Gyva džiazo mokykla

Unikali naujos Kauno bigbendo programos idėja gimė siekiant sujungti klasikos ir džiazo skambesį. Tam labai tiko E. Griego kūriniai, kuriuose žėruoja spalvingos harmonijos. Dar viena svari šios programos priežastis – šiemet minimos 180-osios kompozitoriaus E. Griego gimimo metinės.

Neseniai 30-metį šventęs Kauno bigbendas yra koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ dalis. Tai yra vienas pagrindinių Lietuvos profesionalaus džiazo kolektyvų, tapęs svarbiausių šalies džiazo įvykių liudininku, dalyviu ir kūrėju. Ilgai buvęs vieninteliu municipaliniu džiazo orkestru, jau kelioms kartoms Kauno bigbendas tapo gyva džiazo mokykla. Jam svarbus bendradarbiavimas su Lietuvos džiazo atlikėjais, dalyvavimas visuose Lietuvos džiazo festivaliuose, užsienio džiazo žvaigždžių pristatymas Lietuvos publikai ir gastrolinės kelionės po įvairias Europos šalis.

Turi folkloro bruožų

Įdomu, kad E. Griegas savo kūryboje iš pradžių plėtojo vokiečių romantinės muzikos tradicijas, o vėliau sukūrė savitą stilių, turintį norvegų muzikinio folkloro bruožų. Paprastumas, nuoširdi jausmų raiška, buities ir gamtos vaizdai – pagrindiniai ir kelią į klausytojų širdis randantys jo muzikos bruožai.

Norvegiškas charakteris atsiskleidžia gaudžiančiuose jo kūrinių bosuose, kurie imituoja senovinius styginius instrumentus. Pagal kaimo smuikininkų įrašus aranžuoti norvegų valstiečių šokiai – dar vienas fiordų krašto dainiaus dėmesio folklorui pavyzdys. Koncerte skambės džiazo orkestro atliekami E. Griego „Norvegų šokiai“.

Plačiausiai žinomas E. Griego kūrinys gimė kompozitoriui gavus pasiūlymą parašyti muziką dramai „Peras Giuntas“. Jį aplankė didžiulė sėkmė – šiandien dramos muzika populiaresnė už pačią dramą. Pjesė „Rytas“ piešia šviesų ir skaidrų gamtos peizažą, „Solveigos daina“ ypač artima norvegų liaudies melodijoms, o charakteringasis kūrinys „Kalnų karaliaus saloje“ palieka tokį įspūdį, kad pripažintas vienu labiausiai atpažįstamų klasikinės muzikos kūrinių.

Skambės aranžuotės

E. Griegas pelnytai vadinamas norvegų muzikos dainiumi − dainos ir romansai sudaro didelę jo kūrybos dalį, vokalines miniatiūras kompozitorius rašė visą gyvenimą. Itin populiari yra daina „Myliu tave“ (H. K. Anderseno ž.), kurios aranžuotė taip pat skambės koncerte.

E. Griego „Pero Giunto“ aranžuotės, paruoštos legendinių džiazo meistrų Duke’o Ellingtono ir Billio Strayhorno, skambės pirmoje koncerto dalyje. Vėliau bus atliktos lietuvių džiazo muzikantų – Jievaro Jasinskio, Karolio Šarkaus, Liutauro Janušaičio, Mindaugo Stumbro, Donato Petreikio – aranžuotės E. Griego kūrinių temomis. Tai bus džiazinės kompozicijos, išaugusios iš žinomų šio autoriaus fortepijoninių pjesių, dainų ar orkestrinių kūrinių fragmentų. Improvizacijos ir džiazas padės naujai patirti E. Griego muzikos klodus, kurie iškils lyg nepažinti ir naujai atrasti fiordai.

Kasmet vis solidesnis

Vienas festivalio iniciatorių Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta kasmet vis daugiau solidumo įgaunantį renginį vadina prieš 22-ejus metus užsimezgusių Hordalando grafystės ir Kauno miesto draugystės ryšių ir nuoširdaus bendradarbiavimo vaisiumi.

