. Personažas sudėtingas: juk ne dažnai planuoji savo žmonos žūtį? Kurdamas vaidmenį, dirbi ne tik repeticijų metu. Išėjęs viską apmąstai, pergalvoji kiekvieną sekundę, praleistą scenoje... Susigyveni su personažu ir pradedi jausti, kad tavo elgesys už scenos ribų darosi nebe tavo, o Anso. Tai pavojinga, bet neišvengiama. Priežastis, kodėl Ansas planavo nusikaltimą, yra labai aiškiai pateikiama žiūrovui, tik nenoriu jos atskleisti prieš premjerą“, – intriguoja R. Baranauskas.

VDU muzikos akademijoje, dėstytojų Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės klasėje studijuojantis jaunasis tenoras jau parengė nemažai vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre: jis – Rosiljonas operetėje „Linksmoji našlė“, Korifėjas miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“, Bazilijus ir Don Kurcijus operoje „Figaro vedybos“, Tonis Bonevilis operetėje „Misteris X“, Bonis operetėje „Silva“, Alberas miuzikle „Grafas Montekristas“ ir Inmaras miuzikle „Karmen“. Nuolat dayvauja meistriškumo kursuose Lietuvoje ir užsienyje, daug koncertuoja.

Operos istorija

Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2019 m. lapkritį naujam gyvenimui šis scenos veikalas prikeliamas po beveik keturis dešimtmečius trukusio „miego“. Pastatymas užbaigia XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių renginių ciklą, tad „Kelionės į Tilžę“ premjera prisidės prie platesnio iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo.

Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo jį nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia ir žaviausia moteris yra jo žmona…

Opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.

Trys premjeriniai spektakliai

Klaipėdiečiai šluoja paskutinius bilietus į lapkričio 22 ir 24 dienų spektaklius, vyksiančius Žvejų rūmuose. Sostinės publikai spektaklis bus parodytas gruodžio 3 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Tai bus paskutinis šiemet klaipėdiečių paruoštas E.Balsio kūrinys. Tikimasi, kad premjera taps vienu ryškiausių E.Balsio jubiliejinių metų programos akcentų Klaipėdoje.

Iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus E.Balsio (1919–1984) atminimui Klaipėdos muzikinis teatras skyrė net 14 renginių, skambėjusių penkiuose šalies miestuose. E.Balsio muzikos simfoninis koncertas, baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ leido įvertinti kompozitoriaus kūrybos įvairovę ir stebino įvairiausio muzikinio skonio klausytojus.

Opera „Kelionė į Tilžę“ turėtų sujaudinti ne tik tokios muzikos žinovus, bet ir reginio bei populiariosios muzikos labiau geidžiančius žiūrovus. Dviejų dalių spektaklis truks apie porą valandų, kiekviena dalis bus trumpesnė nei valanda, tad kūrinys neturėtų pabosti net operos pastatymuose nedažnai apsilankantiems žiūrovams.

Muzika, pralenkusi laiką

Ši opera sukurta prieš keturis dešimtmečius ir tik vienintelį kartą buvo pastatyta. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje jos gyvenimas buvo neilgas.

Ko gero, tada šis kūrinys buvo pernelyg modernus, E.Balsio muzika pralenkė savo laiką, o kompozitorius giliu sovietmečiu galėjo tik pasvajoti apie medijų panaudojimą pastatyme.

Muzikologai šią operą vadina brandžiausiu E.Balsio kūriniu.

Pasirodo, kompozitorius labai ilgai ieškojo siužeto, gilinosi į Mažosios Lietuvos ypatumus, galiausiai sustojo prie Hermanno Sudermanno novelės, kuri tapo libreto pagrindu.

Operą Klaipėdoje pastatęs režisierius Gytis Padegimas vadina šį darbą savo misija ir norėtų, kad „Kelionė į Tilžę“ būtų įtvirtinta tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių kaip „Gražina“ ar „Pilėnai“.

