„Mažai tikėtinu atveju, jei „Solar Orbiter“ tektų manevruoti, siekiant išvengti galimo susidūrimo, sprendimas būtų priimtas lapkričio 25 dieną, likus dviem dienoms iki priartėjimo prie Žemės. Manevras bus atliktas lapkričio 26 dieną, likus šešioms valandoms iki priartėjimo“, – sakoma EKA pranešime.

Nors susidūrimo rizika yra labai maža, pavojus vis tiek yra didesnis nei per kitų EKA aparatų priartėjimą prie Žemės, priduriama pranešime.

Pasak agentūros, jei bus nuspręsta atlikti minėtą manevrą, „Solar Orbiter“ bus priartintas prie Žemės atmosferos, kad dėl trinties sumažėtų jo greitis.

Paskui erdvėlaivis bus išvestas į elipsinę heliocentrinę orbitą, leisiančią jam ateityje priartėti prie Veneros.

Pakoregavus orbitą, aparatas priartės prie Saulės ir pirmą kartą istorijoje galės nufotografuoti mūsų sistemos centrinio šviesulio ašigalių sritis stačiu kampu.

Per didžiausią priartėjimą prie planetos zondas turėtų praskrieti 460 km aukštyje virš Šiaurės Afrikos ir Kanarų salų. Po valandos jis paliks pavojingiausią zoną ir tęs savo skrydį.

„Solar Orbiter“ misija prasidėjo pernai vasarį ir turėtų trukti apie septynerius metrus. „Solar Orbiter“ tyrimus atlieka nuo gegužės, tačiau pagrindinis misijos etapas prasideda tik šį mėnesį.

Planuojama, kad aparatas kelerius metus išbus netoli Saulės, tyrinėdamas jos paviršių ir poliarinius regionus.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ pranešė, kad JAV raketos „Falcon 9“ fragmentas pralėkė šalia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) daugiau kaip 5 km atstumu ir nesukėlė jai jokių trukdžių.

Lapkričio 16-ąją Rusijos kariuomenė patvirtino orbitoje numušusi Sovietų Sąjungos laikų palydovą „Celina-D“.

„Tikrai sėkmingai išbandėme daug žadančią sistemą. Ji preciziškai pataikė į seną palydovą. Susidarę fragmentai nekelia grėsmės kosminei veiklai“, – tuomet patikino rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Anksčiau JAV pareiškė, kad Rusija lapkričio 15-ąją per priešpalydovinės raketos bandymą numušė kitą SSRS laikų palydovą – „Kosmos 1408“. Valstybės departamento teigimu, tuomet susiformavo kosminių nuolaužų, sukėlusių pavojų TKS.

Ateinantį dešimtmetį šiukšlės tikriausiai kels vis didesnį pavojų kosminei veiklai, spalį perspėjo Rusijos Kosmoso erdvės kontrolės sistemos vyriausiasis konstruktorius Vitalijus Goriučkinas.

„Atsižvelgiant į dabartinius vystymosi tempus, į paleidžiamų erdvėlaivių skaičių, manau, kad per ateinančius 10 metų labai tikėtina, jog padėtis taps labai artima kritinei arba taps kritine – nebent sugalvosime naujų metodų, kaip kontroliuoti ir užkirsti kelią tokioms situacijoms“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V. Goriučkinas.

Vyriausybė pritarė siūlymui kreiptis į Prezidentą prašant suteikti įgaliojimus pasirašyti susitarimą su EKA.

Pasirašyti pasirašys, bet tai ne viskas. Dar reikės kasmet sumokėti 3 mln. Vėlgi iš biudžeto. Kas tai yra, palyginus su amžinybe? Vieni niekai.

Ką gausime už tuos 3 mln.? Kaip ką? Taigi Lietuva galės įkurti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams.

"Kongenialu", – pasakytų Ostapas Benderis. Biudžetinis bizniukas vis tiek turi baigtis didesnėmis išlaidomis nei pajamomis.

Kitaip tariant, turėsime teisę duoti pinigų per pandemiją mirtinai būtiniems tarpgalaktiniams reikalams. Įdomu, ar ne valstybės lėšomis tie inkubaciniai centrai bus steigiami? Be to, kas subsidijuos to centro etatus, kas mokės už patalpas, kas pirks kompiuterius, stalus, kavos servizus, kas ir už kokią algą spręs, kuriam kosmoso miklucho-maklajui duoti eurų, o kuriam – ne? Pagaliau, kiek visa tai dar kainuos?

