Panaudokite popierinius pirkinių krepšelius. Pirkinius parduotuvėje dažnas dedasi nebe į plastikinius, o popierinius maišelius. Su juo galima ne tik dar kartą apsipirkti, bet ir maišelis gali virsti originaliu, visai paprastu būdu supakuoti dovanas. Tereikia nukirpti maišelio rankenas, jo apačią ir perkirpti šone. Turėsite didelį popieriaus lapą, į kurį bus patogu supakuoti stačiakampes ar ritinio formos dovanas. Jeigu reikia suvynioti netradicinės formos dovaną, tuomet, vien tik nukirpę maišelio rankenas, iškart išeis kalėdinis maišelis. Viršų galite paprasčiausiai suklijuoti arba padaryti skylutes ir jas perrišti kaspinu, virvele. Panaudojus jau turimą pirkinių maišelį, liks tik papuošti pakuotę.

Puoškite gamtos dovanomis. Prieš dovanų puošimo vakarą išeikite pasivaikščioti į parką, mišką ar savo sodą. Pasidairykite, kiek gėrybių aplink jus: pradedant nuo pušų, eglių ar tujų šakelių ir baigiant kankorėžiais, dar nenukritusiais lapais. Elegantiškai ir originaliai atrodys sudžiovintos gėlės ar kiti augalai. Pasinaudokite ir tuo, ką turite virtuvėje: sudžiovinkite apelsinų, obuolių skiltelių, dekoruokite dovanas cinamono lazdelėmis, kvapniu rozmarinu, levandos šakele, priklijuokite anyžiaus žvaigždę. Prie tokių natūralių dekoracijų labiausiai derės natūralių medžiagų kaspinai, juostelės, virvelės.

Kankorėžius nubalinkite. Pušų kankorėžiai neatsiejami nuo šventinių dekoracijų. Jeigu norite nustebinti originalumu, prieš jais puošiant dovaną, juos nubalinkite. Atsargiai panardinkite juos į vandenį su balikliu, prislėkite akmenimis, plytomis ar kitais sunkiais daiktais ir palikite bent dvylikai valandų. Jie nebus visiškai baltutėliai, tačiau įgaus gražią, išskirtinę šviesaus medžio išvaizdą. Jeigu nenorite naudoti baliklio, kankorėžius galite tiesiog nudažyti baltais akriliniais dažais.

Pridėkite eglutės žaisliuką. Tai bus ne tik dekoracija, bet ir žavus priedas prie dovanos, kuris papuoš šventinius namus. Parinkite išskirtinį žaisliuką, atitinkantį dovanos gavėjo skonį. Arba net ir paprasčiausiam stikliniam burbului suteikite asmeniškumo – plonu žymekliu ant jo užrašykite sveikinimą ar linkėjimą.

Vietoj dovanų etiketės – nuotrauka. Vyniojant dovanas į popierinius maišelius iš tiesų dovanų etiketės net nereikia – kam skirta dovana galima gražiai užrašyti ant popieriaus. Tačiau dar labiau nudžiuginsite, jeigu prie maišelio prisegsite sentimentalią (o gal priešingai – juokingą) nuotrauką. Tai gali būti ypatinga akimirka, jūsų nuotrauka kartu arba tiesiog gražus vaizdas, kuris, jūsų manymu, jam patiks.

Pasigaminkite molio dekoracijų. Tai – visai paprasta, galės padėti net vaikai, tačiau prireiks šiek tiek kantrybės. Rezultatas tikrai bus originalus ir ypač džiuginantis. Sumaišykite 2 puodelius sodos, 1 puodelį kukurūzų krakmolo ir 1,5 puodelio šalto vandens. Sudėkite mišinį į nepridegančią keptuvę ar puodą, pastatykite ant vidutinės arba silpnos ugnies ir pakaitinkite kelias minutes. Mišinys iš minkštos masės taps bulvių košės konsistencijos. Kai jis tik atlips nuo puodo, nuimkite nuo kaitros ir perkelkite į indą. Laikykite tešlą uždengtą, kol atvės. Tuomet ją iškočiokite iki maždaug 0,5 cm storio ir sausainių formelėmis išpjaustykite ornamentus. Dantų krapštuku atsargiai padarykite skylučių virvelėms. Galite juos nuspalvinti ir dažais, papuošti blizgučiais ar tiesiog dantų krapštuku išrašyti vardą. Palikite ornamentus lėtai džiūti 1–2 dienas, vis apverčiant, kad džiūtų tolygiai. Jei norite procesą paskubinti, 30 minučių pakepkite juos iki 100 C° įkaitintoje orkaitėje. Puošiant dovaną derinkite ornamentus su natūraliomis spygliuočių šakelėmis.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad šventinė nuotaika jau kurį laiką jaučiama ir tarp Lietuvos pirkėjų. Norėdami išvengti prieššventinio streso, jie įvairiais jaukiais kalėdinio dekoro atributais pasirūpina iš anksto. Todėl tiek fizinėje, tiek elektroninėje parduotuvėje išauga žvakių, šventinių dekoracijų, girliandų, lempučių ir eglutės žaisliukų paklausa.

Kalėdų eglutė namuose kuria šventinę atmosferą, o jos puošimas suteikia džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pasak specialistų, norint stilingai papuošti žaliaskarę, daug pastangų neprireiks – tereikia žinoti vos kelis naudingus patarimus.

Nepamirškite klasikos

Dekoratorė Karolina Kandrotė sako, kad kalėdinės eglutės puošimo stilistiką lemia individualus skonis.

„Šių metų puošimo tendencijos per daug nesiskiria nuo praėjusių metų: vėl dominuoja jau kalėdine klasika tapusios spalvos – raudona bei žalia, žėrinčios auksinė ir sidabrinė. Drąsesnis šių metų pasirinkimas – mėlynos bei baltos spalvos deriniai, dar kitaip vadinami „ledo įvaizdžiu“. Tad lieka tik patiems apsispręsti – likti prie klasikos ar vaikytis naujausių tendencijų“, – kalbėjo K. Kandrotė.

