Reaguojame kaip gyvūnai?

Pasak psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, smegenyse yra du emocijų keliai – trumpasis ir ilgasis. Trumpuoju keliu impulsai keliauja neužsukdami į smegenų žievę, tad sąmoningumas čia nedalyvauja – reaguojame reaktyviai, kaip gyvūnai. Tuo metu ilgasis emocijų kelias užsuka į smegenų žievę, tad tokiu atveju reaguojame sąmoningai. Tai reiškia, kad galime reguliuoti atsirandančias reakcijas, kurios kyla patiriant stresines situacijas.

Kai susiduriame su įvykiu, kuris gali sukelti bet kokią emocinę reakciją, mūsų smegenys iškart į tai sureaguoja. Psichologė E.Masalskienė kaip pavyzdį pateikia baimės atsiradimą. Pajutus grėsmę, nerviniai impulsai keliauja dviem keliais: trumpuoju ir ilguoju. "Trumpuoju emocijos keliu, pamačius tai, ką identifikuojame kaip grėsmę, impulsas nunešamas nerviniais keliais į vietą, vadinamą gumburu. Jis veikia tarsi smegenų dispečerinė. Čia įvyksta išsišakojimas ir impulsas nukeliauja toliau. Kai patiriame baimę, jaučiame įtemptus raumenis, spartėjantį širdies plakimą, greitėjantį kvėpavimą. Impulsui keliaujant trumpuoju keliu neįsijungia mūsų sąmoningumas – reakcija būna reaktyvi", – sako psichologė.

Tuo pačiu metu signalas, pranešantis apie grėsmę, nuo gumburo tarsi kokiu atsišakojimu keliauja ir ilguoju emocijos keliu: impulsas nueina į pakaušyje esančią regos sensorinę sritį. Toliau signalas nukeliauja į kairę kaktos pusę, vadinamąją priekakčio skiltį, prefrontalinę smegenų žievę, kuri yra atsakinga už valingą sprendimų priėmimą ir šių sprendimų įgyvendinimą. "Kuo stipresni, simboliais kalbant, šie centrai, tuo mes labiau galime pasinaudoti savo valia", – pažymi E.Masalskienė.

Stresą malšina meditacijos

Trumpuoju ir ilguoju emocijų keliais impulsai eina skirtingą laiką – ilgasis kelias nueinamas lėčiau, tad sąmoningai sureaguoti į grėsmę užtrunka ilgiau nei impulsyviai pajusti baimę. "Įsivaizduokime, kad pro langą lipa vagis. Pirma pajaučiame, kaip išsigandome, – rankos ir kojos pradeda drebėti, pakyla kraujospūdis, bet geriau įsižiūrėję į "vagį" pamatome, kad apsirikome, pasirodo, kažkas pokštauja, – aiškina psichologė. – Kai įsisąmoniname, kad tai nėra plėšikas, galime sakyti savo kūnui – atsipalaiduok, nereikia jaudintis. Ilgasis emocijos kelias leidžia arba atšaukti per greitai sukeltas emocijas, arba jas sustiprinti, jei grėsmė yra tikra, jau dalyvaujant sąmonei."

Eglė Masalskienė: laimė, yra būdų, kuriais žmogus gali treniruoti už emocijas atsakingas smegenų zonas.

Pasak psichologės, nors tokie smegenų procesai, reaguojant į įvairias emocijas, yra normalūs, pernelyg dažnai patiriamas stresas ir nemokėjimas su juo tvarkytis gali apsunkinti kasdienybę. "Laimė, yra būdų, kuriais žmogus gali treniruoti už emocijas atsakingas smegenų zonas. Vienas iš savipagalbos būdų yra sąmoningumo praktikos ar pratimai, kurie treniruoja mūsų sąmoningumą. Smegenims nurimti gali padėti vos 10 min. meditacijos", – įsitikinusi specialistė.

