„Galime pasidžiaugti puikiais politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais, kartu įgyvendintomis iniciatyvomis remiant Ukrainą bei Baltarusijos žmones, stiprinant energetinį savarankiškumą, puoselėjant istorinę atmintį“, – po antradienį vykusio susitikimo Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Anot pranešimo, Lietuvos vadovas susitikimo metu pabrėžė labai vertinantis ne kartą išsakytą E. Levito poziciją dėl bendro abiejų šalių baltiškojo paveldo, istorinės patirties ir sovietinės okupacijos paliktų žaizdų, taip pat dėl iš to išplaukiančio vienodo regioninio ar tarptautinio saugumo situacijos vertinimo, Europos Sąjungos svarbos ir transatlantinių ryšių.

Neabejoju, jog mūsų dvišaliai santykiai ir toliau stiprės, o bendradarbiavimas visose srityse bus dar glaudesnis.

„Latvija visada buvo tvirta ir patikima Lietuvos kaimynė, draugė bei sąjungininkė. Neabejoju, jog mūsų dvišaliai santykiai ir toliau stiprės, o bendradarbiavimas visose srityse bus dar glaudesnis“, – kalbėjo prezidentas.

Šalių vadovai taip pat aptarė tolesnę paramą Ukrainai, svarbiausius kitą savaitę Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslus, būtinybę siekti agresorės Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, toliau stiprinti sankcijas Rusijai bei Baltarusijai.

Naujuoju Latvijos prezidentu gegužės pabaigoje išrinktas Edgaras Rinkevičius, jis bus inauguruotas šeštadienį.

E. Levitas prezidento pareigas eina nuo 2019-ųjų.

Latvijos prezidento postas iš esmės yra reprezentacinis – valstybės vadovas šalyje, kurioje beveik trečdalis iš 1,9 mln. gyventojų kalba rusiškai, daugiausia veikia kaip nuomonės lyderis ir vienijanti figūra.

Prezidentas atstovauja Latvijai užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo įstatymų projektus, skiria ministrą pirmininką ir, be kita ko, turi teisę paleisti parlamentą.

Prezidento kanceliarijos paskelbtame pranešime E. Levitas pažymėjo, kad valdančioji koalicija neturi vieningos nuomonės apie kandidatus į prezidentus: jį palaiko „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Naujoji vienybė“, o „Jungtinis sąrašas“ ir opozicinė partija „Pirmiausia – Latvija“ remia kitą kandidatą.

„Nė vienas neturi aiškios daugumos. Tokiais atvejais gali nutikti taip, kad partijos, kurios neatstovauja Latvijos vakarietiškam kursui, renkant prezidentą turės lemiamą balsą. Būtų naivu galvoti, kad tokie balsai būtų atiduoti šiaip, be jokių politinių ketinimų“, – pažymėjo prezidentas.

Jo nuomone, tai būtų ženklas, kad tokį svarbų klausimą, kaip prezidento rinkimai, spręs prokremliškos ir oligarchų grupės. Tai, pasak E. Levito, paliktų dėmę ant prezidento posto ir būsimam prezidentui būtų sunku atstovauti Latvijos interesams ir palaikyti pasitikėjimu pagrįstą dialogą su sąjungininkais. Taip pat kiltų abejonių dėl Latvijos politinio kurso.

„Esant trapiai saugumo padėčiai, tai siųstų neteisingus ženklus mūsų pačių piliečiams, mūsų sąjungininkams ir Maskvai“, – aiškino prezidentas.

E. Levitas paragino Uldį Pileną – kitą kandidatą į prezidentus, kurio kandidatūrą iškėlė viena iš koalicijos partijų, – pasekti jo pavyzdžiu, nes tai, prezidento nuomone, padėtų koalicijai sutarti dėl bendro kandidato į prezidentus.

Iki šiol buvo minėti du galimi kandidatai į Latvijos prezidento postą – dabartinis prezidentas E. Levitas ir U. Pilenas, verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas, kurio kandidatūra buvo oficialiai iškelta trečiadienį.