Šių metų puošimo tendencijos per daug nesiskiria nuo praėjusių metų: vėl dominuoja jau kalėdine klasika tapusios spalvos – raudona bei žalia, žėrinčios auksinė ir sidabrinė.

 

Dekoratorė pasakoja, kad spalvų paletėje vis dažniau įsitvirtina švelnios spalvos – pastelinė rožinė bei rausvo aukso. „Senukų“ ekspertai antrina jai – barbės fenomeno įkvėpti žmonės puošdami namų interjerą ar Kalėdų eglutę, vis dažniau pagalvos ir apie rausvą spalvą. Ši spalva iš pažiūros atrodo kaip ryški ir sunkiai derinama, tačiau ji puikiai tiks prie auksinės, sidabrinės, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos. Šis spalvų derinys akimirksniu pritrauks dėmesį ir sukurs šventinį įspūdį. 

Dar viena iš pagrindinių kalėdinės eglutės puošimo tendencijų, kurios dažnai laikosi lietuviai – siekis grįžti prie natūralumo, tikrumo ir istorijos, kurią norime tęsti ir puoselėti.

„Vintažiniai ir senoviniai žaisliukai tikrai užims garbingą vietą ant lietuvių eglučių. Tokio stiliaus žaisliukai kuo toliau, tuo labiau tampa populiarūs, vertinami bei saugomi. Jau kurį laiką atsižvelgiama ir į tvarumo tendencijas, todėl vis daugiau žmonių renkasi stiklinius, kokybiškus žaisliukus, atsisako plastiko“, – atskleidė dekorus kurianti specialistė.

Pagalvokite apie stilių

Šiais metais ir toliau populiarumo viršūnėje bus skandinaviškas ir minimalistinis stilius. Todėl pasirinkę vieną iš šių stilių, tikrai nesuklysite, o ir jūsų eglutė atrodys ne tik subtiliai, bet ir skoningai.

„Skandinaviško stiliaus eglutės dekoruojamos tik šviesiomis, ramiomis spalvomis, stengiamasi jos neapkrauti žaisliukais. Jei pasirinksite minimalistinį stilių, puoškite ją smulkiomis lemputėmis ir papildykite vienos spalvos žaisliukais“, – kalbėjo dekoratorė.

Vintažiniai ir senoviniai žaisliukai tikrai užims garbingą vietą ant lietuvių eglučių.

 

Jei per šias Kalėdas norisi kažko netradicinio, pakeiskite žalią eglutę balta. K. Kandrotė atkreipia dėmesį, kad baltos spalvos eglutės yra universalios, jas galima pritaikyti prie bet kokio dekoro stiliaus.

„Baltos eglutės yra tarsi tuščia drobė, leidžianti žaisti su daugybe spalvų ir stilistikų. Eglutę puoškite metalo atspalviais, švelniomis ar ryškiomis spalvomis, kad išryškėtų kontrastas. Jei nuspręsite puošti vienspalviais motyvais, ji atrodys elegantiškai ir tikrai atkreips dėmesį“, – dalijosi ji.

Pasirinkite akcentinę spalvą

Anot K. Kandrotės, puošiant Kalėdų eglutę, svarbu išlaikyti spalvinį vientisumą, net jeigu ir renkatės skirtingus žaisliukus: „Stenkitės, kad dominuotų viena akcentinė spalva, o rinkdamiesi dekoracijas, žaiskite tik su jos atspalviais – taip eglutė atrodys gausi, įvairi, bet tuo pačiu ir stilinga“.

Taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamas šviečiančias lemputes. Stilistė rekomenduoja vengti greitai blyksinčių ir spalvotų variantų. Kur kas estetiškiau atrodys šiltos, gelsvos spalvos lemputės.

„Nepamirškite puošybai panaudoti ir dekoratyvinių elementų iš gamtos – šakelių, uogų, net pušų kankorėžių“, – vardijo dekoratorė.

Paskutinis eglutės puošimo akcentas – jos viršūnė. Pastaraisiais metais viršūnė tapo nebe tokia svarbi ir nebe taip akcentuojama. Todėl pasirinkę klasikinę žvaigždę ar raudoną kaspiną, tikrai neprašausite, pataria „Senukų“ ekspertai.

Priglaudžia nebereikalingus

D. Paldavičienė nuo vaikystės vertino istoriją turinčius sendaikčius. Prieš kelerius metus ji ėmė kolekcionuoti senus, trapaus stiklo Kalėdų žaisliukus.

Pirmosios į kolekciją pateko pašnekovės močiutei priklausiusios eglutės puošmenos. Su šiais žaisliukais susiję prisiminimai D. Paldavičienei yra be galo brangūs. Pamažu tauragiškės kolekcija ėmė pildytis draugų ir kolegų dovanotais senais žaisliukais. Kai kuriuos ji pirko ir sendaikčių krautuvėlėse.

„Dažniausiai žmonės vieni per kitus sužino apie mano pomėgį ir dovanoja jiems nebereikalingų, o man labai mielų vintažinių žaisliukų. Pavyzdžiui, visą jų dėžę padovanojo bendradarbė, kuri jau ruošėsi kalėdines dekoracijas tiesiog išmesti. Labai jai dėkojau, nes norint įsigyti tokią dėžę senų žaisliukų, gali tekti brangiai sumokėti, – pastebi kolekcininkė. – Nors daugumą žaisliukų draugai ir pažįstami žmonės padovanojo, kai kuriuos pirkau sendaikčių turgeliuose. Mano kolekcijoje yra nemažai iš Vokietijos atkeliavusių senų žaisliukų – burbulų ir stiklinių paukštelių.“

Prieš porą metų D. Paldavičienė savo kolekcijoje suskaičiavo 258 žaisliukus. Šiandien jų – gerokai daugiau, tačiau perskaičiuoti nesuspėjo.

