Didelės apimties teisėjų korupcijos byloje jis pirmadienį davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su „Vijūnėlės dvaro“ statybos ir nugriovimo aplinkybėmis. Dėl to šioje byloje teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

Bylos duomenimis, Druskininkų meras per tarpininkus davė kyšį, kad būtų priimti palankūs sprendimai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje ir pastatas nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po atitinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

E. Laužikas jau anksčiau yra paneigęs, kad už kyšį priėmė palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą. Pirmadienį jis Kauno apygardos teismo posėdyje pakartojo šią poziciją.

„Tikrai nutartis standartinė, gamybinė, kai dirbame teisėjais“, – tvirtino buvęs teisėjas.

Jis akcentavo, kad su teisiamąja O. Sakalauskiene yra pažįstamas daugiau kaip dešimt metų, drauge važiavo į keliones, pasimatydavo per šeimynines šventes.

Buvęs teisėjas teigė, jog būtent dėl to iš jos prieš šventes gavo dovanų – kalakutą, kvietimą.

E. Laužikas teigė apie Vijūnėlės bylą su O. Sakalauskiene nekalbėjęs ir nežinojęs, kad ji turi kokių nors ryšių su R. Malinausku.

Pas teisėją namuose per kratas rasta 10 tūkst. eurų. E. Laužikas patvirtino, jog juos gavo iš O. Sakalauskienės, kad perduotų savo gyvenimo draugei, kuri artimos bičiulės paprašė juos paskolinti, kad galėtų išspręsti finansinius reikalus, susijusius su dukros nekilnojamuoju turtu.

E. Laužikas pabrėžė, kad pinigai jam vėliau buvo grąžinti.

Darbus derino su meru

Pirmadienį byloje apklaustas ir buvęs Vijūnėlės „dvaro“ projekto autorius. Pagarsintas ankstesnis jo liudijimas, kad dėl namo projekto jis telefonu ir elektroniniu paštu bendravo su R. Malinausku.

„Malinausko vaidmuo projekte, sakyčiau, buvo koordinatoriaus, tai yra, organizatoriaus“, – teigiama teisėjos pagarsintuose parodymuose.

Juose nurodyta, jog sutartis sudaryta su Romu Baranausku, tačiau projekto autorius teigė, kad jo „gyvenime nėra matęs“, tuo metu visas projektas iki smulkmenų  derintos su Druskininkų meru.

Vis dėlto posėdžio metu apklausiamas liudytojas suabejojo, ar jog visos aplinkybės yra teisingos ir pabrėžė, kad buvo apklaustas apie kone dešimtmečio senumo įvykius.

Galima korupcija šioje byloje taip pat kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos ir skirtingi jų epizodai vykdyti per buvusį advokatą Drąsutį Zagrecką. Jis atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Kaip praneša teismas, tarp kaltinamųjų – buvęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, šiuo metu laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, šiuo metu laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Druskininkų savivaldybės meras bei Tarybos narys Ričardas Malinauskas ir kiti asmenys.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus. Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3  iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Byla paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai – Danutei Giačaitei (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetai Gruodienei ir Daivai Jankauskienei – kompiuterine programa, t. y. automatizuotu atrankos būdu. Šio būdo esmė – užtikrinti atsitiktinį bylų skyrimą teisėjams, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 240 straipsnio 1 dalis). BPK 240 straipsnio 2 dalis numato, kad byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino ankstesnį šio teismo sprendimą ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismo atstovė Venta Valčackienė.

E. Laužikas yra vienas iš kaltinamųjų vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, jam pateikti įtarimai dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo per tarpininkus. Šis epizodas yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla.

Apeliaciniam teismui skundus buvo pateikęs E. Laužikas, taip pat Teisėjų taryba, prie pastarosios apeliacinio skundo prisidėjo ir Prezidentūra. 

Teisėjų taryba buvo apskundusi Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo neteisėtu pripažintas ir panaikintas nutarimas patarti prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti tuometinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją E. Laužiką.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Vilniaus apygardos teismas iš dalies buvo patenkinęs buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu tuomet buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta, kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Balandį šis teismas pranešė, kad E. Laužiko atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

E. Laužikas savo ruožtu tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

„Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą penktadienį paskelbė KT pirmininkė Danutė Jočienė.

