„Gerai, kad šis dviejų dienų košmaras pagaliau baigėsi“, – po finišo lengviau atsikvėpė E. Juškauskas.

Viskas bloga linkme pakrypo tuomet, kai pirmąją maratono dieną likus 70 kilometrų iki finišo subyrėjo „Toyota Hilux“ priekinis reduktorius. Įprastai tai nesukeltų pernelyg daug problemų – įgudę mechanikai šį mazgą gali pakeisti greičiau nei per valandą, tačiau šį kartą teko vertis be jų įgūdžių.

Problemos sekė vieną kitą

Maratono diena tokį gedimą pavertė rimta krize, nes lenktynininkai remontu užsiima patys naudodami detales ir įrankius, kuriuos atsivežė automobilyje.

E. Juškauską sudėtingoje situacijoje išgelbėjo tai, kad sportininkams leidžiama priimti pagalbą iš kitų ralio maratono dalyvių. Galiausiai pavyko gauti tvarkingą reduktorių ir konsultuojantis telefonu su komandos technikais pakeisti detalę.

Atsirado ir dar viena bėda – teko keisti ir vieną priekinio rato lankstą bei tikėtis, kad atsargiai važiuojant atlaikys sulenkti jo tvirtinimo varžtai.

„Šarnyro varžtai sulinko nuo smūgio į priekinį ratą ir nors šarnyrą pasikeitėme, bet važiavome su sulinkusiais varžtais, kurie bet kurią minutę galėjo nutrūkti. Akmenuotus ruožus įveikėme kaip pensininkai – labai saugiai“, – komentavo lenktynininkas.

Atsigriebė smėlio ruožuose

Lietuvių ekipažas atsigriebdavo atkarpose su smėlio danga – ten važiavo savo tempu. To užteko, kad duetas ne tik išlaikytų 25-ąją poziciją bendroje įskaitoje, bet ir iki 10 minučių padidintų persvarą prieš viena vieta žemiau esantį Antaną Juknevičių.

Prisimindamas iki vėlyvos nakties sekmadienį užsitęsusią įtampą A. Paliukėnas konstatavo, kad įvertinus aplinkybes, viskas baigėsi labai gerai.

„Vakar sugedus reduktoriui praradome apie 50 minučių, bet Dakare net ir toks laiko praradimas nėra tragedija. Aišku, dėl tokių dalykų apgailestaujam, bet nieko jau nepadarysi“, – konstatavo šturmanas.

Pagrindinį tikslą – nuvažiuoti antrosios maratono dienos finišą pasiekę lietuvių lenktynininkai perduos „Toyota Hilux“ automobilį Neome jau laukiantiems komandos mechanikams. Šiems atlikus nuodugnią apžiūrą ir būtinus remonto darbus ekipažas ralio maratoną galės tęsti nerizikuodamas pamesti ratų.

„Heston Airlines team Pitlane“ duetas, Edvinas Juškauskas su Aisvydu Paliukėnu, poilsio nusipelnė ne mažiau nei veteranai. Vienas jauniausių ekipažų įpusėjus varžyboms bendroje automobilių įskaitoje užima 23-iąją vietą.

Jaunatviškos energijos ir užsidegimo nestokojantys lenktynininkai ir šiemet važiuoja su nuotykiais, tik jų pasekmės šiais metais ne tokios skaudžios. E. Juškauskui po „Toyota Hilux“ ratais trečiajame etape po ratais vos nepapuolė motociklininkas, kitą dieną jis prieš pat finišą atliko įspūdingą šuolį po kurio kliudė medį, o įvykių seriją užbaigė nuo kinų ekipažo gautas niuksas.

Už gautą niuksą ant kino nepyksta

Pastaruoju įvykiu itin piktinosi komandos gerbėjai, tačiau patys lenktynininkai neįžvelgė piktų kinų vairuotojo kėslų. E. Juškauskas pažymėjo, kad lenktynių eigoje pasitaiko momentų, kai ne visi telpa vienoje vietoje.