Remiasi budistinėmis tradicijomis

Psichologė pasakoja, kad dėmesingumo praktikos remiasi budistinėmis tradicijomis: "Tai meditacinio dėmesio sutelkimo pratimai. Tokias praktikas pirmasis kaip metodą, aprašytą ir pagrįstą mokslu, 1979 m. aprašė Jonas Kabat-Zinnas (JAV medicinos profesorius – red. past.). Jis pasinaudojo senųjų praktikų patirtimi ir sukūrė pasaulietišką, struktūruotą, visiems prieinamą programą, skirtą žmonių, kenčiančių dėl lėtinių skausmų ar psichologinių sutrikimų, taip pat streso, būklei pagerinti."

J.Kabat-Zinno sukurtas metodas angliškai vadinamas "mindfulness" į lietuvių klabą verčiamas ir kaip "įsisąmonintas dėmesingumas", ir kaip "dėmesingas įsisąmoninimas".

Psichologės teigimu, visose meditacinėse praktikose svarbiausi du dalykai – sustojimas ir refleksija. "Po pauzės, kurios metu rekomenduojama sutelkti dėmesį į pojūčius, protas nurimsta. Tuomet galime įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus ir susieti juos tiek su tuo, kas iš tikrųjų vyksta realybėje, tiek ir su tuo, ko mes norime. Tai yra, sakome, kad suprantame patys save. Šios praktikos esmė – jausmų (emocijų), minčių ir elgesio atpažinimas prieš jiems automatiškai paleidžiant veiksmą. Todėl pauzė, net jei ir labai trumpa, bet tam tikra prasme kokybiška, padeda išvengti neapgalvotų reakcijų ir pasirinkti sąmoningai tai, kas labiau mums tuo metu tinkama", – sako E.Masalskienė.

Norintiems apie šią praktiką sužinoti plačiau, ji rekomenduoja pasidomėti specialia literatūra. Tarp specialistės minimų leidinių – Ronaldo D.Siegelo "Sąmoningumo ugdymas. Mindfulness", Normano Doidge "Smegenų gebėjimas gyti" ir Roberto Wrighto "Kodėl budizmas yra pagrįstas".

Vos 20 min. per dieną

Specialistė tikina, kad, norint stiprinti ir treniruoti savo smegenų gebėjimus, užuot impulsyviai reagavus, dažniau reikėtų naudotis sąmoningu apsisprendimu. Tokius lavinančius sąmoningumo pratimus galima daryti ir namuose. "Jie užims iki 20 min. per dieną, tačiau, žinoma, reikalaus tam tikros disciplinos ir susikaupimo. Pradžiai puikiai tiks ir kvėpavimo stebėjimo pratimas", – rekomenduoja psichologė.

Ji pataria atlikti šį pratimą: atsisėskite tiesiai, užsimerkite ir pajuskite tas kūno dalis, kurios remiasi į pagrindus (kojas, nugarą). Pasekite kvėpavimą. Pastebėkite ir kitus kūno pojūčius, vidinius ar išorinius procesus. Po truputį kelkite dėmesį į viršų, nuo kojų link galvos. Girdėkite garsus. Atkreipkite dėmesį į mintis ir emocijas. Po truputį atsimerkite, padėkokite sau. Šį pratimą reikėtų daryti apie 20 min.

„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir kartais sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis nieko nedarant, nes ne visada galime situaciją pakeisti. Nemalonios emocijos – tai irgi gyvenimo dalis. Tad klausimas ne apie tai, kaip padaryti, kad nekiltų nemalonių emocijų ir diskomfortą keliančių situacijų, bet kaip su jomis išbūti. Tai padaryti padeda psichologinis atsparumas, kurį galima išsiugdyti“, – teigia psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė.

„Rimi“ organizuojamo virtualiųjų paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektorė tikina, kad vien supratimas, kas sudaro šį atsparumą, atveria galimybę mąstyti plačiau.