KT vadovė taip pat paskelbė, kad Konstitucijai neprieštarauja ir Seimo sprendimas pritarti V. Bavėjano atleidimui iš pareigų ir atitinkamas prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl teisėjo atleidimo.

Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano.

Abu teisėjai iš pareigų buvo atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Nutarimo aiškinamoje dalyje KT daugiausiai pasisakė dėl argumentų, esą teisėjai iš pareigų galėjo būti atleisti tik surengus apkaltos procedūrą.

Pasak KT, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos Konstitucijoje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.

Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika.

„Konstituciją aiškinant taip, kad teisėjo vardą savo poelgiu pažeminę teisėjai gali būti pašalinami iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka, kai kuriais atvejais prezidento įgaliojimai dalyvauti formuojant Lietuvos Aukščiausiojo ar Lietuvos apeliacinio teismo sudėtį būtų suvaržyti“, – sakė D. Jočienė.

Kaip pažymėjo KT vadovė, taip pat apkaltą numatant kaip vienintelę galimybę atleisti aukšto rango teisėjus „susidarytų prielaidos atsirasti situacijai, kai Seime neinicijavus apkaltos proceso teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui (...) toks teisėjas nebūtų atleistas iš pareigų ir galėtų toliau vykdyti teisingumą“.

„Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika. Aiškinant Konstituciją taip, kad savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą teisėjai gali būti pašalinti tik apkaltos tvarka, susidarytų situacija, kai tokie teisėjai iš viso negalėtų būti atleisti iš pareigų už poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, bet nėra sulaužoma priesaika, nors už tokį poelgį žemesnių grandžių teisėjai galėtų būti atleisti iš pareigų“, – pažymėjo D. Jočienė.

Vilniaus apygardos teismas sako kreipimesi į KT pažymėjo, kad 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, buvo priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.

Be to, pasak Vilniaus teismo, Teisėjų taryba apribojo E. Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E. Laužiką iš pareigų, nenusišalino.

Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.

Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejojo, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kilo įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.

Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.

Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, už pritarimą antrojo atleidimui – 53 parlamentarai.

Teismo prašoma išaiškinti, ar 2019 metų liepos 30 dienos prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriuo prašyta Teisėjų tarybos patarimo dėl tuometinio LAT teisėjo E. Laužiko atleidimo pažeminus teisėjo vardą, atitinka Konstituciją ir konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Į KT su šiuo prašymu kovo mėnesį kreipėsi ginčą dėl E. Laužiko atleidimo nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas. Jis tuomet nurodė, kad nagrinėjant bylą kyla abejonių, kuri Konstitucijoje numatyta procedūra – atleidimas iš pareigų pažeminus teisėjo vardą ar apkalta – taikytina atleidžiant Aukščiausiojo Teismo teisėją.

Anot Apeliacinio teismo, E. Laužiko poelgis, dėl kurio jis buvo atleistas iš pareigų, kaip pažeminęs teisėjo vardą, gali būti vertinamas ir kaip teisėjo priesaikos sulaužymas, todėl kyla abejonių, ar neturėjo būti inicijuojama Konstitucijoje numatyta apkaltos procedūra.

„Pareiškėjo teigimu, Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose yra numatyta Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų pašalinimo iš pareigų apkaltos tvarka procedūra, kuria siekiama užtikrinti aukštą šių dviejų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą“, – rašoma KT pranešime.

Kreipimesi į KT Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad teisėjo atleidimo procedūra yra vientisa ir sprendžiant dėl atleidimo teisėtumo turi būti vertinami visi teisės aktai, kuriais ši procedūra įvykdyta – prezidento dekretai, Seimo ir Teisėjų tarybos nutarimai.

Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra priėmęs Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar šalies vadovo dekretas ir Seimo sprendimas atleisti teisėją neprieštarauja konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Tiesa, dalį prašymo – kurioje prašoma ištirti dekreto ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai – KT atsisakė priimti.

Apeliacinis teismas civilinės bylos dėl buvusio LAT teisėjo atleidimo ėmėsi po to, kai proceso šalys apskundė Vilniaus apygardos teisme pernai lapkritį priimtą sprendimą neteisėtu pripažinti Teisėjų tarybos patarimą atleisti E. Laužiką iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Pastarojo teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir dėl išaiškinimo, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Savo atleidimą apskundęs E. Laužikas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo. Šis sprendimas taip pat yra apskųstas.