„Tai išties didelis darbas, kuriam reikia paskirti beveik visą dieną. Šį kalėdinį sezoną tam laiko dar neturėjau, – juokiasi ji. – Kolekcija vis pasipildo naujais žaisliukais, tačiau dalies jų kasmet netenku. Taip nutinka todėl, kad žaisliukai pagaminti iš plono stiklo, kuris bėgant metams tampa vis trapesnis. Tad net gražiai suguldyti dėželėse ir nejudinami jie kartais tiesiog susprogsta.“

Pašnekovė savo didžiulę kolekciją laiko tvirtose popierinėse dėžėse ir specialiose pintinėse. Kiekvieną žaisliuką ji atskiria popieriniu rankšluosčiu, kad puošmenos tarpusavyje nesiliestų. Tada dėžės ir pintinės išnešamos į sandėliuką, kur ant dviejų joms paskirtų viršutinių lentynų laukia kitų Kalėdų.

Pasiruošimas: puošti eglutę vintažiniais žaisliukais Paldavičiams – puiki proga jaukiai pabūti drauge. D. Paldavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Prireikia dvimetrinio kėnio

D. Paldavičienė pripažįsta – sukaupus tokią didelę kolekciją, papuošti ir nupuošti eglę užtrunka. Tad tuo užsiima tik tada, kai turi laisvą dieną, ir kviečiasi į talką visą šeimą. Pasiruošimas Kalėdoms Paldavičiams – smagus ir jaukus buvimas drauge.

„Žaisliukai trapūs, tad kartais bekabinant sudūžta. Vis dėlto neketinu jų slėpti dėžėse, nes žaisliukai turi teikti džiaugsmą. Leidžiu juos ir vaikams kabinti, tik paprašau būti atsargesnius, – pasakoja kolekcininkė. – Norisi panaudoti visus žaisliukus, todėl kasmet perkame didžiulį kėnį kuo platesnėmis šakomis, kuris kambaryje beveik remiasi į lubas. Medelio aukštis dažniausiai – virš 2 m, tad visus žaisliukus sukabiname. Papuošus eglę, laukia kitas svarbus darbas – apsaugoti Kalėdų medį nuo dviejų šeimos katinų Myčkos ir Ryčkos, norinčių užkopti į jo viršūnę. Kartą vienam murkliui pavyko pasiekti tikslą, laimei, eglė buvo dar nepapuošta.“

Pašnekovė pristato dar vieną širdžiai mielą dekoraciją. Tai – daugybę metų tauragiškės šeimai priklausančios kopėčios. „Jos atkeliavo iš mano vyro tėvų, kurie jas naudojo įsirengdami savo namus. Vėliau, kai mūsų šeima pradėjo nuosavo būsto įrengimo darbus, kopėčios atiteko mums. Kurį laiką jas laikėme garaže, o tada aš kopėčias nušveičiau, nudažiau baltai ir parsinešiau į kambarį. Papuoštos vainiku, lemputėmis ir žaisliukais, jos skleidžia tikrą kalėdinę aurą“, – tikina kūrybinga moteris.

D. Paldavičienė vertina tvarų gyvenimo būdą, tad naujų Kalėdų puošmenų ji neperka, įsigyja tik senų vintažinių žaisliukų. Ji pastebi, kad daugeliui žmonių norisi kasmet vis kitaip atrodančios eglutės, todėl kiekvieną sezoną jie skuba į parduotuves ir perka naujų dekoracijų. Tačiau, pasak pašnekovės, net ir su tais pačiais žaisliukais galima sukurti vis kitokį vaizdą.

„Kiekvienais metais eglutę puošiu tais pačiais senais žaisliukais, tačiau ji atrodo vis kitaip, – šypsosi kolekcininkė. – Išties verta peržiūrėti jau turimas kalėdines dekoracijas ir pagalvoti, kaip jas būtų galima panaudoti kūrybiškai. Galbūt šiemet eglę puošite tik vienos spalvos žaisliukais, o kitąmet – kitos? Galima derinti žaisliukų formą, dydį, medžiagą, kaskart sugalvojant naujų kombinacijų.“

Dažniausiai žmonės vieni per kitus sužino apie mano pomėgį ir dovanoja jiems nebereikalingų, o man labai mielų vintažinių žaisliukų.

Namuose karaliauja sendaikčiai

Tvarumas pašnekovei rūpi ne tik kalėdiniu laikotarpiu. D. Paldavičienės namuose gausu sendaikčių, kuriuos ji restauruoja ir pritaiko savo šeimos gyvenimui. Pasak jos, seni daiktai dažnai būna kokybiškesni ir tvirtesni nei gaminti šiais laikais. Tad tikrai ne visada verta dairytis naujausių pirkinių, kartais daug protingiau įsigyti jau naudotą daiktą.

Pašnekovė pomėgį sendaikčiams paveldėjo iš savo mamos Remigijos. Vaikystėje D. Paldavičienės mama, siekdama sutaupyti ir kartu įsigyti išties kokybiškų ir gražių daiktų, dažnai lankydavosi sendaikčių krautuvėlėse. Šį pomėgį vėliau perėmė ir dukra.

„Šiandien mano širdį kur kas labiau džiugina rastas gražus vintažinis daiktas nei naujas pirkinys. Kita vertus, perku ir naujų daiktų, kuriuos derinu prie turimų sendaikčių. Mūsų valgomajame stovi senas, mano restauruotas stalas, kurį dekoruoju nauja staltiese ir vintažiniais indais“, – atskleidžia ji.

