Paramos fondas "Artimas artimas" surengė šį susitikimą, kurio klausytojų dauguma buvo uostamiesčio šauliai.

Apie karo eigą ir įžvalgas apie jo pabaigos galimybes kalbėjęs E.Papečkys situaciją Ukrainoje stebėjo dar gerokai iki 2014 m. Jis pažįsta nemažai ukrainiečių kariškių, žino šios šalies žmonių nuotaikas, pažįsta jų mentalitetą, iš arti matė šalies privalumus ir trūkumus.

Skirtumai tarp Lietuvos ir Ukrainos išryškėjo praėjus vos keleriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo. Lietuva pasuko suartėjimo su Europos Sąjunga ir NATO kryptimi. Ukraina tikėjosi, kad glaudus bendravimas su Rusija jai bus naudingesnis.

Tada šios šalies kariuomenė buvo stipri, o ginkluotė gausi. Ukrainiečiai dalyvavo taikos palaikymo misijose ir gerai jose pasirodė, tačiau vėliau nemažą dalį savo ginkluotės pardavė, ėmė ryškėti gyventojų identiteto klausimai.

Egidijus Papečkys. V. Braičiuko nuotr.

Apie tai, kad kils karas, buvo žinoma iš anksto, numanyta net konkreti data, tik nesitikėta, kad puolimas bus tokio plataus masto ir karas užtruks taip ilgai.

Kalbėdamas apie kariaujančių pusių skirtumus, karo ekspertas minėjo, kad Rusijos kariuomenės vadai klauso politikų, o Ukrainoje priešingai – politikai klauso kariškių.

Karas baigsis, kai puolančiojoje šalyje tuščias šaldytuvas nugalės televizorių.

Viena didžiausių užpuolikų nesėkmių priežasčių – puolimui parinktas netinkamas laikas.

"Ukrainiečiai stropiai mokosi, jie gina savo šalį ir daro tai su didžiuliu užsidegimu, tai yra jų stiprioji pusė. Kai kurių dalykų mums teks pasimokyti iš jų, pavyzdžiui, kasti apkasus po gatvės grindiniu. Didžioji dalis Ukrainos žmonių yra patriotai, bet pasitaiko ir nemažai išdavysčių", – pastebėjo E.Papečkys.

Kalbėdamas apie artimą ateitį ekspertas beveik neabejojo, kad baltarusiai bus įtraukti į karą ir įmerks rankas į ukrainiečių kraujo upes.

Didžiulio masto Ukrainos puolimas tikėtinas rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, visiškai realu, kad, kaip ir karo pradžioje, bus bandoma pulti Kijevą.

Atviravimai: pagyvenęs klaipėdietis kalbino ukrainiečių karius ir ragino juos būti tvirtus. V. Braičiuko nuotr.

"V.Putinas labiau primena ne Staliną, o Hitlerį, nes ir šis diktatorius ilgą laiką neskelbė karo ir vykdė operacijas. Rusijoje dabar baudžiama net už patiktukus po straipsniais, gyventojai įbauginti. Karas baigsis, kai puolančiojoje šalyje tuščias šaldytuvas nugalės televizorių", – apie sankcijų Rusijai poveikį vaizdingai kalbėjo E.Papečkys.

Po sužeidimų Lietuvoje jėgas atgaunantys ukrainiečių kovotojai dėkojo mūsų šaliai už jų moterų ir vaikų priėmimą bei rūpestį. Vyrai jau greitai grįš į savo karinius dalinius. Rūstūs, nelinksmi jie kalbėjo apie tai, kad tikisi pergalės, svarstė, kad nuo Rusijos po karo Ukrainą turėtų ginti naujausia priešlėktuvinės gynybos sistema.