Teismas savo kreipimęsi prašo išaiškinti, ar prezidento Gitano Nausėdos 2019 metų liepos 30 dienos dekretas, kuriuo jis prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. Laužiko atleidimo, atitinka Konstituciją ir konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

„Teismui kilo abejonių, kuri Konstitucijoje numatyta procedūra (atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą ar apkaltos) taikytina atleidžiant iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“, – rašoma teismo pranešime.

Tolimesnis bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki KT išnagrinės šį prašymą.

Apeliacinis teismas šio ginčo nagrinėjimo ėmėsi po to, kai proceso šalys apskundė Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį priimtą sprendimą neteisėtu pripažinti Teisėjų tarybos patarimą atleisti E. Laužiką iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Šio teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Apygardos teismas tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė prašymą ištirti, ar šalies vadovo dekretas ir Seimo sprendimas atleisti teisėją neprieštarauja konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Tiesa, dalį prašymo – kurioje prašoma ištirti dekreto ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai – KT atsisakė priimti.

Nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir dėl išaiškinimo, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Savo atleidimą apskundęs E. Laužikas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo. Šis sprendimas taip pat yra apskųstas.

Konstitucinis Teismas (KT) pranešė, kad nagrinės Vilniaus apygardos teismo (VAT) prašymą ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas ir Seimo sprendimas atleisti teisėją neprieštarauja konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Tuo pačiu sprendimu VAT grąžinta jo prašymo dalis, kuria prašoma ištirti, ar prezidento dekretas ir Seimo nutarimas neprieštarauja kai kuriems Konstitucijos straipsniams. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

VAT į KT kreipėsi sustabdęs dalies civilinės bylos nagrinėjimą, o dalį bylos jis išnagrinėjo iš esmės.

Lapkričio 10-ąją Vilniaus apygardos teismas iš dalies patenkino buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į KT su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas KT išaiškinimas.

VAT vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Teisėja taip pat pabrėžė, kad Taryba privalėjo leisti LAT teisėjui susipažinti su etikos pažeidimo informacija bei konstatavo, kad Taryba neužtikrino nešališkumo, nes posėdyje dalyvavo vienas teisėjas, kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju ir vienas teisėjas, kuris kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose buvo minimas, kaip konsultavęs LAT nagrinėjamo skundo klausimais.

Kalbėdama apie E. Laužiko elgesio, kaip drausmės pažeidimo, vertinimą teisėja pažymėjo, kad prokuratūros pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta jokio konkretaus fakto, kurį būtų galima objektyviai patikrinti įrodinėjant teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Gruodį skelbta, kad Teisėjų taryba apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo neteisėtu buvo pripažintas ir panaikintas jos nutarimas patarti prezidentui atleisti E. Laužiką.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašoma bylą tokios apimties, kiek ji yra išspręsta, grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas taip pat anksčiau buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo.

Pasak Nacionalinės teismų administracijos, Taryba apeliacinį skundą dėl lapkričio 10 dieną priimto sprendimo pateikė trečiadienį.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašoma bylą tokioje apimtyje, kiek ji yra išspręsta, grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Lapkričio 10-ąją Vilniaus apylinkės teismas iš dalies patenkino buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

Teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Teisėja taip pat pabrėžė, kad Taryba privalėjo leisti LAT teisėjui susipažinti su etikos pažeidimo informacija bei konstatavo, kad Taryba neužtikrino nešališkumo, nes posėdyje dalyvavo vienas teisėjas, kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju ir vienas teisėjas, kuris kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotuose pokalbiuose buvo minimas, kaip konsultavęs LAT nagrinėjamo skundo klausimais.

Kalbėdama apie E. Laužiko elgesio, kaip drausmės pažeidimo, vertinimą teisėja pažymėjo, kad prokuratūros pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta jokio konkretaus fakto, kurį būtų galima objektyviai patikrinti įrodinėjant teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Vilniaus apygardos teismas taip pat anksčiau buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė taip pat pranešė nusprendusi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčija ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Atleidimą iš pareigų yra apskundęs šioje korupcijos byloje taip pat kaltinamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

Ieškinyje E. Laužikas siekia neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė įtakoti kitos bylos baigtį.

Buvęs teisėjas tvirtina nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigia, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčija ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtina, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

E. Laužiko ieškinį nagrinėjanti teisėja Rūta Petkuvienė sprendimą ketina skelbti lapkričio 10 dieną.

Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.