Nors sau patiems ir visam teatro kolektyvui iškeltos užduotys buvo nelengvos, spektaklio kūrėjai išvengė nesantaikos, intrigų ir dirbo sutartinai. Pristatydamas „Kelionę į Tilžę“, G.Padegimas šmaikštavo šia tema, rimčiau teigdamas, kad daug pasiekti galima dirbant ramiai, susikaupus, visiems drauge siekiant paties geriausio rezultato.

Dainuos tik geriausi

Pastatymo kūrėjai pagrindinių vaidmenų atlikėjams atrinkti surengė konkursą, kuriame dalyvavo ne tik Klaipėdos solistai, bet ir dainininkai iš Vilniaus bei Kauno.

Indrės partiją dainuos iš daugybės spektaklių klaipėdiečiams gerai pažįstama Rita Petrauskaitė. Be jos, šį vaidmenį atliks ir dvi jaunos solistės – Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė. Režisieriaus įsitikinimu, I.B.Juozapaitytė – kaip iš akies traukta Indrė.

Anso partiją pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, kaimynės Anės – Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.

G.Padegimas tikino, kad jiems reikės ne tik atlikti muzikiniu požiūriu sudėtingas partijas, bet ir daug vaidinti; operos siužetas aštrus, didžioji veiksmo dalis vyksta valtyje.

Prisimindamas prieš metus į anapilį iškeliavusį iškilųjį savo kolegą ir draugą režisierių Eimuntą Nekrošių, G.Padegimas vieną mizansceną naujajame operos pastatyme skyrė jo atminimui.

Ragina ieškoti simbolių

Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirbo net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius.

Operos muzikinę medžiagą redagavo E.Balsio mokinys, garsus kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Kūrinį teko trumpinti, atsisakyti kai kurių pasikartojančių muzikos frazių.

Šioje operoje pripažintas instrumentuotės meistras E.Balsys atskleidė visą savo kaip kompozitoriaus meistriškumą.

T.Ambrozaitis tikino, kad per keturis dešimtmečius nuo operos sukūrimo labai daug kas pasikeitė: patobulėjo instrumentai, muzikantų pasiruošimas ir daugybė kitų dalykų.

„E.Balsio muzika tokia sodri, gili ir daugiaplanė, kad jau po pirmos repeticijos valandos orkestro muzikantai paprašė trumpos pertraukos apmąstymams. Prie tokios muzikos reikia priprasti“, – kalbėjo T.Ambrozaitis, šmaikštaudamas, kad dabar opera jau guli atversta priešais muzikantus „tarsi karšio išklotinė“.

Dirigentas įsitikinęs, kad kompozitorius E.Balsys operoje populiarią dainą „Žuvėdra, žuvėdra“ panaudojo kaip tam tikrą kodą. Tad žiūrovams verta pastatyme paieškoti gilesnių prasmių ir simbolių.

„Šioje operoje pripažintas instrumentuotės meistras E.Balsys atskleidė visą savo kaip kompozitoriaus meistriškumą. Turbūt niekas šiais metais Lietuvoje nėra atlikęs daugiau E.Balsio kūrinių nei mūsų teatro orkestras. Tapome kompozitoriaus šimtmečio minėjimo kalnu, kai visi kiti liko stovėti papėdėje“, – šmaikštavo T.Ambrozaitis.

Krašto ypatumai – užuominose

Choreografės Editos Stundytės teigimu, baleto trupė šiame pastatyme tiesiog šoks pagal be galo sodrią muziką. Tai nebus klasikiniai baleto, labiau šiuolaikinio šokio elementai.

Scenografiją ir kostiumus atlikėjams kūrė G.Padegimo itin vertinama ir gerbiama Birutė Ukrinaitė. Ji nesistengė tiksliai atkurti etnografinių Mažosios Lietuvos kostiumų detalių, krašto ypatumus rūbuose bus galima tik nujausti, kostiumų autorė šio darbo ėmėsi su jai būdingu subtilumu. Kuriant juos pasitelkta batikos technika.

Audringų marių ir neramaus Nemuno vaizdą scenoje padės pajusti Rimanto Sipario sukurtos vaizdo projekcijos.