– Karine prasme, Lysyčansko praradimas nėra tiek svarbus, kiek kalbama. Mano nuomone, kur kas svarbiau praradimai politine, moraline prasme. Nes po šio miesto bus kitas miestas. Dabar koncentruojamasi į Seversko miestą bei į kai kuriuos miestus, kuriuos jau minėjome nuo 2014 metų. Kiekvienas miestas yra svarbus, nes po jo atsidaro naujas kelias į kitą miestą. Tačiau tokių miestų ir gyvenviečių Ukrainoje yra daug. Bet ukrainiečiams yra skaudu prarasti kiekvieną metrą savo žemės, ypač žinant, kad labai bus sunku atsiimti ateityje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip vertinti Ukrainos žvalgybos vadovo pareiškimus, kad Ukrainos kariuomenė padėtį fronte perlauš rugpjūtį? Ar tai paguoda, o realybė gali būti visiškai kitokia?

– Mes jau senokai kalbame, kad liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje gali tai įvykti. Apie tai kalba beveik visi ekspertai, kadangi vakarų Ukrainoje yra formuojami nauji daliniai, apmokomi, apginkluojami vakarietiška technika. Kalbama, kad susidarys visiškai nauja kariuomenė.

– Kas tai – Ukrainos laimėjimas ar Rusijos triumfas Mariupolyje?

– Rusijai, be abejo, yra didelis moralinis laimėjimas, jie labai jo laukė. Tačiau, iš tiesų, tai yra Ukrainos laimėjimas, todėl, kad Ukrainos kariai pademonstravo retą didvyriškumą, seniai regėtą mūšių laukuose. Jie ilgą laiką laikė sukastas Rusijos pajėgas. Ukrainiečiams tai yra dar vienas etapas. Nepaisant pasidavimo, tai nė kiek nesumažino Ukrainos moralės, tai tik padidino ukrainiečių ryžtą gintis.

– Ar dabar Rusija kontroliuoja Mariupolį ir kas vyks toliau?

– Rusai kontroliuoja ne Mariupolį, o jo griuvėsius. Šiuo metu Rusija atlaisvins jau nelabai dideles savo pajėgas, kurias galės permesti į kitą frontą. Ukrainiečiai iki galo atliko savo pareigą tėvynei ir pademonstravo išskirtinį ryžtą.

– Kas bus su tais „Azovo“ pulko kariais? Jie yra piešiami kaip labai dideli priešai Rusijoje, patys pikčiausi naciai.

Rusai kontroliuoja ne Mariupolį, o jo griuvėsius.

– Toks viešas pasidavimas yra tam tikra jų saugumo garantija. Dabar visi Vakarai ir mes Lietuvoje turime daryti viską, kad priverstume Rusiją su jais elgtis pagal konvencijas, šių žmonių nekankinti. Jau rusų fašistinėje visuomenėje pasigirdo balsai apie tai, kaip jie yra pasiruošę šiuos žmones kankinti ir su jais atsiskaityti. Tad turime padaryti viską, kad juos apsaugotume, jog Rusija su jais nedrįstų elgtis taip, kaip draudžia įstatymai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ir kas tą turėtų padaryti?

– Tą turime daryti visomis diplomatinėmis priemonėmis, pradedant nuo pačių aukščiausių NATO ir Vakarų valstybių vadovų, tiek nuo NATO ir ES organizacijų vadų. Rusija turi nuolatos jausti dėl to spaudimą.

– Kas bus su tais kariais, esančiais Rusijos kontroliuojamose teritorijose?

– Jie bus tardomi, apklausiami ir, galime neabejoti, kad prieš juos bus pradėta baudžiamojo proceso imitacija, tačiau realiai tų žmonių padėtis nelaisvėje bus sunki.

– Kaip vertinate, kodėl buvo priimtas iš Ukrainos vadovybės sprendimas galiausiai pasiduoti kariams iš „Azovo“ pulko?

– Buvo prieita riba, kada baigiasi šaudmenys, vanduo, maistas ir pasipriešinimas toliau nėra įmanomas. Tad buvo priimtas logiškas racionalus šios situacijos sprendimas, bet bent bus išgelbėta dalis šių žmonių gyvybių.

Pokalbis su Karybos apžvalgininku Egidijumi Papečkiu.