D. Paldavičienė pasakoja, kad senąjį valgomojo stalą jai atidavė pusseserė Rūta, kuri yra padovanojusi ir žaisliukų. Baldą giminaitė paveldėjo ir ruošėsi jį išmesti. Tačiau kolekcininkė mielai priglaudė gražų, apvalų, keturių asmenų šeimai idealiai tinkantį stalą. Tiesa, Daivos vyras Mantas tokiam žingsniui iš pradžių prieštaravo, jam namie nesinorėjo senų baldų. Tad teko patikinti, kad stalas stovės tik lauko terasoje. Vis dėlto šiandien jis puošia valgomąjį ir džiugina visą šeimą.

Vertybės: šeimos namuose gausu istoriją turinčių sendaikčių. Valgomajame stovi giminaitės atiduotas senas stalas, tapęs namų puošmena. Devynmetė Kamilė džiaugiasi vintažiniais pintais krėslais žaislams. D. Paldavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Paldavičių namuose vietą rado ir senos spintelės, įkurdintos vonioje ir dukros kambaryje, vazos, indai, stalo įrankiai. Dalį sendaikčių Daiva paveldėjo iš močiutės ir tetos, kitus atidavė giminaičiai ar draugai, trečius pirko.

Priglaustus sendaikčius D. Paldavičienė prikelia naujam gyvenimui. Senus baldus ji išplauna acto pagrindo plovikliu, juos perdažo. Taip baldas įgauna šviežią išvaizdą, pranyksta blogas kvapas, jei toks buvo. Kai kuriuos daiktus vasarą palieka saulėje, kurios spinduliai pasižymi dezinfekcinėmis savybėmis. Dalį žmonių toks papildomas darbas nuo sendaikčių atbaido, tačiau pašnekovė įsitikinusi – norint gyventi gražiai ir tvarkingai, visada reikia įdėti pastangų. Tauragiškė netiki ir tuo, kad esą su senu daiktu į namus galima atsinešti ir jo energiją. ,,Kaip daiktas gali turėti blogą energiją, jei patenka į gerus namus?! Man tai skamba kaip mitas“, – šypsosi ji.

Vertybes perima ir vaikai

Tvaraus gyvenimo vertybes D. Paldavičienė stengiasi perduoti ir savo vaikams – dvylikamečiam Gvidui ir devynmetei Kamilei. Pašnekovei džiugu, kad atžalos vertina sendaikčius ir nereikalauja naujų žaislų ar kitų pirkinių.

Dukros kambaryje daug mielų vintažinių daiktelių: rankomis siūtas, šiaudais kimštas meškutis, supamasis arkliukas, pinti krėslai žaislams, stalinis šviestuvas, stalas su kėde, knygelės.

„Kamilei labai patinka seni daiktai, ji visada jais džiaugiasi. Turbūt atsigimė į mamą, – juokiasi pašnekovė. – Sendaikčius savo kambaryje vertina ir Gvidas, kuris vyresnis ir dar geriau supranta tvaraus gyvenimo svarbą. Tai matyti man labai džiugu. Na, o vyrui sendaikčiai rūpi mažiau. Tačiau jis mane labai palaiko, iš darbovietės yra parnešęs senų eglutės žaisliukų į mano kolekciją. Šeimoje nematome reikalo pirkti tik naujus daiktus, nes seni dažnai yra ne tik pigesni, bet ir kokybiškesni bei gražesni.“

Sodrus minimalizmas

2019-ieji pasaulyje sužibėjo kaip tvarumo ir pagarbos aplinkai metai. Visa tai neišvengiamai atspindi ir puošyboje – atsiranda naujų medžiagų ir natūralių dizaino elementų, o mantra "mažiau yra daugiau" tampa kaip niekad aktuali.

Paprastumas, elegancija, lengvumas, minimalistiniai siluetai kompensuojami ryškiomis ir giliomis spalvomis – sodria burgundiško vyno, tamsiai mėlyna, pilka, ruda, klasikine miško žalia. Dominuoja natūralios medžiagos – mediena, medvilnė, linas, stiklas, keramika, terakota, perdirbtas plastikas, popierius. Mediena gali būti labai įvairi: poliruota, dažyta, lakuota, raižyta, grubiai nupjauta ar pagaminta iš kelių gabalų. Jos šiluma atsiskleidžia deriniuose ir kompozicijose su samanomis, šakelėmis, lapais. Namų dekoravime nestinga jaukumą kuriančių elementų: kankorėžių, baltos medvilnės šakelių, cinamono lazdelių, džiovintų vaisių ir pan. Tokiame interjere itin dera dailios stiklo vazos – žiemos šaltį, ledą, varveklius primenantys paviršiai šventiniam stalui suteikia santūrią prabangą.

Ypač didelis dėmesys skiriamas dovanų pakavimo tendencijoms: akcentuojamos kuo natūralesnės medžiagos, surišti naudojamos medvilnės, lino, džiuto, rafijos juostelės, populiarėja dekoratyvinės dovanų kortelės, pagamintos iš plonos medienos.

Sena plius nauja

Vintažas įprasmina iš kartos į kartą perduodamas šeimos tradicijas, kurios neatsiejamos nuo kalėdinės namų puošybos. Namų idėjų centro NIC atstovas pataria neskubėti atsikratyti senų kalėdinių dekoracijų, žaislų, o derinti juos su įsigytais naujais, šiuolaikiškais.

"Natūralių puošybos elementų, senų, ypač paveldėtų Kalėdų eglės žaisliukų ir naujų stilingų dekoracijų kompozicija suteiks šventėms intymumo, padės puoselėti ir kurti naujas šeimos tradicijas", – pastebi N. Urbonavičius. Jei spintose senų žaisliukų nėra, visuomet tradiciją galima pradėti nuo savęs – čia ir dabar. Tiesa, tam reikia kokybiškų, išskirtinio dizaino puošmenų.

"Viena iš šių metų tendencijų – meniški mediniai žaislai, auksu dengti karoliukai arba dekoracijos, puoštos plunksnomis ir blizgučiais, kalėdiniai papuošimai su garsių dailininkų paveikslų motyvais, pavyzdžiui, pagal Johanneso Vermeerio "Mergina su perlo auskaru", – sako Namų idėjų centro NIC atstovas.