Panašu, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užsimojo Vakarų Lietuvos žmones, dažniausiai besilankančius jo spektakliuose, įtikinti, kad lietuvių kompozitoriai yra nė kiek ne prastesni už pasaulinio masto grandus.

Dainuos Indrę

Operos „Kelionė į Tilžę“ Indrės vaidmuo – pagrindinė soprano partija patikėta Klaipėdos primadonai Ritai Petrauskaitei ir dviem jaunoms dainininkėms – Ievai Barborai Juozapaitytei ir Agnei Stančikaitei.

„Pradėjus studijuoti Indrės partiją, kilo daug klausimų, tad perskaičiau H.Sudermanno apysaką „Kelionė į Tilžę”. Ten radau nemažai atsakymų apie pamario krašto žmonių tarpusavio santykius. Žinoma, ir pati esu ne kartą lankiusi minimas pamario vietas, bendravusi su šio krašto žmonėmis. O E.Balsio harmoninio braižo studijos mane įtikino, kad kompozitorius tobulai mokėjo perteikti herojės psichologines nuotaikas ir būsenas. Supratau, kaip svarbu tam tikra ritmika ar natos aukštis, išryškinantis žodžio jėgą, reikšmes ir potekstes. E.Balsio operos muzika apskritai glaudžiai susijusi su žodžiu“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė R.Petrauskaitė.

Kaip dainininkei sekasi „susidraugauti“ su Indre? „Personažo spalvų ir potėpių ieškau pačioje muzikoje. Režisierius Gytis Padegimas puikiai, su didele aistra padeda atverti operos herojų sielų lobynus“, – teigė solistė.

Painioje „Kelionės į Tilžę“ istorijoje daugiau tragizmo ar meilės? „Jausmų paletė tokia įvairi, kad net sunku įvardyti žodžiais. Geriausia pajusti ir išjausti“, – įsitikusi R.Petrauskaitė.

Lyg dviejose epochose

A.Stančikaitei Indrės ir Anso meilės istorija – emocijų vandenynas, kurio paviršius net ramiu oru nebūna visiškai lygus. Pagrindinius operos veikėjus bangos ir glamonėja, ir daužo.

„Dainuodama stengiuosi paklusti muzikos stichijai ir nebijoti nežinomybės, todėl leidžiuosi įtraukiama į bangų žaismą. Šiandienos visuomenė vertina komfortą: solistai nori dainuoti pasaulyje pripažintas operas, klausytojai – atpažinti jiems girdėtas melodijas. Vis dėlto man atradimo jausmas yra svarbesnis. Turėjau galimybę susipažinti su E.Balsio naudotomis komponavimo technikomis, tokiomis kaip dodekafonija ar aleatorika“, – džiaugėsi iš Rietavo kilusi ir Klaipėdoje mokslus baigusi A.Stančikaitė.

Nuolankioji Indrė, nepasiduodanti kerštui ir pykčiui, „Kelionėje į Tilžę“ atskleidžiama kaip ryžtinga, valinga, nepalaužiama asmenybė. „Man ši meilės istorija primena legendą apie Tristaną ir Izoldą, kurioje meilės nenugali net mirtis. Meilė pamiršta praeities išdavystes, ji viską ištveria”, – tikino A.Stančikaitė.

Solistė atvira: vaidmens rengimas kainuoja – būna ir nemigos naktų, prireikia ir vaistų nuo

galvos sopulio. A.Stančikaitė ruoštis vaidmeniui taip pat pradėjo nuo H.Sudermanno „Kelionės į Tilžę“ analizės. „Jaučiuosi tarsi gyvendama dviejose epochose, nes teatras lyg laiko mašina: nuo išmanių technologijų repeticijų metu persikeliame į XIX a. vidurio Prūsiją, laikus, kai nebuvo nei lėktuvų, nei telefonų, nei kavos gurkšnojimo gatvėse”, – šypsojosi dainininkė.

Didžiausias stebuklas

I.Juozapaitytei Indrės vaidmuo taps „krikštu“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. „Viena yra vaidinti operetėje ar miuzikle su linksma, karamelės saldainį primenančia emocija. Bet E.Balsio operoje reikia eiti gilyn. Esu laiminga, kad režisierius G.Padegimas nuoširdžiai skatina atkleisti Indrę kaip personažą, kaip moterį“, – pasakojo jaunoji solistė.