"Bėgant metams festivalis išlaiko kompaktišką formą, jo koncertiniai projektai pristato ne tik iškilių abiejų tautų genijų kūrybą, bet plačiai atskleidžia nūdienos Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių bei atlikėjų darbus", – sako J.Krėpšta.

Kovo 20–23 d. vyksiantis XXII festivalis džiugins spalvinga keturių koncertų programa, kurioje girdėsime norvegų atlikėjus, Lietuvos nacionalinį simfoninį ir Kauno miesto orkestrus, Kauno valstybinį chorą, Kauno vokalinį ansamblį "Acusto", Kauno fortepijoninį trio ir kartu su jais pasirodysiančius solistus.

Bėgant metams festivalis išlaiko kompaktišką formą, jo koncertiniai projektai pristato ne tik iškilių abiejų tautų genijų kūrybą, bet plačiai atskleidžia nūdienos Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių bei atlikėjų darbus.

Scenoje – svečiai

Festivalį pradės svečių iš Norvegijos – smuikininko Christofferio Tuno Anderseno ir pianistės Marinos Kan Selvik parengta programa, leisianti mėgautis didingais kamerinės muzikos žanro kūriniais. Pirmasis jų – legendinė Ludwigo van Beethoveno sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 9, geriau žinoma kaip Kreutzerio sonata. Šis kūrinys stebina techniniu sudėtingumu, neįprasta trukme ir emocine skale.

Kurdamas sonatą kompozitorius ją dedikavo pirmajam atlikėjui – George‘ui Bridgetoweriui. Deja, po premjeros smuikininkas ir kompozitorius susipyko, tad autorius pakeitė dedikaciją, paskirdamas kūrinį geriausiam to meto smuiko virtuozui Rodolphe‘ui Kreutzeriui.

Kitą didingą šio vakaro kūrinį – E.Griego sonatą smuikui ir fortepijonui Nr. 2 amžininkai vadino "dovana pasauliui žmogaus, kuris virpėjo nakties rūke", o atliepdami į tragišką kūrinio charakterį ją apibūdino kaip itin norvegišką, nes "Norvegija be tragedijos – ne Norvegija".

Klausytojai galės mėgautis įstabiais M.K.Čiurlionio preliudais, puikią nuotaiką garantuos vieno žymiausių XX a. austrų smuikininko Fritzo Kreislerio "Preliudas ir Allegro", sukurtas XVIII a. italų smuiko virtuozo Gaetano Pugnani pjesės tema, o programą vainikuos virtuoziškumu trykštantis lenkų kompozitoriaus Henryko Wieniawskio kūrinys "Skerco tarantela".

Apie jauno norvegų smuikininko Ch.T.Anderseno talentą geriausiai liudija prieš ketverius metus laimėta antroji vieta prestižiniame Piotro Čaikovskio konkurse. Atlikėjas studijavo Norvegijos muzikos akademijoje ir Manhatano muzikos mokykloje, tobulinosi pas garsiausius pedagogus, būdamas 15 metų debiutavo su Sankt Peterburgo valstybiniu simfoniniu orkestru. Atlikėjas groja italų meistro Giovanni Battistos Guadagnini 1753 m. Milane pagamintu instrumentu.

Maskvoje gimusi ir šiuo metu Osle gyvenanti pianistė M.Kan Selvik, baigusi studijas P.Čaikovskio konservatorijoje, mokėsi Norvegijos muzikos akademijoje, tobulinosi Portugalijoje pas vieną garsiausių fortepijono mokytojų Aquilesą Delle Vigne.  Norvegijos radijo simfoninis orkestras pianistę nuolatos kviečia groti Naujųjų metų koncertuose, o visai neseniai atlikėja surengė specialų pasirodymą Norvegijos karalienei Sonjai.

Muzikos tiltai

Į antrąjį festivalio koncertą kvies keturioliktą sezoną klausytojus džiuginantis Kauno miesto simfoninis orkestras. Algimanto Treikausko vadovaujamas kolektyvas jau įgyvendino daug reikšmingų projektų, jam teko garbė groti su legendinėmis grupėmis ir atlikėjais. Orkestro diskografijoje – daugiau nei tuzinas kompaktinių plokštelių, įrašytų bendradarbiaujant su žymiausiais dainininkais bei ne kartą nominuotų "Grammy" apdovanojimams.