„Bauda galėtų būti skiriama užfiksavus, kad jis bandė specialiai mums pakenkti, o tas vairuotojas tiesiog labai drąsiai bandė grįžti į trasą ir dėl to mus kliudė. Galbūt būtume nuliūdę ar pykę ant to kino, jei dėl smūgio lūžtų ratas ir būtume praradę daug laiko, tą kartą didelės žalos nebuvo“, – kalbėjo jis.

Šis smūgis neapsėjo visiškai be nuostolių – kontakto metu buvo įlenkta vairo traukė. Netiesiai stovint vienam iš ratų dingo suvedimas ir tapo sunkiau vairuoti automobilį.

E. Juškauskas pernelyg nesureikšmino ir kitų nesusipratimų. Anot lenktynininko, didesnių ar mažesnių incidentų kiekviename etape patiria daugelis dalyvių.

„Ralio maratone tokie nuotykiai – įprastas dalykas. Svarbiausia, kad nebuvo rimtesnių pasekmių, toliau važiuojame, netgi daug laiko dėl to nepraradome“, – komentavo sportininkas.

Automobilis kenčia dėl akmenų

Sirgalius stebinančius rezultatus, anot E. Juškausko, lėmė tai, kad ekipažas iki šiol išvengė didesnių klaidų. Taip pat jis patarė dar nesidžiaugti komandos pasiekimais, nes Dakare viską prarasti galima ir likus kilometrui iki finišo.

Lenktynininkas patikino, kad nors pagal tempą taip ir neatrodo, jie su A. Paliukėnu važiuoja itin atsargiai. Automobilio taip pat specialia nelaužo, tačiau akmeninguose ruožuose visų riedulių apvažiuoti tiesiog neįmanoma, todėl jie patenka tarp ratų, pataiko į dugną, kliudo pakabos detales.

„Važiuojant per akmenis lemia ir sėkmė – pasiseks arba ne. Organizatoriai žadėjo, kad šeštajame greičio ruože akmenų išviso nebus, bet jų tikrai buvo ir net važiuodami pakankamai atsargiai sugebėjome pramušti padangą“, – dėstė E. Juškauskas.

Per maratonines dienas lenktynininkai žada sumažinti tempą. Žinodami, kad po finišo turės patys su savarankiškai susitvarkyti automobilį turėdami tik nedidelį įrankių komplektą ir tiek atsarginių detalių, kiek tilps „Toyota Hilux“ viduje, sportininkai ketina būti itin atsargūs.

E. Juškauskas pripažino, kad prieš pat finišą vos nepadarė klaidos, kuri galėjo nubraukti visos dienos darbą. Ano jo, nedaug trūko, kad po netikėto šuolio automobilis būtų apsivertęs.

Neapsivertė, bet medį kliudė

Viskas nutiko tuomet, kai likus maždaug 200 metrų iki finišo lenktynininkai pamatė šalia trasos stovinčius ir Lietuvos vėliava mosuojančius sirgalius

„Pasukome šiek tiek dešiniau ir iki dugno nuspaudę akceleratorių pasileidome į priekį, o ten buvo nepažymėtas kalniukas. Tris ar keturis metrus pašokome į viršų, o nusileidę kliudėme medį“, – incidentą atpasakojo sportininkas.

„Toyota Hilux“ priekis po tokio nuotykio šiek tiek nukentėjo, kliuvo žibintui, sparnui ir variklio dangčiui. Anot lenktynininko, šį kartą viskas gerai baigėsi, nes automobilį pavyko suvaldyti, tačiau už kažko užkliuvę galėjo ne vieną kartą virsti.

„Būtume taip susivolioję, kad varžyboms greičiausiai būtų pasibaigusios. Dabar tik automobilį šiek tiek aplaužėm, svarbiausia, kad patys – gyvi ir sveiki“, – kalbėjo E. Juškauskas.

Teko stoviniuoti trasoje

Lietuvių ekipažas guodėsi, kad nors etapas buvo greitas, važiuoti norimu tempu jie negalėjo dėl nuolatos tvyrančių dulkių kamuolių. Pasivijus lėtesnius automobilius ar sunkvežimius tekdavo ir visiškai sustoti.