Ji ilgai ieškojo pirmojo 1980 m. „Kelionės į Tilžę“ pastatymo įrašo, bet pavyko gauti tik seną LNOBT vaizdajuostę, kurioje ne dainuojama, o žiopčiojama. Galiausiai sužinojo, kad muzikinę operos medžiagą redagavo E.Balsio mokinys kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kuris atlikėjai rekomendavo orientuotis į Albano Bergo „Voceką“.

„Tai daug pasako: „Kelionė į Tilžę“ yra avangardinė atonali opera, kuri, deja, nebuvo suprasta prieš 40 metų. Bet, manau, ji vis dar turi potencialo tapti Lietuvos vizitine kortele pasauliui. Stengiuosi, kad taip ir įvyktų“, – kalbėjo I.Juozapaitytė.

Pradėdama ruošti Indrės partiją, debiutantė maniusi, kad tai bus pasiaukojanti moteris, nuolanki pelytė, gimdanti vaikus. „Bet tokių operose nebūna. Indrės kova tyli, tačiau ne mažiau tragiška, nes ji intuityviai suvokia, ką planuoja Ansas. Baisu ne tai, kad mylimas žmogus nori ją nužudyti, bet tai, kad jos Ansas gali padaryti tokią nuodėmę... Tikėjimas, šviesos nešimas, taurumas Indrei labai svarbūs. Ji tikėjo Ansu net tokią sunkią akimirką“, – dalijosi mintimis solistė, dar kartą įsitikinusi, kad meilė – didžiausias pasaulio stebuklas.

Klaipėdos žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje – gruodžio 3-iąją.

Klaipėdos Žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – gruodžio 3 dieną.

Pirmajame susitikime iš ciklo „Kultūros dialogai“ apie artėjančią premjerą diskutavo spektaklio režisierius Gytis Padegimas, muzikologė Daiva Kšanienė ir istorikė, Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos žinovė Silva Pocytė. Diskusiją moderavo Domininkas Malajavas.

Anot S. Pocytės, „Kelionė į Tilžę“ – tai istorija, liudijanti pramonės industrijos skverbimąsi į pamarį. Ansas ir Indrė vyksta į Tilžę, kad pirmą kartą išvystų traukinį, kurio Klaipėdoje dar nėra matę. Tikėtina, jog veiksmas vyksta iki 1875-ųjų metų, nes būtent tada pajūrį pasiekė traukinys. Hermano Zudermano aprašytoje istorijoje minima, kad Indrė į svarbią kelionę vyksta savo austais rūbais. Ši istorija pristato lietuvininkų ir vokiečių gyvenimo sąveikas. Pamario gyventojų kalboje atsiranda germanizmai. Lietuvininkui nutautėjus, t. y. prakalbus vokiškai, lengviau tapti ponu. Kalba pakeičia jo statusą, tad ir Ansas bandė naudoti kitos kalbos žodžius.

„Tai, kad E. Balsys 1980 m. sukūrė šią operą, rodo, jog kompozitorius buvo drąsus žmogus. Prisiminkime, kokio būta laikmečio, o šioje operoje vokiečiai vaizduojami kaip svetimtaučiai, lietuviai kaip pateikiami kaip žemesnio socialinio sluoksnio atstovai. Pakankamai drąsus užmojis“, – pastebėjo S. Pocytė.

Pasak muzikologės D. Kšanienės, „Kelionė į Tilžę“ vainikuoja visą kompozitoriaus E. Balsio kūrybinį kelią, nes šiai operai jis atsakingai ruošėsi kone dešimtmetį.

Ilgai ieškota operos siužeto. Kaip yra sakęs E. Balsys, jį „pagaudavusios“ ir įtikindavusios tik didelės aistros. Kai į jo akiratį pateko H. Zudermano „Kelionė į Tilžę“, jos istorija sužavėjo netikėtais charakteriais, dramaturgija ir, aišku, aistromis. E. Balsiui patiko ir tai, kad istorijoje vaizduojamas jo mylimas pajūrio ir pamario kraštas.