Vyriausiojo orkestro dirigento Constantine‘o Orbeliano mosto vedamas kolektyvas atliks vieną žinomiausių E.Griego opusų – pirmąją siuitą iš muzikos Henriko Ibseno dramai "Peras Giuntas", kurioje skamba šios daugeliui pažįstamos dalys: "Rytas", "Ozės mirtis", "Anitros šokis" ir "Kalnų karaliaus oloje". Labiausiai intriguojanti programos dalis – rimtosios muzikos opusais pagarsėjusio rusų kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus ant muzikinio pokšto ir protesto dvasios ribos balansuojantys simfoniniai valsai ir polkos.

Ne mažiau įdomus kūrinys skambės solo partiją atliekant jaunajai armėnų pianistei Arus Adjemian. Antrasis Camille‘o Saint-Saënso koncertas fortepijonui ir orkestrui – vienas populiariausių šio žanro kūrinių, kurio premjerą grojo pats autorius, diriguojant garsiam to meto pianistui Antonui Rubinšteinui.

Žinomo armėnų kompozitoriaus Vartano Adjemiano dukra, ketvirtos kartos muzikantų šeimos atstovė A.Adjemian – Jerevano Komito valstybinės konservatorijos absolventė, nuolatos pasirodanti festivalių ir prestižinių koncertų salių scenose. Pianistė atstovavo gimtajai šaliai Armėnijos dienose Kinijoje, išleido debiutinį albumą "Romantic fire", gastroliavo Kanadoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Lenkijoje, o už meninius pasiekimus pelnė aukščiausią Armėnijos prezidento apdovanojimą.

Su specialia dedikacija

Trečiojo festivalio koncerto metu skambės fortepijoniniam trio skirti šio žanro šedevrai: E.Griego "Andante con motto" ir D.Šostakovičiaus "Trio Nr.1". Girdėsime šiai instrumentų sudėčiai aranžuotą Giedriaus Kuprevičiaus "Preliudą M.K.Čiurlionio atminimui" ir tris solisto Giedriaus Prunskaus bei Kauno fortepijoninio trio atliekamas D.Šostakovičiaus dainas, atspindinčias satyrišką požiūrį į tuomečio gyvenimo realijas.

Kauno vokalinis ansamblis "Acusto" pristatys šiandieninės Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių kūrybą, kartu atiduodamas duoklę E.Griego ir M.K.Čiurlionio kūrybiniam palikimui. Programą vainikuos vokaliniam ansambliui ir fortepijoniniam trio skirtas Algirdo Martinaičio opusas "Trumpa istorijos pamoka suaugusiesiems", naujai redaguotas būtent šiam koncertui.

Pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė – trys žavios muzikės, jau aštuntus metus grojančios Kauno fortepijoniniame trio. Atlikėjos yra pelniusiuos apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavusios muzikos festivaliuose, koncertavę įvairiose pasaulio šalyse.

Kęstučio Jakeliūno vadovaujamas vokalinis ansamblis "Acusto" klausytojus užburia nuo pat pirmų garsų: derančios balsų grupės, tiksli intonacija ir gili stilistikos pajauta tapo vizitine ansamblio kortele. Kolektyvas yra dažnas Lietuvoje vykstančių muzikos festivalių svečias, jo rengiami muzikos interpretavimo kursai jau aštuonis kartus suteikė galimybę klausytojams susipažinti su pasaulyje pripažintų dirigentų ir žinomiausių Lietuvos chorvedžių darbo metodikomis.

Rimties valanda

XXII kompozitorių E.Griego ir M.K.Čiurlionio muzikos festivalį užbaigs bendra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro programa "Rimties valanda", kurios metu skambės L.van Beethoveno koncertas smuikui ir orkestrui, simfoninis Lauryno Vakario Lopo opusas "Stacijos", sukurtas 2012 m., bei praėjusio šimtmečio viduryje gimęs įstabus Franciso Poulenco kūrinys "Stabat Mater", po premjeros JAV pelnęs geriausio metų chorinio kūrinio titulą. Atlikėjams diriguosiantis Modestas Pitrėnas – vienas iškalbingiausių šiandieninės Lietuvos dirigentų, o jo stulbinanti karjera ir tarptautinis pripažinimas kelia pasididžiavimo jausmą daugeliui mūsų šalies melomanų.

