Edvardas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, Anglijoje, bet prieš kiekvienas Kalėdas grįžta į tėvynę. Regis, nieko nuostabaus – dabar taip gyvena daug lietuvių. Tačiau Edvardo situacija kitokia.

Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, kelias prekybos vietas įkūręs vyras Lietuvoje pasirodo jau lapkričio viduryje. Vos tik jis pasistato savo baltas palapines ir iškabina pirmas lemputes kolegos prekiautojai ir pirkėjai žino – Kalėdos jau nebe už kalnų.

„Kai aš pradedu dirbti, daugelis būna nustebę – negi jau greit Kalėdos? Juk ruduo, rodos, ką tik įsibėgėjo. Bet iš tiesų taip – iki didžiųjų švenčių būna likę vos kiek daugiau kaip mėnuo, o juk tiek daug visko reikia iki jų nuveikti!“, - pasakoja vyras, pastebėdamas, kad ir lietuviai kasmet vis anksčiau pradeda ruoštis didžiosioms metų pabaigos šventėms.

Užtenka vos įžengti į Edvardo palapinę, kad suprastum, kodėl jį vadina kalėdinės nuotaikos pardavėju. Tarsi kokioje pasakų šalyje čia mirga tūkstančiai įvairiausių spalvų lempučių, šviečia ir juda įvairiausios dekoracijos: elniai, Kalėdų seneliai, baltosios meškos, besmegeniai, žvaigždės, snaigės. Ir kiekvienas pirkėjas iš čia į savo namus parsineša dalelę šitos magijos, suteikiančios džiaugsmo tiek namiškiams, tiek praeiviams. Beje, į šią švytinčią spalvų karalystę kelią rodo ir didžiulis, 6 m aukščio pripučiamas Kalėdų senelis, įsitaisęs visai greta palapinės.

O viskas prasidėjo visai atsitiktinai. Maždaug prieš 15 metų Edvardas iš pradžių turguje, o po to įvairiausiose mugėse pradėjo prekiauti dekoratyviniais keramikos dirbiniais. Kartą, viename prekybos centre prieš Kalėdas vykusioje mugėje greta keramikos jis sugalvojo pabandyti parduoti ir keletą šviečiančių kalėdinių girliandų.

„Tas kelias girliandas nupirko labai greitai. Tada kitais metais pasiruošiau jau rimčiau – prekyba sekėsi puikiai. Taip kasmet šis verslas vis plėtėsi ir stiprėjo, persikėlėme į „Urmą“, įsitraukė ir žmona“, - pasakojo pašnekovas.

Vis tik tai buvo sezoninis užsiėmimas, o keramikos mugėse jau nebepirko taip gerai, kaip anksčiau. Reikėjo apsispręsti, ką daryti toliau. Sulaukęs kvietimo pamėginti darbuotis Anglijoje, Edvardas ten ir išvyko. Tačiau kalėdinės prekybos nepamiršo – kiekvienais metais specialiai pasiima atostogų, kad galėtų grįžti prie savo mėgiamo užsiėmimo.

„Buvo pora metų paeiliui, kai nebeturėjau jėgų grįžti. Grįždavo ir prekiaudavo žmona, kuri ir išlaikė šią tradiciją, nes buvo minčių to jau ir visai atsisakyti. Dabar aš vėl čia ir labai rimtai galvojame sugrįžti į Lietuvą visam laikui“, - savo planais dalijosi Edvardas.

Pasak jo, Anglijoje taip pat nėra lengva – nors algos didesnės, daugelis išlaidų taip pat gerokai didesnės nei Lietuvoje. Todėl norint gyventi ir ten reikia labai atidžiai viską skaičiuoti. Be to, norisi gyventi savo krašte ir nesiblaškant tarp dviejų šalių plėsti savo verslą.

„Pripratau prie tų lempučių, ir pačiam gražu, ir smagu žmonėms suteikti džiaugsmo“, - pasakojo vyras.