„Atsparumą sudaro du komponentai – gebėjimas kiek galima greičiau atsigauti ir gebėjimas kiek galima ilgiau išsilaikyti nepradedant stresuoti. Psichologinį atsparumą galime stiprinti ne tik orientuodamiesi į emocijas ir jų valdymą, bet ir palaikydami savo, kaip žmogaus, kūno, proto atsparumą. Pavyzdžiui, sportuojantys žmonės yra fiziškai atsparesni, tad pradėję sportuoti tampame ir psichologiškai atsparesni – išmokstame, kad nors būna sunku, vis tiek galime toliau siekti savo tikslo. Taip pat veikia ir protinio atsparumo lavinimas, todėl rekomenduojama mokytis naujų dalykų, užduočių, nevengti įvairių naujų socialinių situacijų. Atsparumas tarsi persikelia iš vienos srities ir į kitą“, – pasakoja psichologė.

Eglė Masalskienė: viena iš tokių klaidų – mąstymas pagal principą „juoda ir balta“, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, ir nematome jo atspalvių.

E.Masalskienė tikina, kad psichologinis atsparumas nėra nepasidavimas nemalonioms emocijoms ar įsivaizdavimas, kad esame nepažeidžiami, būdas išvengti nesėkmių. „Tai labiau gebėjimas pastebėti, kaip jaučiamės, ir leidimas sau taip jaustis, mokėjimas adaptuotis ir susitvarkyti su neigiamomis emocijomis sau priimtinu būdu“, – patikslina E.Masalskienė.

Pasak psichologės, žmonės dažnai nori įsivertinti, pasilyginti su kitais. Jei norite tai padaryti, galite pasinaudoti Wagnildo ir Youngo psichologinio atsparumo skale. Naudojantis šia skale svarbiau ir naudingiau ne įsivertinti ar palyginti savo atsparumą su kitais, bet pasižiūrėti, kuriuos teiginius įsivertinote pačiu žemiausiu balu.

„Jei norite stiprinti savo atsparumą, turite atkreipti dėmesį į tą teiginį, kurį įvertinote prasčiausiai. Pavyzdžiui, jei įvertinote labai žemu balu teiginį apie sutarimą su savimi, reikėtų pagalvoti, kaip geriau su savimi sutarti, nes vidiniai konfliktai nepalankūs psichologiniam atsparumui“, –  pataria dėmesingumo valdymo specialistė.

Psichologė tikina, kad nenaudingos mūsų emociniam atsparumui gali būti ir neretai daromos mąstymo klaidos. „Viena iš tokių klaidų – mąstymas pagal principą „juoda ir balta“, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, ir nematome jo atspalvių. Gyvenimas yra visoks, tad reikia matyti įvairias jo spalvas. Kitos mąstymo klaidos – bandymas skaityti kitų žmonių mintis, daryti skubotas išvadas ar nepagrįstai apibendrinti, emociškai mąstyti, personalizuoti ir klijuoti etiketes, galvoti, kad privalai kažką daryti ar kad tave turi lydėti sėkmė“, – sako specialistė.

Paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektorė rekomenduoja vieną pratimą. Dienos pabaigoje prisiminkite pirmiausia malonias patirtis, o po to – ir nemalonias, nevengiant šio prisiminimo, bet pasimokant iš patirties ir pasidarant išvadas, kad gebėjome išbūti ar susidoroti su sunkumais.

„Taip išmokstame ištverti diskomfortą – išbūname nemalonią emociją ir pamatome, kad nieko itin baisaus neatsitiko, arba jei atsitiko, tai ištvėrėme ir susidorojome su ta nemalonia situacija“, – apibendrina E.Masalskienė.

Psichologinio atsparumo skalė

Remdamiesi savo realia patirtimi įvertinkite, kiek sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais (nuo 1 balo – visiškai nesutinku iki 7 balų – visiškai sutinku). Kiekvieną teiginį įvertinkite atskirai.

* Dažniausiai kaip nors vis tiek susitvarkau.

* Didžiuojuosi tuo, ką gyvenime esu pasiekęs (-usi).

