Kauno valdžia apskundė teismo nutartį, kuri laikinosios sostinės vadovus įpareigojo suderinti „Kaunas Pride“ eitynes, kuriose dalyvautų homoseksualūs žmonės.
Renginio organizatoriai sako, kad Kauno miesto savivaldybei buvo pateikę net tris galimus maršrutus, kur eitynės galėtų saugiai įvykti, tačiau miesto vadovams neįtiko nei vienas scenarijus.
Kauno miesto savivaldybės administracija sako, kad per tokio tipo renginį neįmanoma užtikrinti jo dalyvių saugumo, esą tokią išvadą pateikė ir policija.
Nebus užtikrintas saugumas
„Mes pastarosiomis dienomis dar kartą pasitikrinome dėl policijos pozicijos ir pakartotinai gavome atsakymą: policija laikosi nuomonės, kad saugiai šioje erdvėje organizuoti eitynes su tokiu dalyvių skaičiumi nėra galimybės“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Paulius Keras/Vilmanto Raupelio nuotr.
Kiek anksčiau portalui kauno.diena.lt jis teigė, kad nepritariama sprendimui leisti eitynių Laisvės alėjoje, nes teismas neatsižvelgė į policijos pateiktą ekspertinę nuomonę.
„Buvo aiškiai įvardyta, kad renginys Laisvės alėjoje yra nesaugus. Jokia kita alternatyvi ekspertinė nuomonė teismui nebuvo pateikta. Savivaldybė siekė ir tebesiekia ne uždrausti organizuoti eitynes, o kaip tik užtikrinti, kad jų metu būtų užtikrintas visų asmenų saugumas“, – teigė miesto atstovas.
Pasak jo, eitynės Laisvės alėja, kurios darbai vis dar nėra baigti, vyktų nesaugiomis eitynių dalyviams sąlygomis. Šis objektas nėra priduotas užsakovui dėl neištaisytų defektų.
„Teismas neatsižvelgė į tai, kad Laisvės alėjoje išsiplėtė lauko kavinių terasų plotai. Tai reiškia, kad savivaldybė turėtų laikinai, kol vyks eitynės, neleisti kavinių ir restoranų savininkams plėsti lauko kavinių terasų plotų. Toks veiklos suvaržymas dabartiniu metu, kuomet po pandemijos nemaža dalis maitinimo paslaugų sektoriaus atstovų susiduria su finansiniais sunkumais, neproporcingai suvaržytų trečiųjų asmenų teises.
Sprendimu teismas sutrumpino eitynių laiką nuo 12 val. iki 15 val., tačiau bet kokiu atveju tai atneštų žalos verslui ir ją turėtų atlyginti draudimus įvedęs subjektas arba kiti asmenys, nors teisės aktuose tokia kompensavimo tvarka nėra numatyta“, – toliau tęsė P. Keras.
Anot miesto atstovo, eitynės Laisvės alėja, kurios darbai vis dar nėra baigti ir šiai dienai ji tebėra statybvietė, vyktų nesaugiomis eitynių dalyviams sąlygomis.
Savivaldybė siekė ir tebesiekia ne uždrausti organizuoti eitynes, o kaip tik užtikrinti, kad jų metu būtų užtikrintas visų asmenų saugumas.
„Šis objektas nėra priduotas užsakovui, o visi defektai ištaisyti. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad vykdant stebėjimus yra nustatomi defektai, kuriuos rangovas taiso, o viešai prieinamoje informacijoje, žiniasklaidoje gan plačiai aptarinėjama tema, kad dėl pandemijos yra sutrikęs statybinių medžiagų tiekimas, apsunkintas remonto atlikimas“, – teigė jis.
Priminė riaušes prie Seimo
P. Keras akcentavo nuspėjamą grėsmę kitų žmonių gerbūviui ir saugumui primindamas visai neseniai Vilniuje vykusio mitingo padarinius.
„Po taikaus susirinkimo kilusios riaušės baigėsi tuo, jog ligoninėje atsidūrė aštuoniolika policijos pareigūnų, o sulaikytųjų skaičius siekė apie 30 asmenų. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo įvertinti gebėjimą užtikrinti visų eitynių dalyvių saugumą, o esant labai tikėtinoms grėsmėms, tokių eitynių maršruto nederinti“, – paminėjo miesto atstovas.
Siekia sužlugdyti
LGBT eitynių organizatoriai piktinasi, kad Kauno miesto savivaldybė net nesiekia susitarti, o tik žongliruoja teisinėmis procedūromis ir siekia eitynes sužlugdyti.
„Jei savivaldybė būtų draugiška dalies savo miestiečių atžvilgiu, ji kviestųsi mus kalbėtis, sėstume visi kartu su policijos pareigūnais prie stalo ir mes tikrai sugalvotume, kaip tą saugumą užtikrinti. Tai čia aš manau, kad yra biurokratinė kalba, o iš esmės galėtų tiesiai šviesiai pasakyti, kad Kauno miestas tokių eitynių nepageidauja“, – kalbėjo LGBT eitynių Kaune organizatorė Viktorija Kolbešnikova.
Viktorija Kolbešnikova/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Lygių galimybių kontrolierei Kauno valdžios veiksmai primena 2010-ųjų gėjų ir lesbiečių eitynes sostinėje. Tuomet Vilnius taip pat nesutiko išduoti leidimo renginiui, vėliau organizatorius spaudė rinktis žygiuoti ne miesto centre, o atokesnėmis gatvėmis. Lygių galimybių kontrolierė taip pat sako, kad drausdami eitynes Kauno vadovai saugumo korta tik blefuoja.
„Valstybė iš esmės turi pozityvią pareigą užtikrinti saugumą ir potencialiai, tikriausiai, užtikrinti ir kotraprotestuotojų saugumą, jeigu tokių būtų ir jie suderintų kažkokias savo galimybes rinktis“, – sakė Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Ragina padaryti šventę
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko sako, kad eitynių organizatoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su policija.
„Organizatoriai bendrauja su policija per viešąją erdvę ir tai sudaro prielaidą, kad renginys tikrai bus dideliam pavojuje. Todėl dar kartą visus raginu sėsti prie bendro stalo ir surasti kompromisą, padaryti šventę, o nebūtinai protestą“, – kalbėjo V.Simonko.
Jei teismas nepasakys kitaip, eitynės „Kaunas Pride“ turėtų įvykti rugsėjo 4 d. Žmonės planuoja žygiuoti Laisvės alėja nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Vilniaus gatvės prieigų. Tokiu būdu norima atkreipti dėmesį į homoseksualių žmonių problemas.