„Aplinkui augmenija, tai likdavo arba lenkiant nuskinti krūmą, arba sustoji ir keletą sekundžių palaukęs vėl judi į priekį“, – komentavo E. Juškauskas.

Vienas jauniausių ralio maratono ekipažų, E. Juškauskas ir A. Paliukėnas, neslepia ambicijų 2021 metų Dakare siekti kuo geresnio rezultato. Stabiliu tempu važiuojantys lenktynininkai po keturių etapų bendroje įskaitoje yra ant 30-tuko ribos.

Veteranų stabilumą demonstruojantys lenktynininkai antrajame etape užėmė 29-ąją vietą.

Vienas jauniausių šių metų ralio maratono ekipažų po sėkmingo antrojo etapo bendroje įskaitoje pakilo į 34-ąją vietą, už savęs palikdami ne vieną Dakaro legendos statusą turintį lenktynininką. Gerbėjų lūkesčiai taip pat auga, o vieta tarp 30 greičiausių šiuo metu atrodo pasiekiama ranka.

Jauniems sportininkams nebūdingu susikaupimu išsiskiriantis lietuvių ekipažas visgi neišvengė kuriozo. Pirmojo etapo greičio ribojimo zonoje nesuveikus ribotuvui su savuoju „Toyota Hilux“ trumpoje atkarpoje šiek tiek viršijo leistiną 30 km/val. greitį ir už tai gavo dviejų minučių baudą.

Spėjo pasimėgauti vaizdais

E. Juškauskas po antrojo greičio ruožo finišo kalbėjo, kad pirmadienį viskas klostėsi sklandžiai – važiavo saugiu tempu, o įveikdami atvirus slėnius netgi spėjo pasimėgauti įspūdingu kraštovaizdžiu. Neįstrigo ir ne vienam dalyviui dienos pradžią sugadinusiose kopose.

„Smagios buvo ir kopos, ne itin aukštos, bet labai gerai prasivažiavome. Galbūt ne visiems jose buvo smagu, bet man patiko“, – komentavo lenktynininkas.

Ekipažas nesureikšmino antrajame etape užimtos aukštos pozicijos. A. Paliukėnas pažymėjo, kad Dakaras tik prasidėjo, todėl dar gerokai per anksti didžiuotis tokiu pasiekimu. Anot jo, prologas ir pirmieji du greičio ruožai parodė, kad visi dalyviai nusiteikę itin rimtai.

„Pirmieji 40 automobilių ekipažų važiuoja itin greitai. Apskritai, manau, kad šiais metais konkurencija dar didesnė nei buvo pernai. Kokią vietą užimsime, tokia būsime patenkinti. Svarbiausia mums – nedaryti klaidų, tuo džiaugtumės labiausia“, – kalbėjo šturmanas. 

Atvyko siekti rezultato

Kalbėdamas apie savo poziciją automobilių įskaitoje E. Juškauskas pastebėjo, kad įveiktų ralio maratonų skaičius ar Dakaro legendos statusas neapibrėžia tų ekipažų greičio. Anot jo, ne visi dalyviai net ir siekia kuo aukštesnės vietos.

„Viskas priklauso nuo to, su kokia nuotaika čia atvyksti. Mes nuo pat pradžių buvome nusiteikę lenktyniauti, siekti rezultato. Vien tik įveikti Dakarą mums nėra prasmės, abu esame jauni ir ambicingi. Taip pat neblogai atlikome namų darbus“, – konstatavo jis.

Lietuvių ekipažas drauge su kitais dalyviais pirmadienį įveikė 685 kilometrų distanciją nuo Bišos iki  Vadi Ad Davasiro. 457 kilometrų greičio ruožą daugiausiai sudarė smėlynai ir kopos, tačiau ilgose atvirų laukymių atkarpose sportiniai visureigiai skriejo maksimaliu 180 km/val. greičiu.

Jos tikrai bus nemažesnės, nes ekipažas persėdo į naujesnį „Toyota Gazoo Racing Hilux“ automobilį. Tą patį, su kuriuo Benediktas Vanagas yra pasiekęs geriausią Baltijos šalių rezultatą, – vienuoliktą vietą. Automobilio patikimumas ralio maratone – svarbesnis už greitį, o tai ir bus pagrindinis naujesnės technikos privalumas.