* Paprastai filosofiškai žiūriu ir į sėkmes, ir į nesėkmes.

* Sutariu su savimi.

* Jaučiu, kad galiu susitvarkyti su daug dalykų vienu metu.

* Esu ryžtinga (-s).

* Galiu įveikti sunkumus, nes esu jų patyręs (-usi) anksčiau.

* Man netrūksta savidisciplinos.

* Išlaikau susidomėjimą tuo, ką darau.

* Paprastai randu iš ko pasijuokti.

* Tikėjimas savimi padeda man išgyventi sunkius laikotarpius.

* Nelaimių atveju paprastai esu ta (-s), kuriuo kiti gali pasikliauti.

* Mano gyvenimas turi prasmę.

* Paprastai galiu rasti išeitį iš sunkios situacijos.

Visus balus susumuokite, o bendras balas parodo:

14–56 balai – labai žemas atsparumas,

57–64 balai – žemas atsparumas,

65–73 balai – gana žemas atsparumas,

74–81 balas – vidutinis atsparumas,

82–90 balų – gana aukštas atsparumas,

91–98 balai – labai aukštas atsparumas.

Pajautę nemalonią emociją, galite:

* pasiduoti diskomfortui ir reaguoti pagal impulsą;

* dėmesį nukreipti į ką kitą – pavyzdžiui, imtis kokios nors kitos veiklos, ir taip kuriam laikui atsitraukti;

* ne bėgti nuo diskomforto ar problemos, o tyrinėti ir stebėti, kaip jautiesi;

* pasitelkti vaizduotę ir perdirbti šį impulsą arba jį įprasminti suteikiant jam prasmę, paaiškinant sau, kodėl taip atsitiko.

Dauguma vairuotojų linkę drąsiai vertinti kitų eismo dalyvių įgūdžius ar vairavimo kokybę, tačiau kai kurie žmonės apie kitų sugebėjimus gali kritiškai nuspręsti ir vos pamatę automobilį.

Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 17 proc. šalies vairuotojų susierzina vos pamatę klevo lapo ženklu pažymėtus automobilius. Pasak „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantės Eglės Masalskienės, šis susierzinimas yra suprantamas, bet nenaudingas patiems vairuotojams. 

„Pamatę klevo lapo ženklą kai kurie žmonės iš karto galvoja, kad už vairo sėdintis mažiau patyręs vairuotojas darys daugiau klaidų, sukels pavojingas avarines situacijas ar vairuos labai lėtai. Dėl to kai kurie vairuotojai iš karto susierzina ir nori kuo greičiau aplenkti „šviežiai iškeptą“ eismo naujoką. Tačiau priimdami tokius staigius sprendimus pikti vairuotojai neretai viršija greitį, vėliau staigiai ir pavojingai stabdo, sukelia avarines situacijas – dėl kelių sutaupytų sekundžių jie rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, tad teisti kitus vairuotojus ne visada gali būti naudinga“, – sakė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė psichologė Eglė Masalskienė.

Susierzinę – mažiau jautrūs aplinkai

Pasak E. Masalskienės, manydami, kad kiti eismo dalyviai prastai vairuoja, iš karto mažiau jais pasitikime – taip pamažu kelyje galime prarasti ramybės ir saugumo jausmą. „Susierzinę mes taip pat mažiau dėmesio kreipiame į savo veiksmus, galime būti mažiau susikaupę bei jautrūs aplinkai, nepastebėti įvairių kliūčių ar laiku nesureaguoti į potencialias avarines situacijas“, – pasakojo E. Masalskienė.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad gyventojai panašiai nepakantūs klevo lapo ženklą turintiems vairuotojams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau rajonų centrų gyventojai yra nepakantesni nei didmiesčių – pamatęs klevo lapo ženklą ant automobilių susierzina kas penktas (22 proc.) rajono centro vairuotojas.

