Ginčo esmė
Kokia mūsų principinio ginčo esmė? Ji paprasta – ar gali ekologiškas produktas būti "truputį neekologiškas"?
Dar 2018-ųjų pabaigoje dabar jau eksministras patvirtino Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus. Jais leista už chemijos priemonių naudojimą ekologinėje žemdirbystėje įkliuvusiems ūkininkams bet kada vėliau atlikti dirvožemio tyrimus ir atgauti prarastas išmokas. Gyvenime tai reikštų, kad nusižengti galima, o įkliuvus reikia mokėti suktis.
Neatsitiktinai Specialiųjų tyrimų tarnyba šią teisėkūros inovaciją įvertino kaip sudarančią sąlygas korupcijai ir įpareigojo Žemės ūkio ministeriją taisykles pakeisti. Ar tai buvo padaryta? Ar buvęs ministras grąžino galioti ankstesnę taisyklių redakciją, ar ėmėsi kitų priemonių, kurios būtų panaikinusios prielaidas korupcijai?
Anaiptol! Jau pradėjusioje braškėti ministro kėdėje G.Surplys šių metų birželio mėnesį patvirtino dar vieną taisyklių pakeitimą, kuriuo faktiškai įteisino chemijos priemonių naudojimą ekologinėje žemdirbystėje.
Pažeidžiama esmė
Iki šiol galiojanti taisyklių redakcija ne tik sudaro galimybę išsipirkinėti kaltę kelis kartus kartojant dirvožemio tyrimus, bet įteisino lietuvišką inovaciją. Pagal naująją tvarką nustatyta, kad dirvožemyje dabar jau leidžiama draudžiamų medžiagų koncentracija – iki 0,01 mg/kg.
Tokia tvarka ne tik pažeidžia ekologinės žemdirbystės esmę, bet ir sukuria didžiulę erdvę manipuliacijoms, aiškinant, kad chemijos likučiai atsirado "netyčia", kad čia kalti kažkokie išoriniai teršėjai ar piktavaliai kaimynai.
ES lygiu tokia tvarka gali užtraukti europinių institucijų sankcijas. Atitinkamą tvarką nustatantis ES reglamentas nedaro jokių išlygų ar kitokių "minimalių ribų". Tiesiogiai taikomame reglamente nustatytas absoliutus draudimas naudoti chemijos priemones. Todėl lietuviškas naujadaras kelia grėsmę ne tik sulaukti Europos Komisijos sankcijų, bet ir kelia grėsmę, kad sąžiningai dirbantiems ekologinės žemdirbystės ūkiams bus uždarytos bet kokios produkcijos eksporto galimybės.
Rinka sureaguos
Gindami chemijos pramonę ir ekstensyvų trąšų naudojimą žemės ūkyje Lietuva renkasi labai trumpalaikę naudą. Žala teks ne tik sąžiningai dirbantiems ūkininkams, bet – dar svarbiau – visiems ekologišką produkciją besirenkantiems vartotojams, kurie pasitiki "Ekoagros" ir ekologiškos produkcijos ženklinimu. Rinka netruks sureaguoti ir visi lietuviški "ekologiški" produktai taps antrarūšiai, nepatikimi. Juos nukonkuruos brangesnė užsienio šalių, kur nėra tokių "ekologiškų su trupučiu chemijos" produktų.
ES nuosekliai remia ekologinę žemdirbystę, kryptingai atsisako itin žalingų cheminių medžiagų kaip glifosatas. Lietuva iki šiol nepriėmė nacionalinių teisės aktų, kurie patvirtintų ES tikslų įgyvendinimą (pavyzdžiui, ES glifosato naudojimas uždraudžiamas nuo 2022 m.), o diskusijos apie spartesnę ekologinės žemdirbystės plėtrą išvis negirdėti.
Belieka skėstelėti rankomis ir retoriškai paklausti: ar Lietuvoje kada nors bus nubaustas ūkininkas, kuris ekologiškoje gamyboje naudojo chemikalus? JAV toks sulaukė dešimties metų laisvės atėmimo bausmės. O pas mus tokiems, reikia suprasti, paruošta speciali amnestija. Deja, bet kenkiant mūsų ir mūsų vaikų sveikatai.