Soprano partiją F.Poulenco kūrinyje atliks Dovilė Kazonaitė, profesinį kelią pradėjusi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dainininkė pelnė "Metų vilties" titulą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto skelbiamose atlikėjų nominacijose, šiame teatre ji atlieka įvairiaplanius operų ir operečių vaidmenis, o valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" inscenizuotame Algimanto Bražinsko opuse "Žemės paukščiai" ji įkūnijo Marcelės personažą.

Solo partiją didingame L.van Beethoveno koncerte atliks viena žinomiausių Norvegijos smuikininkių Mari Samuelsen, kritikų aukštai vertinama dėl ištobulintos atlikimo technikos ir nepaprasto artistiškumo. 1724 m. pagamintu Antonio Stradivari smuiku "Duke of Edinburgh" grojanti atlikėja ketvirtį amžiaus trunkančios karjeros metu pasirodė garsiausiose pasaulio scenose, bendradarbiaudama su žymiausiais atlikėjais ir dirigentais.

Pavasario pradžią skelbiantis festivalis svetingai laukia visų, išsiilgusių atgimstančios gamtos alsavimo ir nuostabiausios muzikos, sušildančios kiekvieno klausytojo sielą. Iš tiesų muzikos garsų pakylėta širdis įgauna poezijos sparnus, pakeliančius į naują dvasinį skrydį. Ne veltui M.K.Čiurlionis viename savo laiškų Sofijai Kymantaitei rašė: "Jaučiu beribį džiaugsmą ir šventai, tvirtai tikiu, kad pilkuma, skarmalota proza neįsigaus niekados į mūsų Namus."

Pavasariniai susitikimai

Pagrindinė šiųmečio festivalio idėja – muzikiniai vaizdiniai, lydėsiantys publiką kiekvieno koncerto metu ir skraidinsiantys mintis nuo lietuviškų peizažų iki atšiauriųjų Norvegijos fiordų.

Kaip ir kasmet, festivalis sukvies į Kauną gausybę muzikos pasaulio žvaigždžių, kurių kūrybiškai parengtos programos suteiks atgaivos, leis džiaugtis bundančios pavasarinės gamtos šėlsmu, įtrauks į smagų ir gaivalingą muzikos garsų sūkurį. Tiek E.Griegas, tiek M.K.Čiurlionis buvo ir išlieka unikalūs savo kūrybos originalumu, jos filosofine gelme ir gebėjimu tapyti muzikines drobes, tam pasitelkiant nuostabiausius sąskambius. Festivalio organizatoriai didžiuojasi tuo, kad šiam festivaliui per dvi dešimtis metų buvo lemta prisiliesti prie dviejų genijų kūrybos, pažvelgiant į ją iš įvairiausių atskaitos taškų.

Festivalio pradžia kasmet tampa išskirtiniu lietuviškojo muzikos pasaulio įvykiu, tad ir jubiliejų pasitinkantis pradedamasis koncertas "Pavasariniai susitikimai" žada daug naujų įspūdžių.

Čia subtiliai derės nuostabūs itališkojo baroko muzikos pasažai ir filosofinio susikaupimo kupina garsinė tapyba, padėjusi pagrindą profesionaliajai lietuvių muzikai. Puikios smuikininkės, viešnios iš Vokietijos Ksenijos Dubrovskajos, Kauno valstybinio choro ir Kauno miesto simfoninio orkestro parengta programa genialiu Antonio Vivaldi kūriniu primins metų laikų tėkmę, kertiniu M.K.Čiurlionio kūriniu nuskraidins mus į Dzūkijos miško garsų pasaulį ir teiks dvasinę ramybę, skambant iškiliai kantatai "De profundis".