Pirmas žingsnis – neteisti

„Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė vairuotojams pataria rečiau vertinti kitus eismo dalyvius ir nedaryti išankstinių prielaidų. Kartais iš tiesų klevo lapą turintys vairuotojai prasčiau vairuoja, bet dėl to nebūtina susierzinti, nes kitų elgesys nebūtinai sutrukdys mums patiems.

„Kitą vertus, būtina suvokti, kad klevo lapas rodo laikotarpį, o ne įgūdžius, tad ir ką tik pradėjęs vairuoti žmogus gali būti nepriekaištingas vairuotojas, tad galbūt susierzinti apskritai nėra dėl ko. Svarbiausia atminti, kad kitiems eismo dalyviams mes patys galime taip pat dėl kažko nepatikti, bet tai gali būti impulsyvus ir nepagrįstas jausmas, kurio verta atsisakyti“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ pykčio valdymo konsultantė.

Norite išvengti susierzinimo – nukreipkite mintis

Paklausta apie tai, kaip geriausia pamiršti susierzinimą, E. Masalskienė sakė, kad visuomet padeda minčių nukreipimas – neverta koncentruotis į negatyvias mintis kelyje. Jei važiuojate ne vienas, galite užkalbinti šalia sėdintį žmogų ar tiesiog pamąstyti apie asmeninius gyvenimo planus bei kasdienius darbus. Nukreiptos mintys padės pamiršti klevo lapo ženklą, o per tą laiką „šviežiai iškeptas“ vairuotojas jau tikriausiai bus nusukęs.

Gyventojų nuomonės tyrimą dėl elgesio kultūros ir patiriamų neigiamų emocijų vairuojant „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2015 m. sausio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausti 568 vairuotojai visoje Lietuvoje.

Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Anksčiau atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Didžiųjų šalies miestų gatvėse transporto spūstys prieš šventes pasiekė apogėjų, o vairuotojai ne tik užtrunka ilgiau kelyje, bet ir tampa agresyvesni. Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė pastebi, kad skubantiems vairuotojams pyktis kyla, nes jie nebūna pasiruošę tokioms spūstims, tikisi pravažiuoti „kaip visada“, o susidūrę su realybe jaučiasi bejėgiai. Pasak jos, neretai susikaupusį pyktį vairuotojai išlieja agresyviais ir nekultūringais vairavimo manevrais.

„Metų pabaigoje žmonės įprastai skuba užbaigti visus suplanuotus darbus, neretai dirba viršvalandžius, taip pat nori greitai supirkti kalėdines dovanas šeimos nariams ir artimiesiems. Daugelis dėl to prieš pat šventes patiria daug streso, o ši įtampa bei skubėjimas nedingsta ir sėdus už vairo. Jausdami įtampą aktyvūs, linkę konkuruoti ir greitai tvarkyti reikalus žmonės skubėdami pradeda agresyviau vairuoti – konkuruoja kelyje su kitais eismo dalyviais, neretai pažeidžia kelių eismo taisykles. Jei agresyvesni vairuotojai kelyje dar susiduria su jau atsipalaiduoti spėjusiais, kiek lėtesniais ir išsiblaškiusiais vairuotojais ar patenka į automobilių spūstis, jie lengvai gali prarasti savitvardą“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ socialinio projekto „Nulis pykčio“ konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė.

Nusiteikite – spūstys neišvengiamos

Pasak psichologės, lengviausia, kaip gali padėti sau kiekvienas vairuotojas išvengti pykčio kelyje – prisiminti, kad šventiniu laikotarpiu keliuose eismas pats intensyviausias, ir tam iš anksto pasiruošti.

„Šiomis dienomis geriausia iš karto nusiteikti, kad kelyje teks susidurti su grandiozinėmis spūstimis. Todėl planuodami savo laiką iš anksto galite pagalvoti, kad įprasta kelionė namo, į darbą ar parduotuvę truks gerokai ilgiau nei įprastai. Visuomet geriau tikėtis labai didelių grūsčių, o rasti mažesnes. Be to, atminkite, kad nesvarbu, pyksite, ar ne, kelionė nuo to nesutrumpės. O žinodami, kad šiomis dienomis eismas be galo intensyvus, prieš sėsdami už vairo galite apgalvoti savo kelionės maršrutą ir nuspręsti, kuris kelias pareikalaus mažiausiai laiko bei streso“, – komentavo E. Masalskienė.

