Iš pirmo žvilgsnio – tai paprasti šikšnosparniai, tačiau kodėl jie vadinami šunimis? Jų išvaizda primena šunį: ilgos smailėjančios ausys, tamsios didelės akys, snukis panašus į šuns, turi minkštą, švelnų, rudą kailį. Taip pat pasižymi puikia rega ir uosle. Tai pakankamai sėslūs ir konservatyvūs gyvūnai, kurie labai prisiriša prie vietos ir juos jungia stiprūs tarpusavio ryšiai, rašoma pranešime spaudai.

Egiptiniai skraidantys šunys yra triukšmingiausia iš šikšnosparnių rūšių, kuri tarpusavio konfliktus sprendžia „bardamasi“. Tai – naktiniai gyvūnai. Dienomis miega urvuose, plyšiuose, olose. Nusileidus saulei, išskrenda iš savo slaptaviečių maitintis ir į jas grįžta tik prieš pat saulėtekį. Įprasta manyti, kad šikšnosparniai minta krauju, vabzdžiais, tačiau egiptiniai skraidantys šunys yra vegetarai, kurie minta vaisiais, jų kolonija gali sunaikinti didelius derliaus plotus.

Šį mielą šuniuką gali auginti kiekvienas gyvūnų mylėtojas, mat jį galima įsigyti Lietuvos zoologijos sode. Tačiau tam, kad jums draugiją palaikytų šikšnosparnis, reikia ypatingų salygų – nuolat šildomos ir tamsios patalpos, galimybės juos maitinti įvairiais vaisiais ir nusiteikimo tokį draugą turėti apie 20 metų.

O kokie bus 2018 metai pagal Egipto skraidantį šunį? Tikriausiai, kad būsime sėslūs, šilčiau bendrausime su artimaisiais, tačiau nevengsime ir pasipykti. 

Į Lietuvos zoologijos sodą pirmieji 50 egiptinių skraidančių šunų atvyko 1996 metais iš Olandijos. Šiuo metu zoologijos sode gyvena apie 40 šių žinduolių, kuriuos galima pamatyti tropinių paukščių paviljone.