K.Dubrovskaja – išskirtiniu talentu ir charizma galinti pasigirti jaunosios kartos smuikininkė. Jos grojimas visada pelno publikos simpatijas, pakeri širdis nepriekaištinga technika, ištobulinta stiliaus pajauta ir gebėjimu tiksliai perteikti kompozitorių užkoduotus jausmus bei idėjas. Muzikos kritikai ir viso pasaulio klausytojai vertina unikalią atlikėjos grojimo manierą ir sodrų smuiko tembrą, tad nenuostabu, kad ši artistė nuolat laukiama visų kraštų koncertų salėse. Maskvos priemiestyje gimusi atlikėja dar būdama muzikos mokyklos mokine dalyvavo regioniniuose smuikininkų konkursuose, studijavo Maskvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau gavo magistro diplomą Ciuricho (Šveicarija) aukštojoje muzikos mokykloje. Smuikininkei visuomet rūpėjo ne tik solistės karjera – ji noriai muzikuoja kaip įvairių kamerinių ansamblių narė. Menininkė groja smuiku, 1770 m. pagamintu Florencijos meistro Giovanni Battista Gabrielli. Teisę naudotis šiuo smuiku išskirtinių gabumų muzikantams suteikia Vokietijoje veikiantis Reinholdo Wurtho muzikos fondas.

Švelnūs prisilietimai

Antrasis festivalio koncertas skraidins klausytojus kalnų viršūnėmis, leisdamas išgirsti slėniuose ir gūbriuose plevenančios muzikos dvasios aidą. Nuo atšiaurių Norvegijos kalnynų iki tolimų Armėnijos viršukalnių publiką ves Kauno fortepijoninis trio ir dainininkė Eglė Šidlauskaitė.

Specialiai festivaliui parengtą programą atlikėjos pristato taip: "Kalnai mus žavi, akimirksniu užburia, kviečia į juos kopti, ieškoti, nugalėti tiek juos, tiek patį save... Kalnai mus įkvepia žygiams, jie – tarsi muzika, neleidžianti nugrimzti kasdienybės liūne. Kad ir kur keliautum, kalnai visur kažkuo panašūs, bet kartu – labai skirtingi. Jie visuomet veržiasi link dangaus, bet išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, prigimtimi, tik jiems žinomomis paslaptimis, netgi po klonius sklandančiu aidu ar viršūnių smailes apgaubiančia muzikos skambesio dvasia. Ar ši dvasia galėtų tapti vienu iš įvaizdžių, gebančių muzikos garsais nutapyti kalnynų grožį? Galbūt muzika galima pavaizduoti atšiaurius, fiordų išraižytus Norvegijos gūbrius ar į tolius žvelgiančias Armėnijos kalnyno viršukalnes?"

Svajoti nebijantis kolektyvas tiki bendra kalnų ir muzikos prigimtimi, tad įvairiaspalvės muzikos kalbos garsais žada pateikti atsakymus į šiuos klausimus. Koncerte skambės E.Griego dainos ir fragmentai iš puikiai žinomos siuitos "Peras Giuntas" ir XX a. kūrusio armėnų kompozitoriaus, pianisto, žinomo dainų autoriaus ir tautinės muzikos puoselėtojo Arno Babajaniano fortepijoninis trio fis-moll, parašytas dar studijuojant Jerevano konservatorijoje.

Kaune gimusi atlikėja, mecosopranas E.Šidlauskaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Milano Giuseppe Verdi konservatorijos absolventė. Ji ne vieno tarptautinio dainininkų konkurso laureatė bei prizininkė, kurios balsu gali gėrėtis Lietuvos ir užsienio teatrų bei muzikos festivalių klausytojai.

Penkerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoninio trio narės Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė) yra gerai miesto bei Lietuvos publikai pažįstamos muzikės, dažnos kamerinės muzikos projektų iniciatorės ir dalyvės. Kolektyvas surengė gausybę koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu, savo veikla pelnė publikos simpatijas.