Kelti E. Levito kandidatūrą planavo „Nacionalinis susivienijimas“.

Nė vienas iš kandidatų neturi įtikinamos paramos parlamente, o koalicija nėra sutarusi dėl bendro kandidato. Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“ trečiadienį sakė, kad jo partija gali iškelti savo kandidatą į šį postą.

Latvijos prezidento rinkimai Saeimoje vyks paskutinę gegužės dieną.

Tai jis sakė žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

Apie ketinimus kelti E. Levito kandidatūrą rinkimuose šią savaitę jau skelbė Latvijos valdančiojoje koalicijoje dirbanti konservatyvioji partija „Nacionalinis susivienijimas“.

E. Levitas padėkojo „Nacionaliniam susivienijimui“ ir premjero Krišjanio Karinio centro dešinės partijai „Naujoji vienybė“ už tai, kad įvertino jo darbą ir reiškia palaikymą jo kandidatūrai. Prezidentas pabrėžė atstovaująs aiškioms vertybėms – vakarietiškoms ir latviškoms, – kurioms jis sako įrodęs savo atsidavimą per visą kadenciją.

Jis taip pat pakartojo, kad prezidento rinkimai balsų dauguma, kai lemiamą vaidmenį atlieka prokremliškos partijos, šioje situacijoje yra nepriimtini, nes tai būtų neteisingas ir pavojingas signalas visuomenei ir Latvijos sąjungininkams. Todėl E. Levitas sako esąs pasirengęs kandidatuoti antrai prezidento kadencijai.

„Manau, kad prezidentas turėtų būti renkamas ne skaitine, o politine dauguma, kurioje nebūtų prokremliškų partijų. Raginu koaliciją šiuo klausimu būti vieningą ir atsakingą“, – sakė E. Levitas.

Verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas Uldis Pilenas (Uldis Pylėnas) iki šiol buvo vienintelis kandidatas, paskelbęs apie savo dalyvavimą Latvijos prezidento rinkimuose.

Be „Jungtinio sąrašo“, jo kandidatūrą parėmė keli opozicijos politikai, tačiau jis vis dar negali būti tikras, kad dauguma įstatymų leidėjų rinkimuose jį palaikys.

Kadangi „Jungtinis sąrašas“ remia savo kandidatą, E. Levitui Saeimoje taip pat trūksta balsų būti perrinktam naujai kadencijai.

„Naujoji vienybė“ kol kas yra vienintelė partija, pažadėjusi paremti dabartinį prezidentą, jei „Nacionalinis susivienijimas“ iškels jo kandidatūrą.

Planuojama, kad prezidento rinkimai 100 vietų Saeimoje vyks paskutinę gegužės dieną.

Latvijos prezidentu E. Levitas išrinktas 2019 metais.

Dauguma „Nacionalinio susivienijimo“ tarybos narių balsavo už E. Levito kandidatūrą, po partijos posėdžio sakė jos lyderis Raivis Dzintaras.

Verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas Uldis Pilenas (Uldis Pylėnas) kol kas yra vienintelis kandidatas, paskelbęs apie savo dalyvavimą Latvijos prezidento rinkimuose.

Be „Jungtinio sąrašo“, jo kandidatūrą parėmė keli opozicijos politikai, tačiau jis vis dar negali būti tikras, kad dauguma įstatymų leidėjų rinkimuose jį palaikys.

Kadangi „Jungtinis sąrašas“ remia savo kandidatą, E. Levitui Saeimoje taip pat trūksta balsų būti perrinktam naujai kadencijai.

„Naujoji vienybė“ kol kas yra vienintelė partija, pažadėjusi paremti dabartinį prezidentą, jei jis dalyvaus rinkimuose. Kol kas E. Levitas nėra paskelbęs, ar norėtų siekti perrinkimo.

Planuojama, kad Saeima kitą Latvijos prezidentą rinks paskutinę gegužės dieną.

Latvijos prezidentu E. Levitas išrinktas 2019 metais.

Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma. Be kita ko, savo vaidmenį atliko tie, kas sako mėginantys suprasti Rusijos prezidentą – „putinferšteineriai“ – analitiniuose centruose ir politikos formuotojų sluoksniuose, taip pat verslo interesai, mano E. Levitas.