Žaisliukų mados

Šių metų kalėdiniai žaisliukai stebina originaliomis formomis ir netradiciniais motyvais. Jei žaliaskarę padabinsite šokoladinių braškių, spurgų, kruasanų, ledų formos žaisliukais, būsite pataikę į dešimtuką. Tie, kas nori universalesnių, tačiau ne mažiau dekoratyvių aksesuarų, gali rinktis stiklinius burbulus su įvairiais efektais, originalia apdaila, raižiniais arba masyvios medienos burbulius, pagražintus subtiliais augaliniais motyvais.

Skandinaviškas nuosaikumas

Pastaraisiais metais skandinaviškas stilius vyrauja ir daugelio lietuvių namuose, ir toliau sėkmingai diktuoja interjero madas už Lietuvos ribų. Kalėdinis dekoras – ne išimtis.

Skandinaviško stiliaus skiriamieji ženklai – šviesios, baltos spalvos, šilti audiniai, natūralaus medžio elementai ir jaukus apšvietimas. Kaip teigia Namų idėjų centro NIC atstovas, skandinavų stilius jau kelerius metus išlieka populiarus dėl šiuolaikiškos paprastumo ir rafinuotumo sintezės bei nostalgiško įspūdžio.

Stilius "pasidaryk pats"

Dekoravimo stilių "pasidaryk pats" renkasi tie, kurie ieško išskirtinio originalumo. Aišku, reikia ne tik laiko ir išmanymo sumanymams įgyvendinti, bet ir stiliaus, grožio pajautimo. Savotiškomis dirbtuvėmis virtę namai sukuria magišką nuotaiką visai šeimai ir netikėtai smagų laiką darbuojantis kartu, o rezultatai praktiškai visada pranoksta lūkesčius ir būna labai unikalūs. Namuose gaminti dekoracijas galima iš įvairių medžiagų, tačiau populiariausios – tekstilė, popierius ir gamtos dovanos.

Kalėdinės puošybos idėjų ir tendencijų labai daug, todėl dekoro dizaino specialistai pataria nuosekliai laikytis vienos temos ar motyvo – taip nepasiklysite tarp gausios kalėdinių aksesuarų stilių ir spalvų pasiūlos.

"Bus kur kas paprasčiau atsirinkti tarpusavyje derančius elementus ir neprisipirkti nederančių, visai nereikalingų puošmenų. Eklektika gali tikti interjere, tačiau į šventinę puošybą įneša chaosą", – tikina N.Urbonavičius.

Miesto metraštininkai

"Kalėdiniai žaisliukai – ne tik žmogaus, šeimos, giminės, bet ir miesto istorija. Norėdami įtraukti miestiečius kartu kurti Kauno istoriją prieš septynerius metus pradėjome kaupti kalėdinių žaislų kolekciją", – sako Kauno muziejaus muziejinės veiklos vadovė Reda Žekienė, pravėrusi vienos iš Kauno Rotušės menių duris.

Didžiulio šviestuvo šviesoje spindi įvairiausios eglės puošmenos. "Turime virš 300 skirtingo laikmečio ir stiliaus žaisliukų, – pristato kolekciją pašnekovė. – Daugiausia – sovietinių metų: įvairios pasakų ir animacinių filmukų personažų figūrėlės, laikrodžiai, Seneliai. Yra ir kauniečių dovanotų itin vertingų eksponatų: 1920 m. spalvinga girlianda iš popierinių pasaulio valstybių vėliavėlių, Antrojo pasaulinio karo metais pirktas sidabro spalvos žaisliukas."

Kolekcija vis didėja. Ją papildo patys muziejaus darbuotojai, prieš šventes peržiūrėję savo kalėdinių atributų archyvus, su dovanomis sugrįžta kauniečiai. R.Žekienė brangina visas su dovanotais žaisliukais susijusias istorijas, neretai paprašo žmonių jas užrašyti.

"Šį permatomo stiklo bumbulą padovanojo garbaus amžiaus sutuoktiniai. Vos susituokę jie gyveno labai vargingai, todėl giminės švenčių proga jiems nupirko eglutės žaisliukų. Bumbului tiek, kiek šių kauniečių santuokai, – 55-eri", – šypsosi pašnekovė ir kviečia visus miestiečius neišmesti kalėdinių puošmenų, o padovanoti juos muziejui – padėti kartu kurti miesto istoriją.

Dovanoja laimės pojūtį

"Kalėdiniai žaisliukai – labai saldi tema: ji nukelia į vaikystę, tėvų, senelių namus, Kalėdų eglutės puošimo momentą – laiką, kai visi mes be išimties jautėmės laimingi. O laimės niekada nėra per daug. Todėl ir mes pradėjome kolekcionuoti kalėdinius žaisliukus", – paaiškina prieš ketverius metus kilusį sumanymą Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Kalėdiniai žaisliukai – labai saldi tema: ji nukelia į vaikystę, tėvų, senelių namus, Kalėdų eglutės puošimo momentą – laiką, kai visi mes be išimties jautėmės laimingi.

Raudondvario pilyje įsikūrusiame muziejuje galima apžiūrėti gausėjančią žaislų kolekciją. Šiemet ją sudaro dvi dalys: seni ir modernūs, šiuolaikiški eglutės žaislai.