„Iki minimumo sumažėja rizika, kad dėl kažkokių gedimų nebaigsime lenktynių. Ankstesnis automobilis buvo ganėtinai senas, todėl atsirado problemų su pavarų dėže, kilo gaisras. Dabar dėl technikos būklės jausimės saugiai ir liks tik patiems nepadaryti klaidų“, – komentavo E. Juškauskas.

Apsisprendė būdami dar kopose

Svarbiausią pamoką debiutiniame ralio maratone E. Juškauskas jau išmoko – neskubėti važiuojant ten, kur gausu dulkių. Jos paslepia viską, įskaitant didžiulius akmenis, kurie laužo automobilio ratus.

Prieš naują startą jis su A. Paliukėnu jautėsi taip, lyg po pirmojo Dakaro dar liko neužbaigtų darbų. Praėjusį kartą būdami sunkiausio ralio maratono pusiaukelėje matė, kad gali pasiekti finišą ir netgi būti pakankamai greiti. Dabar nori visa tai pakartoti.

„Sprendimą dėl kitų metų starto priėmiau vos tik užgesinau gaisrą kopose. Atsisukęs į Aisvydą pasakiau: „Viskas nuspręsta, kitais metais atvažiuosime užbaigti reikalų!“ Tai buvo ne šiaip pasakymas, o tikras užsispyrimas ieškoti būdų, kaip čia sugrįžti“, – apie aiškų apsisprendimą kalbėjo sportininkas.

Lenktynininkas netgi pasiryžo startuoti senuoju automobiliu, kuris grįžus į Lietuvą buvo visiškai išardytas, surinktas iš naujo ir perdažytas. Planai pasikeitė tik rudenį, kai su B. Vanagu sutarė sąlygas dėl naujesnio „Toyota Hilux“.

Įkvepia, padrąsina, bet ir sudrausmina

Buvo kilusi intriga dėl šturmano pasirinkimo, tačiau E. Juškausko teigimu, tai daugiausiai lėmė susiklosčiusios aplinkybės. A. Paliukėnas dalyvavo Lietuvos ralio čempionate, o jis norėjo įgyti patirties užsienyje rengiamuose ralio reiduose.

„Išbandžiau kitą šturmaną, bet niekada nebuvo nusprendę su Aisvydu eiti skirtingais keliais. Mūsų tandemas veikė gerai – puikiai supratome vienas kitą, tiko tempas“, – kalbėjo lenktynininkas.

Dakare nemažą patirtį B. Vanagas sukaupęs tapo tikru E. Juškausko ir A. Paliukėno mokytoju. Kasdien bendraudamas su jaunaisiais kolegomis stengėsi juos padrąsinti, įkvėpti, o kai reikėdavo – ir sudrausmindavo.

„Heston Airlines team Pitlane“ komanda Dakare sieks išvengti klaidų, todėl tempas bus šiek tiek

lėtesnis. Visgi sportininkai patikino, kad jų tikslas nėra vien tik pasiekti finišą – ketina lenktyniauti ir varžytis. 33-erių E. Juškausko ir 25-erių A. Paliukėno ekipažas bus vienas jauniausių šiame ralio maratone.

B. Vanagui pagalbos ranką ištiesė skaitmeninis Estijos bankas „Inbank“, kuris taip pat ketvirtadienį paskelbė apie savo veiklos Lietuvoje pradžią. Bankas teiks terminuotų indėlių paslaugas.

„Amerikietiški kalneliai pastaruoju metu buvo labai stiprūs. Per 20 metų sportinėje karjeroje nesu patyręs tokios situacijos. Esu kabėjęs ant bedugnės krašto, esu važiavęs su sulaužytu riešu, bet tokioje situacijoje dar nesu buvęs. Tikrai praradau daug pilkųjų nervų ląstelių, kurios neatsistato. Mes tikrai nežinojome, ar galėsime startuoti Dakare. Turėjome skylę biudžete – buvome išleidę pinigus, kurių fiziškai neturėjome. Nesijaučiu laimėjęs loterijoje, jaučiu gavęs dar didesnę atsakomybę – tiek prieš naujus partnerius, tiek prieš esamus“, – po automobilio pristatymo pasakojo B. Vanagas.