Sakralioji klasika

Bene gausiausią atlikėjų būrį į sceną sukvies trečiasis festivalio koncertas. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir rinktinės solistų pajėgos diriguojant Gintarui Rinkevičiui kurs didingomis dvasinėmis nuotaikomis nuspalvintą vakaro atmosferą. Koncerto, pavadinto "Sakralioji klasika" metu išgirsime du iškilius kūrinius: Franzo Schuberto "Mišias Es-dur" ir žavingąją Igorio Stravinskio "Psalmių simfoniją". Solo partijas dainuos karjerą tik pradedanti, bet jau spėjusi pelnyti klausytojų simpatijas švelnaus tembro soprano savininkė Lina Dambrauskaitė, žavingoji ir nenuspėjamoji, sodriu mecosopranu dėmesį prikaustanti Ieva Prudnikovaitė, du jaunosios kartos tenorai Edgaras Davidovičius ir Juozas Janužas bei išraiškingasis bosas Tadas Girininkas.

Gausiam solistų ansambliui, chorui ir orkestrui sukurtos Mišios Nr.6 Es-dur – paskutinis šio žanro F.Schuberto kūrinys, kurį pats kompozitorius pavadino iškilmingomis mišiomis. Kūrinio partitūra buvo baigta likus keletui mėnesių iki kompozitoriaus mirties. Deja, pats autorius kūrinio premjeros jau nebeišgirdo. Šis "ambicinga Ludwigo van Beethoveno komponavimo architektūra" pasižymintis kūrinys, pasak F.Schuberto mokinio Briano Newbouldo, yra tarsi "kūrėjo triumfas ir gulbės giesmė, savo didingumu prilygstantis geriausiems tuo metu parašytiems opusams".

Psalmių simfoniją I.Stravinskis kūrė panaudodamas 38, 39 ir 150-ąją lotyniškosios psalmyno versijos psalmes. Šis kūrinys ypatingas dėl specifinės orkestro sudėties: čia nėra smuikų, altų ir klarnetų, jų funkcijos perleidžiamos dviem fortepijonams. Partitūroje autorius rašo, kad viršutinius choro balsus turėtų dainuoti berniukai, nors per koncertų praktiką ši nuoroda dažniausiai ignoruojama. Visos trys kūrinio dalys atliekamos be pertraukos, o teksto ir muzikos santykį kompozitorius apibūdina taip: "Tai ne simfonija, kurioje giedami psalmių tekstai, o simfonizuotas psalmių giedojimas." Kūrinio gimimą inspiravo Bostono simfoninio orkestro dirigentas Serge Koussevitzky, o pasaulinė premjera įvyko Briuselyje prieš kone devyniasdešimt metų.

Nepakeičiamas duetas

Ketvirtajame festivalio koncerte karaliaus fortepijoninė muzika. Į intriguojančią programą "Lietuviški fortepijonai" publiką kvies pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas. Ši ansamblis užima svarbią ir ryškią vietą Lietuvos muzikiniame gyvenime. Tai ne tik atlikėjai, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojami muzikos festivaliai, koncertinis Lietuvos gyvenimas, bet ir muzikai, kurių interpretacinis menas aukščiausiu lygiu reprezentuoja Lietuvos muzikinę kultūrą užsienio festivaliuose ir koncertuose.

Abu pianistai jau kone trisdešimt metų nenuilsdami puoselėja fortepijoninio dueto žanrą, patraukia publikos dėmesį įdomiai formuojamomis programomis, interpretacinių stereotipų nesuvaržytomis idėjomis. Nevengiantis publikos palepinti virtuozine bravūra, ansamblis puikiai išlaiko visus asketiško akademizmo standartus ir kartu drąsiai, kartais net provokuojamai kviečia klausytojus pasižvalgyti po dar neištirtas naujosios muzikos platybes. Šį kartą fortepijoninis duetas, išlaikęs visus laiko ir gyvenimo egzaminus, paruošė programą, kurioje ryškus muzikinis ekskursas į M.K.Čiurlionio ir E.Griego laikmečio kultūros aplinką, susietą su šių dienų lietuviškos muzikos kūryba. Greta E.Griego norvegiškos dainos variacijų ir legendinio dirigento Jono Aleksos fortepijoniniam duetui pritaikytos M.K.Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" skambės įspūdingos Camille'io Saint-Sainso variacijos L.van Beethoveno tema ir du lietuvių autorių kūriniai: naujam skambesiui prikeltas Vidmanto Bartulio "We Like Souvenirs!" ir šmaikštumu alsuojanti Giedriaus Kuprevičiaus pjesė "Dvynukai".