Senosios kolekcijos užuomazga – asmeniškai Z.Kalesinskui dovanoti sesers elžbietietės Mirtos XIX a. pab.–XX a. pr. vokiški žaislai: alavinė kalėdinė dekoracija "Giedotojai", klouno galva, kareivėlis. Jie – muziejinė vertybė, todėl direktorius nusprendė, kad bus teisinga savo džiaugsmu dalytis su kitais žmonėmis. Minėti žaislai pagaminti garsioje, šimtametes tradicijas puoselėjančioje Vokietijos gamykloje "Rödentaler Living Glass". Čia daugiau nei prieš 100 metų buvo pradėti pūsti stiklo bumbulai – tai pirmoji kalėdinio žaisliuko forma, po kurios vėliau ėmė rastis įvairios žmonių, gyvūnų, daiktų figūrėlės. Muziejaus kolekcija didžiuojasi šioje gamykloje pagamintais ypatingo grožio stiklo burbulais: jų viduje – sidabro dulkių sluoksnis, kuris sukuria slėpiningą švytėjimą, viršus dengtas perlamutru ir meniškai išpieštas dailininkų, kai kurie žaislai dar dekoruoti 583 prabos aukso dulkėmis.

Žvilgsnis į dabartį

Atskira senosios kolekcijos dalis – lietuviški žaislai. Z.Kalesinsksas atkreipia dėmesį į tarpukariu Kauno žydų gamintus žaisliukus iš stiklo šiaudelių. Pastarieji – kone tikslios tradicinių lietuviškų miniatiūrinių šiaudinių sodų kopijos: įvairaus dydžio reketukai, skirtingų konstrukcijų žvaigždės, nameliai.

"Kiekvienas žaislas – ne tik asmeninė žmogaus istorija, bet ir šalies kultūros liudininkas, – pastebi pašnekovas. – Su trapiais, delikačiais art deco stiliaus tarpukario pavyzdžiais kontrastuoja šventinė sovietmečio atributika: naro kostiumai, kosmonautai, raketos su užrašu "CCCP", Kremliaus laikrodžiai."

Siekiant ne vien tik kaupti istorines vertybes, bet ir atkurti šventinės atributikos raidą, pradėta domėtis dabartimi – šiuolaikinės kalėdinės mados tendencijomis. Raudondvario muziejus įsigijo unikalią, 2018 m. pagamintų modernių žaisliukų seriją iš Nyderlandų. Tai bespalvio stiklo, paauksuotos, Swarovski kristalais dekoruotos, netradicinių formų žaliaskarės puošmenos: krabai, jūrų žvaigždės, medūzos, vėžiai, vėžliai ir kiti jūros gyviai.

"Kas ant stalo – tas ant eglės, – juokiasi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad pažangios technologijos šiandien leidžia sukurti tikslesnių, įvairesnių formų žaisliukus be siūlių, naudoti neįprastus dekoravimo būdus, išgauti naujas spalvas ir atspalvius. – Madingi žaislai labiau spindi, tviska prabanga – daugiau dėmesio nei šventės dvasiai skiriama išoriniam įvaizdžiui sukurti. Vis dėlto artimą žmogų turėtume pradžiuginti ne blizgia dovana, o nuoširdumu, šiluma. Seniau baltų Kalėda niekam jokių dovanų nedovanojo: su maišu ėjo iš namo į namą ir dalijo palinkėjimus – žmones džiugino šiltais žodžiais."

Laikmečio ženklai

Klaipėdietė Nijolė Bendikaitė Kalėdų ir Naujųjų metų nuotaika gyvena ištisus metus: ji kolekcionuoja kalėdines dekoracijas, kurių didžioji dalis – eglutės žaisliukai.

"Iš pradžių eksponatus skaičiavau, bet kai jų skaičius peržengė 5 tūkst., nustojau. Galiu pasakyti apytikriai: šiandien esu sukaupusi daugiau nei 10 tūkst. įvairių kalėdinių puošmenų", – šypsosi klaipėdietė. Ko tik nėra Nijolės kolekcijoje: žaisliukai iš stiklo, medžio ir medžio drožlių, plastmasės, presuoto kartono ir presuotos vatos, šiaudų, molio ir vaško, alaviniai ir pagaminti papjė mašė technika, nuostabiausių pasakų ir animacinių filmų personažai, konkretaus laikmečio ir žiemos švenčių simboliai – eglutės, žvaigždės, Kalėdų Seneliai, Snieguolės. Kolekcijos pagrindą sudaro rusiški ir ukrainietiški žaislai, yra ir vokiškų, čekiškų, prancūziškų, lietuviškų puošmenų. Nors unikalią vertę turi vintažiniai žaislai, Nijolė džiaugiasi ir naujais, šiuolaikiškais, nerenka tik banalių, masinės gamybos ir pagamintų Kinijoje.

Seniausias kolekcijos eksponatas – caro laikų eglutės puošmena: vis dar veikiantis, ant pečių diržais uždedamas, iš metalo pagamintas kareiviškas būgnelis, membranos vietoje turintis veidrodį. Vieni unikaliausių – prieškariniai bei pokariniai vatos ir kartono žaisliukai.

"Anksčiau buvo įprasta eglutę puošti saldainiais. Kai kas taip darė: saldainį suvalgo ir atgal pakabina tuščią jo popierėlį. Šios gudrybės pavyzdžiu buvo pradėti pagaminti kartono žaislai: į jų vidų būdavo įdedamas saldainis ar kokia kita staigmena", – apie iki Pirmojo pasaulinio karo atsiradusius žaisliukus pasakoja N.Bendikaitė.

Uždrausta kolekcija

Didžiausia jos meilė – stikliniai, pagal A.Puškino pasakų motyvus sukurti žaisliukai. Nijolė turi surinkusi beveik visą 1956–1957 m. išleistų žaisliukų kolekciją. Ją sudaro atskirų pasakų personažai.

"Susigaudyti, koks žaisliukas iš kurios pasakos, – nelengvas darbas. Įsigijus kokią caraitę, tenka ne vieną dieną naršyti senus katalogus. Gerai, jei randi jos nuotrauką, jei ne – kantriai ieškai aprašymų, lyginti su eksponatu", – atskleidžia kolekcininko darbo subtilybes klaipėdietė.

