„Svarbu, kad ES ir jos partnerės toliau darytų tikslingą spaudimą Rusijos Federacijai ir kruopščiai įgyvendintų sankcijas“, – sakoma premjerų pareiškime.

Jie taip pat pridūrė, kad sąjungininkai turėtų „neleisti apeiti sankcijų ir sukurti mechanizmus, kurie padėtų nubausti asmenis, atsakingus už nusikaltimus, susijusius su šia agresija“.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad bloko sankcijos gali turėti neigiamų pasekmių jo šalies ekonomikai.

Čekijos ir Slovakijos vyriausybės, vadovaujamos atitinkamai Petro Fialos ir Eduardo Hegerio, pirmadienį susitiko Slovakijos vakaruose esančiame Trenčyno mieste.

Tai buvo aštuntasis bendras šių dviejų ES ir NATO narių, kurios iki taikaus skilimo 1993-iaisiais sudarė vieną valstybę – Čekoslovakiją, ministrų kabinetų posėdis.

Abi šalys nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos suteikė Ukrainai didelę humanitarinę ir karinę paramą.

P. Fiala ir E. Hegeris taip pat paragino ES ir NATO išlikti vieningoms bei toliau teikti Kyjivui pagalbą.

„Dabar vadovauju naujai partijai, kuri vadinasi „Demokrati“ (Demokratai)", – sakė E. Hegeris žurnalistams ir pridūrė, kad tai centro dešinės judėjimas.

Tarp partijos steigėjų taip pat yra keturi jo buvusios partijos OLaNO ministrai.

Pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ E. Hegeris paskelbė, kad pasitraukė iš OLaNO, teigdamas, kad jo vaidmuo ir misija partijoje baigėsi.

„Turiu savo politikos viziją. Žinau, kad jei noriu ją įgyvendinti, turiu eiti savo keliu, – pridūrė jis. – Gyvenimas tiesiog pateikia situacijų, kai turime priimti sprendimą. Aš tai darau šiandien.“

2020 metais visuotinius rinkimus 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje laimėjo centro dešiniųjų koalicija, pasitelkusi kovos su korupcija programą.

E. Hegeris 2021 metų balandžio mėnesį pakeitė OLaNO lyderį Igorį Matovičių premjero poste po nesutarimų valdančiajame keturių partijų aljanse.

Gruodžio mėnesį vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo. Dabar ji laikinai vadovauja šaliai iki naujų rinkimų.

Po pareikšto nepasitikėjimo ir dėl to kilusios politinės krizės ministro pirmininko reitingai smuko.

Praėjusį mėnesį tik 19 proc. rinkėjų išreiškė pasitikėjimą E. Hegeriu, palyginti su 28 proc. prieš metus.

Pirmalaikiai visuotiniai rinkimai Slovakijoje, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, vyks rugsėjo 30 dieną.

Už ministro pirmininko Eduardo Hegerio vadovaujamos trijų partijų mažumos vyriausybės nušalinimą 150 vietų parlamente balsavo 78 įstatymų leidėjai, nors būtų pakakę 76 balsų „už“.

Dabar prezidentė Zuzana Čaputova turės paskirti naują ministrą pirmininką.

Arba gali būti rengiami pirmalaikiai rinkimai, jei tokiai galimybei pritars parlamento nariai.

„Rusijai tęsiant masinį Ukrainos puolimą Donbaso regione, demokratinės valstybės turi nedvejodamos suteikti politinę ir karinę paramą Ukrainai, ginančiai europietiškas vertybes ir teises bei laisves. Būtina padėti šaliai nugalėti agresorių ir padaryti taip, kad agresorius atsakytų už padarytus nusikaltimus ir žmonių kančias", - teigė šalies vadovas.

Pasak Prezidento komunikacijos grupės pranešimo, kita pokalbio tema - Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimas. Prezidentas akcentavo, kad Ukrainai pateikus atsakymus į ES klausimyną turime paspartinti formalias procedūras, kad Ukrainai ES kandidatės statusas būtų suteiktas kaip galima greičiau.

Lietuvos vadovas taip pat paragino toliau plėsti Rusijai taikomas sankcijas. Pasak šalies vadovo, jos turi izoliuoti Rusiją tarptautinėse organizacijose ir finansinėse institucijose, apimti visus Rusijos ir Baltarusijos bankus. Taip pat demokratinis pasaulis turi žengti ryžtingą žingsnį atsisakydamas rusiškos naftos ir dujų importo.

Kaip pranešė televizijos kanalas TA3, tai ketvirtadienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.

„Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus, - sakė Vyriausybės vadovas. – Jie turi palikti šalį per septynias artimiausias dienas“.

Bratislava taip reagavo į Prahos prašymą, kad NATO ir Europos Sąjungos šalys pademonstruotų solidarumą su Čekija, kuri anksčiau paskelbė nepageidaujamais asmenimis 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų dėl sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais. Čekijos pareigūnai nustatė, kad su šiuo incidentu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos.

Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.

Ketvirtadienį Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas žurnalistams pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.

„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, - sakė J. Kulhánekas.

Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.