Baigiamieji mostai

Paskutinę jubiliejinio festivalio dieną vainikuos net du koncertai. Šeštadienio popietę išskirtinio projekto kvies pasiklausyti pradedamojo festivalio koncerto žvaigždė, smuikininkė K.Dubrovskaja ir violončelės virtuozu tituluojamas Alexander Kniazevas, kuriam šį kartą paklus Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonai.

Baigęs violončelės studijas Maskvos konservatorijoje jis tapo keleto tarptautinių konkursų laureatu, net buvo laikomas Mstislavo Rostropovičiaus įpėdiniu. Jau pasiekęs pasaulinio pripažinimo kaip violončelininkas, ėmė studijuoti vargonus Žemutinio Naugardo konservatorijoje. Šiuo metu ne tik aktyviai koncertuoja kartu su žymiais orkestrais, dirigentais ir kamerinės muzikos atlikėjais, bet ir dėsto Maskvos konservatorijoje bei veda meistriškumo pamokas Europos ir Azijos šalyse. Koncerto metu abu muzikantai mes tikrą muzikinį iššūkį atlikdami didingą ciklą – šešias Johanno Sebastiano Bacho sonatas smuikui ir vargonams, kurias didysis baroko meistras sukūrė dar prieš apsigyvendamas Leipcige.

Baigiamasis festivalio koncertas, simboliškai pavadintas "Jūros paveikslai", draugėn suburs iškiliausius Kauno miesto muzikos kolektyvus, be kurių nepraeina nė vienas reprezentacinis muzikinio pobūdžio renginys. Girdėsime Kauno miesto simfoninį orkestrą (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV), Kauno valstybinį chorą (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), dainuos mecosopranas Rita Novikaitė, o solo fortepijonu skambins publikai jau pažįstama pianistė iš Norvegijos Marina Kan.

Gausiam atlikėjų būriui diriguos vienas festivalio bendraautorių, dirigentas, kompozitorius, menininkas ir literatas Espenas Selvikas, reziduojantis bičiuliškoje Hordalando grafystėje. Šis muzikas dažnai diriguoja visos Europos simfoniniams orkestrams, yra parašęs penkias simfonijas ir dvi oratorijas, kuria muziką kino filmams ir televizijos projektams. Šis universalus menininkas yra "World Thing Orchestra" meno vadovas, rašo ir publikuoja straipsnius ir knygas įvairiomis temomis. Klausytojai turės progą susipažinti su monumentaliu E.Selviko diriguojamu kūriniu – E.Griego "Homage March" (Iškilmingas maršas) iš siuitos "Sigurd Jorsalfar".

Maskvoje gimusi pianistė M.Kan baigė studijas Piotro Čaikovskio konservatorijoje, tobulinosi Portugalijoje, koncertavo su Sankt Peterburgo valstybiniu simfoniniu, Bergeno filharmonijos ir kitais orkestrais, o jos rečitaliai skambėjo daugelyje Europos šalių ir JAV. Baigiamojo festivalio koncerto metu atlikėja skambins spalvingą vieno ryškiausių XX a. Norvegijos kompozitorių Geirro Tveitto koncertą fortepijonui Nr. 5, grįsta norvegų tautinių šokių ritmais.

Festivalio organizatoriai džiaugiasi tuo, kad ilgametė Hordalando grafystės ir Kauno miesto draugystė prieš 20 metų suteikė progą gimti šiam festivaliui – tikram muzikinio pavasario pranašui ir tiki, kad nuoširdus darbas bei vis besiplėtojantys draugystės saitai padės ir toliau tobulinti šį išskirtinį muzikos pasaulio įvykį. Jų teigimu, tiek E.Griego, tiek M.K.Čiurlionio kūrybos klodai ar jų inspiruoti muzikiniai projektai niekada neišseks, tad festivalis gyvuos ilgus metus, o nuostabiais jo koncertais mėgausis dar ne viena klausytojų karta.

Kas? E.GRIEGO IR M.K.ČIURLIONIO MUZIKOS FESTIVALIS.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kt.

Kada? Kovo 14–18 d.