N.Bendikaitė pastebi, kad dalis žaisliukų – akivaizdūs konkretaus laikmečio įvykių atspindžiai: po J.Gagarino skrydžio į kosmosą atsirado raketos ir kosmonautai, N.Chruščiovo vadovavimo metais ant Kalėdų eglutės kabino... kukurūzus. Jos kolekcijoje yra uždrausta kolekcija – tai vokiški Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų kalėdiniai žaisliukai, kuriuose vaizduojama įvairi karinė technika, to meto politikų atvaizdai. "Jos niekam nerodau – ši tema su šventėmis nesuderinama", – įsitikinusi N.Bendikaitė.

Atspindi gyvenimą

Kolekcininkė pasakoja, kad anksčiau žaislus darė ir dekoravo dailininkai, o po 1960-ųjų prasidėjo masinė puošmenų gamyba.

"Žaislų buvo trys rūšys: piešti dailininkų, monochrominiai žalios arba raudonos spalvos su išpieštu veideliu ir matiniai – subtilūs, preciziškai padaryti. Pastarieji – labai brangūs, džiaugiuosi, kai kas atiduoda. Man sekasi: turiu sukaupusi beveik visą personažų seriją iš pasakos "Čipolino nuotykiai", – džiaugiasi Nijolė.

Sovietiniais laikais tas pats žaislas buvo gaminamas keliais variantais: su pakabuku viršuje ar gnybtuku, kad galima būtų jį prisegti prie eglutės šakos, ir įvairių dydžių.

"Tuo metu dauguma žmonių gyveno komunaliniuose butuose: vienas kambarys – viena šeima. Buvo gaminamos mažos, ant stalo pastatomos plastmasinės eglutės ir tokie pat mažučiai kalėdiniai žaisliukai joms papuošti", – pasakoja N.Bendikaitė.

Beje, gražiausius ir kokybiškiausius žaisliukus gamino ir lig šiol gamina Sankt Peterburgo fabrikas, sovietiniai Seneliai Šalčiai ir Snieguolės buvo Ukrainos prioritetas, o Lietuva specializavosi gaminant įvairiausias girliandas.

Istorijos sugula į knygą

Klaipėdietės kolekcija atvira visuomenei: kiekvienais metais žiemos švenčių sezonu ji rengia ne vieną, o po kelias žaisliukų parodas bibliotekoje, vitrinose, įvairiuose klubuose ir miestuose, veda seminarus. Štai ir šiais metais jos žaisliukai puošia Klaipėdos cukriniu diabetu sergančių vaikučių klubą "Smalsučiai", Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Moters pomėgis visiems dovanoja ypatingų emocijų: mažiesiems – tai pasakos ir stebuklai, jaunimui – estetikos ir istorijos pamokos, vyresnio amžiaus žmonėms – kelionė į vaikystę.

Prisiminimai sušildo širdis: žmonės atsiveria, išpasakoja, kaip gyveno, šventė Kalėdas, kokie žaisliukai buvo jų namuose.

"Prisiminimai sušildo širdis: žmonės atsiveria, išpasakoja, kaip gyveno, šventė Kalėdas, kokie žaisliukai buvo jų namuose, – šypsosi Nijolė. – Nutinka taip, kad kitą dieną jie man atneša ir dovanoja senų savo šeimos puošmenų. Man visada smalsu, kokiomis istorijomis jos apipintos – turiu net atskirą žaislų istorijų knygą."

N.Bendikaitės kolekcija pasipildo ir kitais įvairiais būdais: moteris lankosi sendaikčių turguose, antikvariatuose, perka internetu, keičiasi su kitais kolekcininkais, lauktuvių atveža draugai ir pažįstami, labai daug puošmenų atiduoda į užsienį emigruojantys tautiečiai. Neretai įsigyti išskirtinių eksponatų pašnekovė vyksta į Rusiją: šioje šalyje kolekcionuoti kalėdinę atributiką labai populiaru, galbūt todėl net keli stambūs Rusijos fabrikai atgaivino tradiciją gaminti senovinio stiliaus kalėdinius žaislus.

Pomėgiu užkrėtė dukrą

"Gimiau ir užaugau Sibire, lietuvio ir rusės šeimoje. Gražiausias prisiminimas iš vaikystės – puošni eglutė, kuriai spindinčius žaisliukus iš pirmų uždirbtų pinigų nupirko tėtis. Negalėjau ja atsigrožėti, užsižiūrėjusi nuskrisdavau į stebuklingą pasakų šalį", – prisimena Nijolė, 1996 m. apsigyvenusi Lietuvoje. Atsivežė ir dėžę su tėvų kauptais kalėdiniais žaislais.

Sumanymas kolekcionuoti kalėdinę atributiką jai kilo prieš trylika metų gimus dukrai Julijai: senais žaisliukai Nijolė ketino puošti žaliaskarę, tačiau pasirodė, kad ne vienas jų įskilęs, ištrupėjęs. Grožio srityje dirbanti klaipėdietė ryžosi žaisliukus restauruoti su akrilu – kaip nagus. Pasisekė! Tada ir gimė mintis pradėti puoselėti naują pomėgį.

"Kolekcija jau tampa liga, kurios simptomus jaučiu ne tik žiemos švenčių sezonu, o ištisus metus", – juokiasi pašnekovė.

Mamos aistrai nėra abejinga dukra Julija, kaupianti savo atskirą žaislų kolekciją. Joje – daugiausia šiuolaikiški, šilti personažai iš įvairių animacinių filmų. Beje, Julijai mama parūpina atskirą eglę, kurią dukra pati puošia, kaip jai patinka.

"Visiems mums reikia pasakos – ji sustabdo akimirką. Bėgame, sukamės darbuose, bet, ištraukus ir atidarius dėžes su kalėdiniais žaisliukais, laikas sustoja – turime puikią progą pabūti su šeima, pagalvoti apie namus, prisiminti nuostabiausias gyvenimo akimirkas, vaikystės dienas, kai buvome saugūs ir mylimi", – mano N.Bendikaitė.