Ji pataria prisiminti ir keletą praktinių gudrybių, kaip sumažinti kelyje patiriamą stresą. „Kylant pykčiui, labai svarbu nukreipti mintis kitur, į pozityvius dalykus, nes emocijos paklūsta protui. Pavyzdžiui, galite pagalvoti apie laukiančius malonius įspūdžius per laisvas dienas, susitikimus su brangiais artimaisiais ar apie planuojamas atostogas. Padėti nusiraminti gali ir automobilio salone užleista mėgstama rami muzika. O geriausiai kelyje pyktį mažina nuoširdžios šypsenos. Jeigu suvoksime, kad kelyje niekur nenuskubėsime ir draugiškai elgsimės vieni su kitais prie vairo, kelionės tikslą pasieksime tokiu pat greičiu, tik žymiai geriau nusiteikę“, – tikina „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė.

Dovanų – į pažįstamus prekybos centrus

Daug vairuotojų savitvardos per šventes pareikalauja ir kelionės į prekybos centrus pirkti dovanų. Švenčių metu prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse dažnai sunku rasti laisvą vietą automobiliui, tad vairuotojai sugaišta daug laiko besiparkuodami – tai žmones kartais išveda iš kantrybės.

„Nenorintys gaišti laiko kamščiuose ar žinantys, kad teks ilgai ieškoti stovėjimo vietos automobiliui, taip pat gali į prekybos centrus keliauti viešuoju transportu. Žinoma, tai galioja tik tiems, kurie neketina tapti tikru Kalėdų seneliu su didžiuliu maišu dovanų, – sakė „Nulis pykčio“ konsultantė. – O jeigu kelionės automobiliu išvengti nepavyksta, pirkti dovanų geriausia važiuoti į tuos prekybų centrus, kurių stovėjimo aikšteles gerai pažįstate – taip bus lengviau žinoti, kur galima rasti laisvą vietą automobilio parkavimui.“

Nepraraskite budrumo ir po švenčių

Psichologė pastebi ir dar veną svarbų eismo ypatumą – po švenčių dalis vairuotojų linkę per daug atsipalaiduoti ir vairuoja nerūpestingai. „Žmonės nori pailsėti po įtempto laikotarpio, džiaugiasi Kalėdomis bei artėjančiais Naujaisiais Metais. Tokia būsena taip pat nėra saugi, nes išsiblaškius sunkiau pastebėti kitų eismo dalyvių veiksmus ir ištikus realiai grėsmei kelyje tinkamai sureaguoti“, – pasakojo E. Masalskienė.

Psichologės teigimu, šventiniu metu vairuotojams itin svarbu išlaikyti budrumą ir dėmesingumą, daugiau stebėti aplinką: „Iškritus dideliam sniego kiekiui kelias pasidaro slidesnis, dėl sniego taip pat neretai suprastėja vairuotojų matomumas. Be to, žmonėms vairuoti dažnai tenka tamsiu paros metu, todėl žiemą vairuoti apskritai yra sunkiau“, – komentavo „Nulis pykčio“ konsultantė.

Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Bendrovės atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, tris kartus iš eilės pelniusi „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, taip pat pripažinta geriausiu Vidurio ir Rytų Europos darbdaviu 2013 metais. „Lietuvos draudimo“ paslaugomis naudojasi beveik pusė milijono klientų, o per metus bendrovė jiems atlygina apie 200 milijonų litų nuostolių.