B. Vanagas prisipažino, kad tik trečiadienį per pietus susidėliojo paskutinius taškus dėl dalyvavimo ateinančiame Dakaro ralyje.

„Esu šiek tiek nustebęs, nes man bankai atrodo kaip labai inertiškos organizacijos ir žinau, kaip sudėtinga yra priimti tokio lygio sprendimus. Šiuo atveju, bankas parodė labai didelį greitį ir parodė, kaip galima greitai reaguoti. Manau, kad jie pamatė vertę visame šiame projekte. Labai smagu, kai bankas pradeda veiklą tuo metu, kai mes pristatome savo automobilį“, – kalbėjo B. Vanagas.

Prieš porą dienų Lietuvos lenktynininkas išplatino pranešimą, kad jis iš likusių rėmėjų ir individualių asmenų surinko apie trečdalį reikalingos sumos – virš 65 tūkst. eurų. Apie naujo banko paramos dydį B. Vanagas nenorėjo kalbėti.

„Neetiška būtų atskleisti sutarties detales, bet norėčiau pasakyti, kad mes turime labai specialų susitarimą. Jis motyvuos mus daryti darbą dar geriau. Dakaras ir rezultato siekimas yra toks dalykas, kai pinigų gali būti tik per mažai. Per daug jų nebūna niekada. Mes mokame gyventi efektyviai. Jeigu mes palygintume savo išlaidas su pagrindinėmis Dakaro komandomis, tai būtume viena efektyviausiai savo finansus valdančių ekipų“, – prisipažino B. Vanagas.

B. Vanagas tikisi, kad bendradarbiavimas su naujais partneriais bus ilgalaikis, nors šiuo metu tokių įsipareigojimų nėra.

Daugiau nei 15 tūkst. eurų B. Vanagui paaukojo 662 žmonės. Lenktynininkas dėkojo visiems žmonėms už palaikymą ir, pasikeitus situacijai, šiuos pinigus žada skirti labdarai.

„Mes norime šiems pinigams surasti didesnę prasmę ir kartu su šiais žmonėmis nuspręsime, kur paaukosime juos vardan geresnės Lietuvos“, – pridūrė B. Vanagas.

B. Vanagas taip pat pristatė ir dar vieną Lietuvos ekipažą – Edviną Juškevičių ir Aisvydą Paliukėną. Iš Vaidoto Žalos „Toyota Hilux“ automobilį įsigiję talentingi lietuviai pabrėžė, kad šiame ralyje bus pasirengę padėti visiems Lietuvos ekipažams.

„Jie turi didelį ryžtą, ugnį akyse. Jiems trūksta patirties, ja mes pasidalinsime, bet bendros vertybės yra tos pačios. Mūsų jėgos susijungė iki išvykimo į Dakarą likus dviem mėnesiams. Pagrindinė idėja yra ta, kad vertybiškai šios komandos yra labai artimos. Visos lietuvių komandos yra labai geros, bet vertybiškai jos šiek tiek skiriasi. Mūsų ir E. Juškausko ekipažų vibracijos sutampa. Turime patirties ir norime ja dalintis. Taip pat norime parodyti, kad lietuviai bendradarbiauja ir padeda vieni kitiems. Jokių specialių susitarimų dėl komandinės taktikos šiuo metu neturime“, – pabrėžė B. Vanagas.

Šių metų Dakaro ralyje Pietų Amerikoje su „Toyota Hilux“ bolidu B. Vanagas užėmė aukščiausią vietą Lietuvos istorijoje – 11-ąją. Finansines problemas išsprendęs sportininkas viliasi, kad galės kautis dėl naujo Lietuvos rekordo.