Ko gero, taip. Tačiau turime žinoti ir tai, kad mes su savo išradimais ir savo laiko skaičiavimo sistemomis galime būti įvairūs ir nepastovūs. Gamtoje viskas kitaip, čia nesivaikoma madų, čia negali būti persuktos laikrodžio rodyklės ir neatsiras veikėjas, galintis pagreitinti ar sulėtinti metų rato sukimąsi.

Gamtoje viskas dėsninga. Sakytume – žinome tuos dėsnius, tačiau taip jau išeina, kad net ir nežinodami apie juos esame nuo jų priklausomi. Mes esame tolokai nuo gamtos, bet taip pat gyvena ir tikrieji gamtos vaikai.

Todėl, ko gero, gyvūnams Kalėdos taip pat svarbios – ne savo dovanomis, o didžiuoju lūžiu, pokyčiu. Jeigu jau mes visi vienodai juos jaučiame, Kalėdas sutiksime džiugiai. Tiesa, žmogiškoji patirtis kitokia, mes iš švenčių tikimės vis ko nors kito...

Mums švento meto artumą skelbia bendra nuotaika, eglutės atėjimas į namus ir žinojimas, kad susitiksime su visais artimaisiais, draugais, kad turėsime akimirkas, kokių nejautėme visus metus.

Pagaliau metas į namus įnešti eglutę. Tiesa, gal kažkas norėjo Kalėdų anksčiau ir eglutes papuošė seniau. Tai tikrai nepriartino švenčių, gali būti, kad jos taip prarado dalį savo žavesio. Tačiau kiekvienas renkasi taip, kaip jam geriau...

Man atrodo, kad pats smagiausias darbas šiandien (arba rytoj rytą) – puošti eglutę. Štai nuo jos dar kapsi tirpstančio sniego ar ledo gabaliukai, štai ji pakvimpa mišku ir saldžiu spygliuočio medžio aromatu. Pagaliau visa puošimo komanda, kuriai nėra amžiaus cenzo, pasiruošusi: galima raišioti meduolius, kabinti istorinius šeimos ir visos giminės žaisliukus, kokių kiti tikrai neturi.

Dažnas jų, jau gerokai nublukęs, mena kitokias santvarkas ir kitokias Kalėdas, kitokį jų šventimą. Svarbu, kad prie eglutės nebūtų skubama, kad rastųsi laiko kalboms, prisiminimams. Kada dar apie tai kalbėti, jei ne tada?

Visi renkamės, kokią eglutę puošime. Čia nėra varžybų, niekas negali pasakyti, kad jo eglutė gražiausia. Visos jos gražios ir brangios! Tačiau tiems, kas puošia gyvą eglutę, augančią kieme, už lango, turiu pasiūlymą – puošti ją ne pirktais bumbulais, o savo gamybos žaisliukais.

Na gerai, o kaip jų prasimanyti? Nulipdyti? Nupinti?

Galima ir pinti, lipdyti ir drožti. Tačiau jų galima pasigaminti taip: į formeles, iš plastilino nulipdytus „indus“, į plastikinius kaušelius įdedama uogų, šakelių ir pripilama spalvinto vandens, įmerkiamas siūlas ir visi šie ruošiniai paliekami šaldiklio kameroje. Per naktį lediniai žaisliukai būna gatavi. Ryte juos jau galima kabinti ant eglutės, kur jie galės kaboti ilgai.

Man atrodo, kad toks eglutės puošimas, tokie žaisliukai yra kažkuo panašūs į namų televizorių, kuriame svarbiausią vietą užima už mūsų lango įrengta lesykla. Taigi – svarbūs dalykai, kuriems reikalinga gera valia bei noras, ir beveik – jokių priemonių, jokių pinigų...

Žinoma, mūsų lesyklose zylės lankosi jau daugiau kaip mėnesį. Gali būti, kad, dienai ėmus šviesėti, jos prabils pavasariškai. Tačiau dabar yra tik rūpestis jomis: kad kuo daugiau išliktų, išgyventų per žiemą. Žiemos regėjome mažiau kaip trečdalį, jis nebuvo varginantis ir sunkus. Bet dalies zylių jau nebėra.

Neišgyveno? S. Turėtum sakyti tiesiai – taip. Vienos pakliuvo paukštvanagiui į nagus, kitos šiaip žuvo.

O štai čimčiakų, kurie šį rudenį pasirodė Lietuvoje, iki šiol gausu, ir Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai, nuleidę didžiuosius tinklus, kasdien pagauna jų dar bent 100. Kaip? Stato voratinklines gaudykles.

Gali būti, kad atskridusiems pas mus žiemoti paukščiams Lietuvoje yra gera. Beje, ir ne tik atskridusiems. Dar neregėjome šaltuko, kuris būtų ledu padengęs ežerus ir tvenkinius bei gainiojęs vandens paukščius.

Jau senokai kalbame, aiškiname visiems, kad nedera tokius metu ežerėliuose, tvenkiniuose lesinti ančių, gulbių. Reikia duoti paukščiams apsispręsti, kad jie galėtų išskristi ieškoti naujų, tikrųjų žiemaviečių. Arba kad lengviau galėtų apsispręsti tada, kai bus paklotas pirmasis ledas.

Prisiminkite tai. Jums gal atrodys žiauru nelesinti šių paukščių. Tačiau būkite supratingi – taip paukščiams mes tik padėsime.

O rytojaus vakarą žmonių balsais prabils namų augintojai. Kažkada visi eidavo prie tvarto ir sustoję klausydavosi. Sako – juos girdėdavo, ir negali tuo netikėti. Juk Kalėdos – stebuklų metas.

Na ne, čia jau po 12 nakties jie taip... Žmonių balsais jie kalba patį vidunaktį, labai trumpai. Metuose yra tik viena akimirka stebuklui. Tačiau kitaip, matyt, ir stebuklas stebuklu nebūtų...