– Kaip jūs vertinat tuos JAV ambasados pareigūnų pareiškimus, kad Rusija inscenizuos referendumus, apie ką buvo galvojama jau daugybę metų. Jūsų nuomone – tai įmanoma?

– Tai, be abejo, yra įmanoma, Rusija visąlaik galėjo tai padaryti, tačiau manau, kad ji nepasitenkins vien rytinėmis teritorijomis. Dabar Rusijos tikslas – atstumti Ukrainą nuo Juodosios jūros.

Šiuo metu užimta visa Ukrainai priklausiusi Azovo pakrantė ir aš manau, kad turim kalbėti ne tik apie rytus, bet ir apie pietus ir pietryčius.

– Jūs kalbate apie naujausius bombardavimus Odesoje? Ar sudėtinga būtų užimti Odesą? Ten taip pat yra kitas uostas – Mykolajevas, aplink jį labai daug vandens. Techniškai turbūt būtų sudėtinga jį paimti?

– Išties turėtume kalbėti apie Chersoną, kuris niekad nepriklausė nei Luhansko, nei Donecko sritims. Ten jau bandoma įvesti rublį. Chersono apylinkės labai greit rusifikuojamos.

O Odesa taip – Rusija mielai ją užimtų, tačiau kol kas jai tikrai nepakanka pajėgumų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar gegužės 9-oji svarbi data? Turiu omenyje, ar Rusija planuoja atlikti aneksiją, kuri būtų lūžis šioje, panašu šlubuojančioje invazijoje?

– Kiekvienam režimui labai svarbios datos ir simboliai. Paimkime bet kurį režimą istorijoje – jie visi remiasi simboliais ir datomis. Taigi, galbūt net prieš gegužės 9-tąją išgirsime, kad „NATO puola Rusiją“, dėl to jai reikalingos ypatingos priemonės.

Šiandien net amerikiečiai negali pasakyti, kas bus gegužės 9-tąją. Sprendimas gali būti priimtas intuityviai, taikantis prie tos dienos realijų.

Dabar galima pasakyti, kad kol kas Rusijai paimti Moldaviją tiesiog per trumpos rankos.

– Pastarosiomis dienomis Ukraina praneša, kad Rusija gali pulti Moldovą per Padniestrę. Kiek Rusija turėtų tam pajėgumų?

– Kol kas visiškai nematau, kad Rusija tam turėtų sukaupusi pajėgų ar turėtų iš kur jas paimti. Geografiškai Rusija taip pet neturi sutelkti jėgų Uždniestrėje.

Moldavija yra taikinys numeris du po Ukrainos. Tai vienintelė šalis, kurios nesaugo jokios kolektyvinės gynybos sąjungos, jokios sutartys ar garantijos. Dabar galima pasakyti, kad kol kas Rusijai paimti Moldaviją tiesiog per trumpos rankos.

– Ką pakeistų faktas, jei Rusija aneksuotų Donecką, Luhanską, Chersoną? Ką karine prasme tai duotų?

– Karas – tai politikos įrankis. Jei Rusija aneksuotų šias Ukrainai priklausančias teritorijas, tai taikos derybos taptų praktiškai neįmanomos artimiausiu metu. Ukrainiečiai ir tarptautinė bendrija niekada nepripažins tokios aneksijos.

– Kiek Ukraina dar gali atlaikyti Donecko, Luhansko fronto liniją?

– Ten vyksta tikrai labai sunkūs mūšiai, ukrainiečiai laikosi. Viskas priklausys nuo to, kokius rezervus jie turės. Ukrainiečiai vis formuoja ir formuoja naujus darinius. Dar svarbu – ar rusai neužkirs kelio ukrainiečių pastiprinimui per Donbasą.

Jei vyks nuoseklus ginkluotės tiekimas, bus kuriami nauji daliniai, tai Ukraina turi labai daug šansų atsilaikyti Donbase. Iš esmės, Rusijai be mobilizacijos ten kažką nuveikti bus sudėtinga.