Latvijos prezidentas nurodė, kad reikia būti realistais ir neturėti klaidingų sentimentų Rusijai.

E. Levitas taip pat pabrėžė, kad negalima silpninti teisinės valstybės Europoje.

„Pats demokratinis procesas, laisvi rinkimai ir politinės laisvės – Europos Sąjungos politinės tapatybės pagrindas – gali būti garantuoti tik esant tokiai stabdžių ir atsvarų sistemai. Tai sakau remdamasis savo 24 metų darbo Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme patirtimi“, – sakė latvių prezidentas.

Jis pažymėjo, kad šios pusiausvyros pažeidimas, kurio siekia konstitucinio populizmo šalininkai, galiausiai gali lemti pačios demokratijos susilpnėjimą ar net visišką praradimą, sakė E. Levitas bei pridūrė, kad Europą vienija jos įvairovė ir kad taip turėtų būti ir toliau.

„Čia Europa neturi kištis. Čia įvairovė yra Europos stiprybė, – kalbėjo E. Levitas. – Tačiau teisinės valstybės principai turi būti visur vienodi. Čia įvairovė leistina tik konkrečiose šių principų apraiškose.“

„Europos teisinė sistema grindžiama abipusiu pasitikėjimu, kad šie principai visose valstybėse narėse taikomi vienodai, be išimčių. Jei vienoje valstybėje narėje kyla problemų dėl teisinės valstybės principo, tai turi įtakos visai Europos Sąjungai“, – europarlamentarams sakė E. Levitas.

Pasak jo, kai kuriais atvejais dėl šių populistinių tendencijų jau kilo ginčų, kuriuos dabar sunku išnarplioti grynai teisiniu būdu. Siekiant išvengti aklavietės, būtų galima rasti ir politinį sprendimą, kuris perkirstų šį Gordijaus mazgą, sakė prezidentas.

Latvijos prezidentas nurodė, kad demokratijai ir teisinei valstybei kyla grėsmė ne tik iš vidaus. Šiandien jai grėsmę kelia ir agresyvi Rusijos ideologija, kuria grindžiama jos invazija į Ukrainą – suverenią, demokratinę Europos šalį.

„Autoritarinis Rusijos režimas savo mąstymu grįžo 200 metų atgal. Jis grįžo prie XIX amžiaus imperialistinės, kolonialistinės ir rasistinės ideologijos, – kalbėjo latvių lyderis. – Kaip rodo Vokietijos pavyzdys, agresyvios, nuodingos ideologijos atsisakymas reikalauja didžiulių kolektyvinių pastangų. Ir tai užtrunka ilgai. Tačiau tai galima padaryti.“

„Kol Rusijos visuomenė neįvertins, neįveiks, nepasmerks ir aiškiai neatsisakys šios ideologijos, su Rusija turėsime skaitytis kaip su agresyvia valstybe“, – sakė E. Levitas.

E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Šalies vadovas teigė susipažinęs su būsimos vyriausybės deklaracija ir „visiškai aiškiai įsitikinęs“, kad būsimoji koalicija bus pakankamai stabili ir turės pakankamą savitarpio supratimą, kuris gali tapti pagrindu būsimos vyriausybės veiklai ateinančius ketverius metus.

Per susitikimą abu politikai aptarė pirmąjį vyriausybės deklaracijos projektą, pranešė E. Levitas. 

Jame, be kita ko, išvardyti svarbiausi prioritetai, pažymėjo prezidentas, bet pridūrė, kad reikėtų tęsti su jais susijusį darbą, kad jie būtų išdėstyti aiškiau ir išsamiau.

K. Karinis ir jo partija vyriausybės formavimo procese faktiškai dalyvauja nuo spalio pradžioje įvykusių Saeimos rinkimų, kuriuose „Naujoji vienybė“ surinko daugiausiai balsų, o kitos politinės partijos pripažino, kad būtent ji turėtų imtis iniciatyvos formuojant būsimą vyriausybę.