Dažniausiai moterys Lietuvos keliuose susiduria su agresyviu prieš jas automobilį užkišančiu (54,7 proc.) vairuotojų elgesiu. Tačiau daugelis moterų (40,4 proc.) stengiasi į piktus veiksmus kelyje demonstruojančius eismo dalyvius nekreipti dėmesio. Vis dėlto artėjant Tarptautinei moters dienai psichologė siūlo vyrams laikytis tam tikrų taisyklių ir pateikia mandagaus vairavimo patarimus.

Pasak draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pykčio keliuose valdymo konsultantės, psichologės Eglės Masalskienės, moterys keliuose jaustųsi saugesnės, jei džentelmenai vyrai prie vairo laikytųsi šių 8 taisyklų:

1. Nevažiuokite „prilipę“ prie moters vairuojamo automobilio. Šis kitų vairuotojų veiksmas sukelia didžiausią susierzinimą ir stresą abiejų lyčių atstovams. Taip gali būti išprovokuotas staigus stabdymas ar nesaugus greičio viršijimas, siekiant važiuojantį iš paskos atsitraukti. 

2. Prieš sukdami iš anksto įjunkite posūkio signalą. Dažniausiai posūkio nerodymas yra itin gerai save vertinančių vairuotojų pavyzdys, kuris demonstruoja nepagarbą kitiems vairuotojams. Todėl būkite prognozuojami ir rodykite posūkio signalus prieš pradėdami manevrą.

3. Automobilius statykite tam skirtose vietose. Ne vietoje pastatyti automobiliai trukdo eismui, priverčia moteris manevruoti pro siaurus pravažiavimus ir sukelia papildomą stresą.

4. Nemirksėkite ilgosiomis šviesomis, jei stipriai viršijate greitį ir skatinate pasitraukti. Nors suprasti eismą ir jį numatyti yra labai svarbus aspektas, atminkite, kad visų eismo dalyvių judėjimas yra bendras darbas, kuriame jūs padedate vieni kitiems pasiekti kelionės tikslą.

5. Vairuokite dėmesingai ir stenkitės nepažeisti kelių eismo taisyklių. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į išsiblaškiusius vairuotojus, pažeidžiančius kelių eismo taisykles. Stebėdamos tokį elgesį ir besirūpindamos savo bei keleivių saugumu jos patiria didesnį stresą.

6. Padėkokite, jei moteris jus užleido. Nors daugelis vairuotojų teigia, kad kelyje užleidžia kitus vairuotojus, norinčius kur nors įvažiuoti ar išvažiuoti, jus užleidusioms moterims reiktų nepamiršti padėkoti. Būdamas mandagus vairuotojas parodysite savo stiprybę, juk mes visi norime paskatinti mandagų kitų vairuotojų elgesį.

7. Nukreipkite mintis į malonius dalykus. Atminkite, kad susidūrus kelyje su situacija, kurios neįmanoma pakeisti, galite pakeisti savo požiūrį į ją, bet ne pačią situaciją.

8. Kai ko galite kelyje pasimokyti iš moterų. Ar pastebite, kad moterys naudoja itin paprastą ir veiksmingą bendradarbiavimo būdą – šypseną. Ji kelyje apsaugo nuo konfliktų ir padeda juos spręsti taikiu būdu.

Bendrovės užsakymu atliktas vairuotojų elgesio keliuose tyrimas atskleidė, kad moterys yra įpratusios mintyse paburbėti, pagalvoti, ką apie agresyviai ar nekultūringai vairuojančius galvoja, bet jos nesiima fizinių veiksmų. O vyrai atvirkščiai, dažniau į agresiją atsako agresija, nes jie įpratę sudėtingose situacijose imtis veiksmų – muštis arba bėgti. Todėl tarp vyrų vairuotojų agresyvus elgesys gali peraugti į rimtesnius pykčio protrūkius kelyje“, – teigė E. Masalskienė.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje apklausa. Ji parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų.

„Lietuvos draudimas“ vykdo socialinę kampaniją „Nulis pykčio“, kuri skirta pastebėti pykčio keliuose apraišką ir ugdyti vairuotojų kultūrą.