Regis, kuriama ne realybė, o tikras stogais besivalkiojančio lunatiko sapnas.

Tačiau tai ne sapnas. Ir ne košmaras. Ponuliams sostinėje jau įrodyta, kad valstybė iš to sandėrio kasmet gaus 8,4 mln. eurų grąžą. Eurų dar nėra, bet įrodymai, kad jie atsiras, pateikti.

Kokia laimė, pagaliau kažkas ėmė galvoti, kaip gauti pinigų, o ne paėmus iš biudžeto nuleisti į unitazą. Net argumentuota, kad 2015–2020 metais Lietuvos dalyviai įgyvendino 34 kosmoso projektus, kuriems EKA skyrė 5,5 mln. eurų.

Bravo: skyrė 5,5 mln., o per tuos pačius metus Lietuva tai pačiai EKA sumokėjo kiek? Bemaž 7 mln. eurų. Bet ir to dar mažai, kosmonautikai dabar reikės daugiau.

"Kongenialu", – pasakytų Ostapas Benderis. Biudžetinis bizniukas vis tiek turi baigtis didesnėmis išlaidomis nei pajamomis.

Gal ir genialu. Tačiau iš esmės čia aišku tik viena: vis dėlto esame tikrų lunatikų šalis.

Jis sako, kad kosmoso tyrimai duoda daug praktinės kasdienės naudos mums visiems. Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras – tarsi techninė Europos kosmoso širdis. Čia gimsta ir nuo pirmųjų fazių yra vystomos kosmoso misijos, prie kurių prisideda arba kurias įgyvendina Europos kosmoso agentūra.

– Papasakokite, kokią komunikaciją ir kaip vykdote Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre? Kaip manote, kodėl mokslo komunikacija, ypač – kosmoso, yra svarbu?

– Vadovaujamės dviem pagrindiniais aspektais. Pirmasis yra motyvuoti žmones, ypač jaunus, susidomėti kosmosu ir kosmoso tyrimais. Antrasis – parodyti visam pasauliui, kad kosmoso technologijos duoda daug praktinės kasdienės naudos mums visiems.

Komunikacija svarbi ne tik visuomenei, bet ir mūsų centrui bei visai Europos kosmoso agentūrai, nes priklausome nuo finansinio indėlio daugiausiai iš šalių narių. Svarbu, kad paprasti žmonės žinotų, ką ir kodėl veikiame, o tie, kurie priima valstybinius sprendimus dėl biudžeto, nenustotų investuoti į kosmosą.

Matome, kad kosmoso industrija plečiasi, reikia vis daugiau žmonių, kurie turi mokslinį, techninį, inžinerinį išsilavinimą arba tokio darbo patirties. Yra daug valstybių, kuriose darbo vietų skaičius šioje srityje auga, o darbuotojų nėra. Kol kas neturime idealaus sprendimo, bet kosmosas puikiai motyvuoja jaunus žmones norėti sužinoti daugiau apie mūsų planetą ir Visatą, nes dar labai daug ko nežinome. Svarbu, kad žmonės suprastų – kosmoso tyrimai nėra tik astronautų siuntimas į kosmosą už milžiniškus pinigus, juk tai – mažiausia viso to dalis.

Pavyzdžiui, „Rosettos“ misija mums buvo itin sėkminga visais aspektais. Nuo 2014 metų, kai zondas priartėjo ir nusileido ant kometos, galėjome vykdyti aktyvią komunikaciją, pasakoti misijos istoriją, kalbinti su ja dirbančius žmones. Visuomenės susidomėjimas buvo itin aktyvus, tai mums padėjo pasiekti daug žmonių, kurie galbūt nežinojo, kiek Europa yra pasiekusi kosmoso srityje.

Stengiamės daug dirbti su mokytojais. Mokytojai yra geriausi ambasadoriai: jeigu juos tinkamai informuojame, jie geriausiai perduoda tai, ką išmoko, mokiniams ir jų tėvams.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate?

– Na, žinoma, visuomet vyksta diskusijos dėl to, ar verta investuoti į kosmoso tyrimus. Dar daug kam atrodo, kad tiesiog paleidžiame pinigus į orą. Daug dirbame, kad būtų atsakyta į visus klausimus, kylančius visuomenei, kurie pasiekia Europos kosmoso agentūrą.