E. Levitas anksčiau taip pat paskyrė K. Karinį vadovauti deryboms dėl būsimos vyriausybės formavimo.

Po rinkimų „Naujoji vienybė“ išreiškė norą, kad koaliciją sudarytų keturios politinės jėgos – ji pati, „Jungtinis sąrašas“, „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Pažangieji“.

Tačiau dėl „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ „ideologinių prieštaravimų“ „Pažangieji“ buvo pašalinti iš derybų ir šiuo metu formuojama trijų partijų – „Naujosios vienybės“, „Jungtinio sąrašo“ bei „Nacionalinio susivienijimo“ – vyriausybė.

K. Karinis po savaitės turėtų E. Levitą informuoti apie derybų dėl koalicijos rezultatus. 

Prezidentas sakė, kad jei K. Karinio konsultacijos su galimais koalicijos partneriais bus sėkmingos, jis galės oficialiai nominuoti K. Karinį į ministro pirmininko postą.

Tačiau prieš paskirdamas kandidatą į Latvijos premjerus prezidentas tikisi, kad būsimoji koalicija parengs išsamią koalicinę sutartį ir joje išdėstys vyriausybės prioritetus bei tikslus, pasiūlys modernų vyriausybės modelį. 

Po pirmadienio susitikimų su politinėmis partijomis, po šeštadienio rinkimų patekusiomis į Saeimą, E. Levitas pabrėžė, kad būsimasis ministrų kabinetas turi būti reformų vyriausybė.

Kaip pranešta, „Naujoji vienybė“ per rinkimus gavo 26 vietas Saeimoje. Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) turės 16, kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“ – 15, „Nacionalinis susivienijimas“ – 13, „Už stabilumą!“ – 11, „Pažangieji“ – 10 deputatų, o „Pirmiausia – Latvija“ – 9 parlamentarus.

Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose.

Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei.

E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai.

Suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja premjero Krišjanio Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,8 proc. balsų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, surinkęs 11 proc. balsų.

Tik aštuonios partijos ar sąrašai peržengė 5 proc. barjerą ir užsitikrino atstovavimą 100 vietų Saeimoje. Tarp jų – centro dešinysis „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinė partija „Už plėtrą/Už!“, kurios abi yra dabartinės K. Karinio mažumos koalicinės vyriausybės narės.

Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente.

Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, įskaitant baltarusius ir ukrainiečius.

Socialdemokratinė „Santarvė“ surinko vos 4,8 proc. balsų. Tuo metu 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų, tačiau partija, nors gavo daugiausiai balsų, į derybas dėl vyriausybės tąkart nebuvo pakviesta.

Rinkėjų aktyvumas siekė 59,14 procento, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5 proc. daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.

Stebėtojai teigia, kad vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp nepritariančių karui rusakalbių ir palaikančiųjų jį. Pagrindinis rinkimų klausimas buvo Latvijos ekonominė padėtis, įskaitant sparčiai kylančias energijos kainas.

Vizito į Kyjivą Latvijos valstybės vadovas atvyko tuo metu, kai ukrainiečių pajėgos tęsia veiksmingą kontrpuolimą Ukrainos rytuose ir pietuose.

Penktadienį po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu E. Levitas paragino pradėti derybas dėl Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą.

Jis taip pat dalyvavo Kyjivo Drąsos alėjoje surengtoje keliems Vakarų lyderiams, įskaitant ir jį, skirtų atminimo lentų atidengimo ceremonijoje.

Prieš tai E. Levitas Kyjive lankėsi balandžio 13 dieną. Jis buvo vienas pirmųjų Vakarų lyderių, kurie apsilankė Ukrainos sostinėje po karo pradžios.

E. Levitas sakė, kad atvyko į Kyjivą norėdamas patikinti ukrainiečius, jog Latvija ir toliau tvirtai rems Ukrainą, kol bus pasiekta pergalė šiame kare.

„Latvija yra jūsų gynėja. Latvija padės atstatymo darbuose“, – tviteryje rašė prezidentas.

Jis taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje jis matomas spaudžiantis ranką Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.