„Operos siužetas – komplikuotas, jame vos trys pagrindiniai veikėjai ir keletas antraeilių. Dominuoja vidiniai pergyvenimai, kuriuos sudėtinga atskleisti scenoje, mažoka masinių scenų. Tuo opera „Kelionė į Tilžę“ panaši į Richardo Wagnerio kūrinius. Tokiu atveju ypač svarbus tampa solistų dainuojamas operos tekstas, jų dikcija“, – minėjo profesorė D. Kšanienė.

Pasak muzikologės, kiekvienas operos personažas apdovanotas savitu motyvu, sudarytu iš dvylikos muzikos garsų. Ypatingas galias įgauna ir orkestras. „Kelionę į Tilžę“ galima būtų pavadinti netgi simfoniniu teatru, tad opera klausytojams turėtų palikti ypatingą įspūdį.

Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirba net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius.

„Visoje operoje svarbi jūra. Ji – mėgiamiausias E. Balsio kūrinių herojus: partitūroje regime daug marinistinių paveikslų. Kompozitorius į kūrinį įvedė ir liaudies muzikos intonacijas. Trečiame operos paveiksle girdime baladę „Žuvėdra, žuvėdra...“, atspindinčią pagrindinės herojės Indrės dvasinę būseną“, – akcentavo D. Kšanienė.

Režisierius G. Padegimas teigė suprantąs, kad E. Balsys nebuvo laisvas savo kūrybiniuose sprendimuose: tekdavo balansuoti tarp to, ką galima ir ką norima pasakyti. „Kelionė į Tilžę“ – tarsi E. Balsio requiem, nes kompozitorius mirė vos po poros metų. Opera išjausta, subrandinta, apmąstanti visą E. Balsio gyvenimą. Herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, nematomos būties kelionės temas.

Beje, pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymas 1980 m. nuvylė garbųjį kompozitorių, nes buvo pernelyg konservatyvus, o ir ano meto solistai nebuvo pasirengę atlikti tokio pažangaus kūrinio.

„Girdžiu tik E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ muziką. Abu su scenografe Birute Ukrinaite esame ją įsimylėję. Beje, operos herojus Ansas paskendo maždaug ten pat, kur šią vasarą, apvirtus kūrėnui, marios pasiglemžė ir garsų šiandienos kapitoną“, – pabrėžė režisierius.

Anot jo, „Kelionė į Tilžę“ pilna pirmapradžio sakralumo, kurį jau baigiame prarasti. Lietuviui būtina susimąstyti, nepasiduoti godumui ir nesunaikinti savo unikalios gamtos. „Jūra apiplauna, apšvarina net sielą. Šioje operoje įvyksta žmogaus akistata su savimi. Tai tarsi muzikinė išpažintis, sąskaitų su savimi suvedimas. Labai jaudinuosi, statydamas šią operą. Reikia įtvirtinti „Kelionę į Tilžę“ tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių, kaip „Gražina“ ar „Pilėnai“. Tai užduotis ir klausytojui: ateiti, klausyti, suprasti. Tik nuo žiūrovų priklausys, ar opera nedings iš repertuaro. Žiūrovai „balsuoja kojomis“. Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiais metais išskleidė platų E. Balsio kūrybos spektrą, tad palaikykime teatrą ir ateikime. Reikia, kad visi žinotų, jog E. Balsys buvo didis šalies kompozitorius!“ – sakė režisierius G. Padegimas.

Indrės monologą iš operos „Kelionė į Tilžę“ susirinkusiems atliko solistė Rita Petrauskaitė (koncertmeisteris – Carmelo Giuseppe Longo). Kaip juokavo G.Padegimas, sodrus R. Petrauskaitės sopranas premjeros metu nuneš laivus iki pat Tilžės.

Pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ spektaklis Žvejų rūmuose žiūrovų lauks lapkričio 22-ąją.