– Tai dirbate su visuomene, su švietimo sistema, su valdžios institucijomis, o kokius ryšius palaikote su žiniasklaida? Ar daug investuojate į komunikaciją su žurnalistais? Pasitaiko, kad ir žiniasklaidoje paskleidžiamos „antys“ dėl elementarių vertimo klaidų, o žiniasklaida pasitiki didelė dalis visuomenės.

– Mokomės kasdien. Manau, ir žurnalistai mokosi, ypač tie, kurie dirba su mokslu. Išmokome, kad būtina investuoti į ryšius su žiniasklaida, palaikyti ryšius su žurnalistais. Kuo geriau pasiruošiame interviu ar susitikimams su žurnalistais, tuo geresnio rezultato sulaukiame. Tik taip suprasime, ko žurnalistams tikrai reikia. Taigi mūsų atsakomybė yra gerai pasiruošti, kad galėtume suteikti informaciją taip, kad žurnalistai ją suprastų.

Žiniasklaida gali padaryti labai daug. Džiaugiuosi, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija susidomėjo didžiausiu agentūros centru, ir taip padės transliuoti bendradarbiavimo procesus lietuviams.

– Minėjote, kad komunikacija yra ypač veiksminga, kai kosmoso misijos pavyksta. O ką darote nesėkmės atveju? Juk tada reikia bendrauti ne tik su visuomene, žiniasklaida, bet ir prie nepavykusios misijos dirbančiais mokslininkais, kurie taip pat gali jautriai išgyventi tokį įvykį.

– Sunkiausia yra tada, kai nesėkmė yra matoma, pavyzdžiui, jeigu nepakyla raketa nešėja. Kiekvienam svarbiam įvykiui – ar tai yra raketos paleidimas, ar zondo nutupdymas kažkur – iš anksto paruošiame komunikacijos planą, ką darysime bet kuriuo atveju, t. y. bandome nustatyti visas įmanomas priežastis, kodėl misija gali nepavykti, ką tiksliai darysime. Iš anksto susitariame su žmonėmis, kurie įvykį pakomentuotų, kokią žinutę jie turėtų perduoti ir pan. Laikomės atvirumo principo, t. y. visada bandome paaiškinti, kas įvyko, kodėl įvyko ir kaip problemą spręsime.

Taip pat, žinoma, svarbu ir tinkamai bendrauti tiek su darbuotojais, tiek su misijų partneriais. Labai svarbu, kad jie neprarastų pasitikėjimo, turint omeny, kad kosmosas yra labai rizikingas ir nesėkmė gali įvykti dėl mažiausios smulkmenos. Dažniausiai misijos vykdomos daugybę metų, prie jų dirbantys žmonės į jas investuoja daug laiko. Man tenka bendrauti netgi su jau vyresniais ir patyrusiais mokslininkais, kurie prisipažįsta, kad vis dar jaučia didžiulį stresą kaskart, kai laukia kokio svarbesnio įvyko. Be to, vyresni mokslininkai dar turi jaunų žmonių savo komandoje, kuriems jie yra autoritetas, todėl jiems ypatingai svarbu tinkamai sureaguoti krizės atveju.

Nesakau, kad visada pavyksta idealiai, bet stengiamės mokytis iš savo klaidų. Kai kurie komunikacijos specialistai tvirtina, kad geriausia mokytis iš savo klaidų. Aš tam taip pat pritariu.

– Kokią komunikaciją vykdote su Lietuva? Ar Lietuvos mokslininkai, valdžios institucijos noriai bendradarbiauja?

– Na, Lietuva, kaip šalis, pretenduojanti tapti nare, turi dar kelerius metus pasiruošti visavertei narystei. Galiu pasakyti, kad 2013 m. mūsų ekspertai atliko analizę ir nustatė, kad Lietuva turi tai, ko reikia, kad prisijungtų prie Europos kosmoso agentūros. Norėtume bendrauti daug aktyviau, tačiau komunikacijos planą sudarome tik tada, kai valstybe tampa nare. Anksčiau to padaryti negalime, nes neturime resursų. Todėl mums labai svarbus žiniasklaidos indėlis.

Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (EKA) sudarė Lietuvos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) plano chartiją, kuria Lietuvos įmonėms ir mokslininkams sudaromos sąlygos įgyvendinti aukšto lygio mokslo ir technologijų projektus pagal EKA programas. Šiame susitarime taip pat apibrėžtas Lietuvos finansinis įnašas, kurio didžioji dalis pagal geografinės grąžos principą bus skirta atrinktiems Lietuvos projektams įgyvendinti.