„Šiuo metu norėčiau kiek pailsėti, nes pastarąsias savaites pasiruošimas Dakarui buvo padėtas į antrą planą. Reikėjo tiesiog išgyventi. Panašu, kad mes susitvarkėme su šiais iššūkiais. Šiandien technika išvyksta į Saudo Arabiją ir mes turėsime mėnesį laiko tęsti pasiruošimą. Kalbant apie svajonę – tai turime finišuoti Dakare. Visų tikslas yra pagerini esamą rezultatą. Šių metų Dakare iki 10-os vietos pritrūko 5 sekundžių. Truputį apmaudu, todėl tikiu, kad kitais metais bus dar geriau“, – sakė B. Vanagas.

B. Vanagas sužinojo ir dar vieną naujieną – „Toyota“ kompanija nusprendė pagaminti naują „Toyota Hilux“ modelį, kuris bus pavadintas jo vardu.

42-as Dakaro ralis vyks 2020 m. sausio 5–17 d. Saudo Arabijoje. Tai bus pirmas kartas Dakaro ralio istorijoje, kai jis vyks šioje šalyje.

Daukanto g. užfiksuotas automobilis, kurį puošė ne tik baro reklama, bet ir prie lango priklijuotas pranešimas apie pažeidimą. Paaiškėjo afera – pranešimą pakartotinai užsiklijavo, greičiausiai, pats automobilio savininkas.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius patvirtino, kad Daukanto g. tikrai stovi automobilis, ant kurio priekinio lango stiklo iš vairuotojo pusės yra užklijuotas policijos pranešimas apie pažeidimą.

Daukanto g. skirta tik pėstiesiems. Važiuoti ja gali tik šios gatvės gyventojams, kuriems namus pasiekti tai vienintelis privažiavimas.

Tačiau apžiūrėję ant mašinos užklijuotą kvitą, Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atskleidė klastą.

„Tai konkretus gudravimo atvejis. Tas pranešimas yra senas, balandžio 23 dienos. Suprantama, pakartotinai už tą patį pažeidimą nebaudžiama, todėl savininkas užsiklijavo seną kvitą tikėdamasis būti nepastebėtas“, – situaciją vertino D.Bortkevičius.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pasakojo, kad tokie gudravimo atvejai pastebėti jau ne kartą. Nubausti už pažeidimus automobilių savininkai tikisi, kad į kvitą akį užmetę pareigūnai neprieis tikrinti ir jie ramiai sau galės laikyti automobilį draudžiamoje tam vietoje.

Už mašinos stovėjimą ne tam skirtoje vietoje bauda siekia 11 eurų. Baudžiant už pakartotiną nusižengimą bauda dvigubėja. Tačiau ar tokių priemonių pakaks sustabdyti pažeidimų nevengiančius, o juos apeiti ieškančius asmenis?

Neatmetama, kad to paties šeimininko automobilis stovi ir Daukšos g. su striptizo klubo reklama. „Kauno diena“ rašė apie situaciją senamiestyje. Toje vietoje draudžiama statyti mašinas, tačiau ant automobilio yra neįgaliojo ženklas. Nors automobilis yra su striptizo klubo reklama, prievolė mokėti baudą tenka ne klubui, o automobilio savininkui.

Vienas iš klubo savininkų Edvinas Juškauskas „Kauno dienai“ atvirai rėžė ieškojęs, kaip apeiti įstatymą.

"Automobilį registravome neįgalaus asmens vardu, nes taip apėjome įstatymą. Dabar jis gali ten stovėti. Pagal įstatymus viską ir padarėme", – rėžė E.Juškauskas, kuriam Kaune priklauso ir keli barai.

D. Bortkevičius šią situaciją puikiai žinojo. Nes pradžioje už ne vietoje paliktą automobilį savininkas buvo baudžiamas, o po to, kai užsiklijavo neįgaliojo ženklą, tapo neliečiamu.

"Kauno dienos" skaitytojams užkliuvo Senamiestyje, Daukšos g., nuolat stovintis automobilis su striptizo klubo reklama. Nors šioje vietoje yra ženklas, draudžiantis stovėti, klubui bauda negresia – transporto priemonė pažymėta neįgaliojo ženklu.