Susiję su pajūriu

Gyvenant uostamiestyje, mokantis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, prasidėjo E.Balsio kelias į muziką. Labai svarbus kompozitoriaus įkvėpimo šaltinis buvo jūra. Nepaisant to, kad jis vėliau daugiausia gyveno ir kūrė Vilniuje, vasaras dažnai leisdavo prie jūros. Trys monumentaliausi E.Balsio kūriniai susiję su pajūrio kraštu. Tai baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ ir opera „Kelionė į Tilžę“.

Didesnės sudėties styginių orkestrui E.Balsys parašė orkestrinę poemą „Jūros atspindžiai“. Būtent šis kūrinys pradės koncerto programą. Siuitą iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ violončelei ir styginiams pritaikė ir solinę partiją atliks violončelininkas Davidas Geringas.

D.Geringas – žymus Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas ir dirigentas. Šiandienos muzikinio elito narys, universalus atlikėjas, kurio interpretacijoms atsiveria įvairių epochų muzikos šedevrai, pasaulį sužavėjo ypatingu stilistiniu lankstumu, intelektualumu ir išskirtiniu violončelės tembru. Maestro dažnai sugrįžta ir į gimtąją Lietuvą, kurios publikai kaskart dovanoja nepamirštamus muzikinius įspūdžius.

Susivienijo koncertui

Koncertui susivieniję Klaipėdos ir Šv. Kristoforo kameriniai orkestrai buvo įkurti panašiu laikotarpiu, abu skaičiuoja trečią dešimtmetį. Mindaugo Bačkaus ir Modesto Barkausko vadovaujami kolektyvai Lietuvoje žinomi dėl savo profesionalumo ir universalumo, plačios gastrolių geografijos, yra aktyvūs Lietuvos ir užsienio muzikos gyvenimo dalyviai.

Finaliniu paskutinio festivalio koncerto akordu taps E.Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“. Ypač gilų emocinį poveikį turinčio kūrinio dramaturgija pagrįsta nuolatiniais kontrastais: taika ir karas, gyvieji ir žuvusieji, dabartis ir praeitis. Šie kontrastai veikia tarsi šviesos ir šešėlio kaita, kurios įtaigumas nepalieka abejingų.

Ypač gilų emocinį poveikį turinčio kūrinio dramaturgija pagrįsta nuolatiniais kontrastais: taika ir karas, gyvieji ir žuvusieji, dabartis ir praeitis.

Oratoriją diriguos M.Barkauskas, kuris 2016 m. buvo pripažintas geriausiu jaunuoju menininku ir apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Jis dažnai diriguoja ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), rengia koncertus su visais svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Beje, pirmasis M.Barkausko diriguotas spektaklis buvo būtent Klaipėdoje.

Grįš su naujais solistais

Simboliška, kad šio kūrinio fortepijonų partijas atliks kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, dainuos Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos choras. Solistų partijos patikėtos LNOBT solistams – mecosopranui Jovitai Vaškevičiūtei, bosui Arūnui Malikėnui ir klaipėdiečiams diskantams.

„Džiugu, kad Klaipėdos koncertų salėje E.Balsio muzika skamba dažnai, joje jau yra skambėjusi ir oratorija, kurioje grojome su Indre. Grįžtame su naujais solistais pristatyti kūrinio jo pasiilgusiems ar dar negirdėjusiems. Tiesa, dabar boso partiją atliksiantis A.Malikėnas dainavo oratorijos premjeroje 1969 m. diskanto partiją. Man gražus, simboliškas šio dainininko augimas kartu su tėčio kūryba“, – sakė D.Balsytė.

E.Balsys – lietuvių muzikinės kultūros švyturys. Jis švietė ryškiai, veikė drąsiai, pripažinimą ir pagarbą pelnė talentu ir darbu. Jo kūrybos šviesa iki šiol spinduliuoja, tikrosios meninės vertybės gyvena šimtmečius. Pasak D.Balsytės, „E.Balsio kūryba yra tokia įvairialypė, kad joje sau mielą kūrinį galėtų atrasti skirtingo muzikinio išprusimo ar skonio žmonės“.

Paskutinis „Permainų muzikos“ festivalio koncertas – spalio 9 d. 18.30 val.