„Dalyvavimas Europos kosmoso agentūros programose padės iš esmės išspręsti mokslinės kompetencijos ir tarptautiškumo didinimo bei spartesnio mokslo rezultatų pritaikymo rinkos poreikiams problemas. Įgyvendinusi susitarimą, t. y. sėkmingai išlaikiusi bandomojo 5 metų laikotarpio egzaminą, Lietuva galės tapti tikrąją EKA nare, o tai išplės Lietuvos galimybes kurti aukštųjų technologijų produktus ir juos sėkmingai komercializuoti. Bendradarbiavimas su EKA ir narystė šioje organizacijoje paskatins realų mokslo rezultatų panaudojimą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą, o sukurtos kosmoso technologijos greitai sugrįš atgal į Žemę pažangių gaminių ir kasdienių paslaugų pavidalu", - teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Lietuva, dalyvaudama EKA veikloje, skatina kosmoso sektoriaus plėtrą šalyje, siekia padidinti Lietuvos ūkio inovacinį potencialą ir plėtoti kosmoso technologijomis ir duomenimis iš kosmoso grindžiamų paslaugų viešajam sektoriui ir piliečiams teikimą. Įsitraukimas į EKA veiklą Lietuvos mokslo ir verslo subjektams reiškia galimybę dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.

Pažymėtina, kad iki 80-90 proc. įmokos, kuri bus mokama kasmet ir sieks apie 1,3 mln. eurų, bus naudojama Lietuvos verslo ir mokslo subjektų projektams įgyvendinti pagal EKA periodiškai, kas 1-2 metus, skelbiamus kvietimus Lietuvos atstovams teikti paraiškas dėl projektų, kurie atitinka EKA vykdomų programų tematiką. Paraiškas dėl projektų galima teikti tokiose srityse kaip astrofizika, mikroelektronika, robotika, medžiagotyra, mechatronika, informacinės technologijos, geoinformatika ir kt. Taigi Lietuvos investicijos į kosmoso veiklą sėkmingai grįš atgal į Lietuvą.

Pirmąjį kvietimą, pasirašius Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą, EKA paskelbė 2014 m. spalį, tuomet buvo pateikta 16 paraiškų ir atrinkti 7 projektai, kurie bus pradėti įgyvendinti dar šiais metais. Antrąjį kvietimą EKA preliminariai planuoja paskelbti 2016 m. balandžio mėnesį.

Paryžiuje ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA), pranešė Ūkio ministerija.

Susitarimas, kurį kartu su ministru pasirašė EKA generalinis direktorius Jeanas-Jacquesʼas Dordainas (Žanas-Žakas Dordenas), leis verslui ir mokslininkams dalyvauti aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.

„Pagrindinis Lietuvos kosmoso politikos tikslas yra nuolatinis žinių siekimas, ekonominis augimas ir kosminių technologijų nauda mūsų valstybei. Šiandien labai svarbu yra tai, kad mes nesame nuošalyje vystant naują kosmoso ekonomiką. Todėl glaudesnis bendradarbiavimas su EKA yra mūsų vykdomos kosmoso politikos kertinis akmuo“, - per pasirašymo ceremoniją sakė E.Gustas.

Pasirašyti EBV susitarimą ir pradėti dalyvauti EKA programose Lietuva buvo pakviesta, kai 2013 metų vasarį EKA ekspertai atliko Lietuvos kosmoso srities mokslo ir verslo potencialo technologinį auditą.

Ekspertai nustatė, kad Lietuva turi gana stiprų gamtos mokslų, biotechnologijų, informacinių technologijų, mikroelektronikos ir optoelektronikos, mechatronikos, lazerių mokslo ir technologijų ir kitų sričių mokslo ir technologinį potencialą. Konstatuota, kad Lietuva gali būti didelę pridėtinę vertę kuriančių kosminių technologijų ir paslaugų kūrėja, ne tik jų vartotoja.

Įgyvendindama susitarimą EKA kasmet skelbs tik Lietuvos mokslo institucijoms ir įmonėms skirtus kvietimus teikti paraiškas dalyvauti EKA programose, kurios apima tokias sritis kaip astrofizika, mikroelektronika, robotika, medžiagotyra, mechatronika, informacinės technologijos, geoinformatika ir daugelį kitų.