Apėjo įstatymą

Ar jo vadovai, įdarbinę negalią turintį vairuotoją, verčiasi socialiai atsakingu verslu? Išgirdęs tokį klausimą vienas iš striptizo klubo šeimininkų Edvinas Juškauskas garsiai nusijuokė: "Taip, neįgalus." Solidaus verslininko įvaizdį bandantis sudaryti kaunietis net neslėpė, kad taip buvo apeiti įstatymai.

"Automobilį registravome neįgalaus asmens vardu, nes taip apėjome įstatymą. Dabar jis gali ten stovėti. Pagal įstatymus viską ir padarėme", – rėžė E.Juškauskas, kuriam Kaune priklauso ir keli  barai.
Anot jo, nėra čia ką ir slėpti: "Normalu, kad jei yra kažkoks įstatymas, jį prisitaikome – nieko nepažeidžiame ir automobilis gali stovėti", – pasak klubo savininko, esą niekam jų transporto priemonė visai netrukdo, puošia Senamiestį.

Nemato problemos

"Užsieniečiai prie jo fotografuojasi", – gyrėsi nuolat gatvėje stovinčiu objektu E.Juškauskas.

Pasak jo, automobilis skirtas vežioti klubo klientams, todėl kai nėra užsakymų, tiesiog stovi. "Nemanau, kad gyventojams trukdo, nebent konkurentams. Jei ne ši, tai kita mašina ten stovės. Bausk nebaudęs, iš įpročio visi ten stovi ir stovėjo", – Senamiesčio parkavimo specifiką aiškino E.Juškauskas.

Surištos rankos

Be neįgaliojo ženklo, automobilis dar turi ir savivaldybės išduotą leidimą įvažiuoti į Laisvės al., S.Daukanto ir Vilniaus g. Leidime ne tik pabrėžta, kad jis nesuteikia teisės automobilį tose gatvėse statyti, bet ir pats jo galiojimo terminas yra pasibaigęs praėjusiais metais.

Vis dėlto neįgaliojo ženklas vairuotojui suteikia lengvatas: galima įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais "Eismas draudžiamas" ir "Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas", stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais, bei sustoti ir stovėti kelio ženklų "Sustoti draudžiama", "Stovėti draudžiama" galiojimo zonoje.

Pasak savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Dano Bortkevičiaus, minėta situacija jiems yra puikiai žinoma.

"Iš pradžių juos baudėme, bet paskui automobilis buvo perrašytas asmeniui, turinčiam neįgaliojo pažymėjimą, ir mūsų rankos tapo surištos", – nors jis teigė įsitikinęs, kad automobilio neįgalus asmuo nevairuoja, teisiškai esą to neįmanoma įrodyti.

Užkliuvo mokesčių inspekcijai

Šis Vilniaus g. esantis klubas ne pirmą kartą minimas prieštaringai vertinamose istorijose.

Prieš pustrečių metų Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko operatyvų jo patikrinimą. Tuomet nustatyta, kad per dvejus metus klubas, taikydamas ypač dideles nuolaidas alkoholiniams gėrimams ir neišduodamas kasos aparato fiskalinių kvitų, neapskaitė beveik 240 tūkst. litų pajamų ir nuo jų nesumokėjo per 40 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.

Pasak Kauno apskrities VMI pranešimo, specialistams, tikrinantiems striptizo klubo veiklą, užkliuvo baro paslauga, kainuojanti 3 tūkst. litų.

Pamėginus išsiaiškinti, kas slypi po šiuo pavadinimu, ar kartais juo nedangstomas alkoholio pardavimas, klubo savininkas ėmė aiškinti, kad šampano butelis klube kainuoja per 7 tūkst. litų.

Pasak inspektorių, analizuotose kontrolinėse kasos aparato juostose tokių sumų aptikti nepavyko. Klubo savininkas, žadėjęs pateikti sąskaitas, įrodančias, kad gėrimas kainuoja 7 tūkst. litų, jų taip ir nepateikė.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta neatitikimų tarp nefiskalinių ir fiskalinių kvitų, dar apie 20 tūkst. litų gautų pajamų nuslėpta klientui iš viso neduodant kvito.