Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų.

Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais. Šiame dokumente yra numatyti mokestiniai tikslai, kuriuos EK laiko ypač svarbia plano dalimi.

EK jau yra laikinai įšaldžiusi kiek daugiau kaip 26 mln. eurų RRF lėšų, tačiau Seime į priekį pasistūmėjus naujam nekilnojamojo turto apmokestinimo modeliui, šios lėšos gali būti išmokėtos jau kitų metų pradžioje.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Finansų ministerijos atstovai pabrėžia, kad mokesčių reformos patvirtinimas yra labai svarbus siekiant antros ir trečios RRF lėšų dalies.

Visgi po nesutarimų Seime valdančioji dauguma paskelbė neforsuosianti mokesčių reformos priėmimo.

Pertvarkai gulant į stalčių, Lietuvos Vyriausybė pateikė Europos Komisijai RRF plano pakeitimus, kuriuos patvirtinus gali keistis kai kurių rodiklių įgyvendinimo terminai ir mokėjimo prašymų struktūra.

Praradimai gali viršyti ir 0,5 mlrd. eurų

Siekdama „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų mokestinių tikslų įgyvendinimo Lietuva jau patvirtino dalį mokestinių pakeitimų.

Seimas šiemet gegužę yra priėmęs „žaliųjų“ akcizų paketą, atlikti tam tikri kitų aplinkosauginių mokesčių pakeitimai, pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo metodika. Tačiau to nepakanka visiems numatytiems mokestiniams tikslams pasiekti.

Lietuvos RRF plane įtvirtinti 143, 145 ir 147 tikslai numato, kad Seimas turi patvirtinti pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų, apimančių ir neatitinkančias žaliojo kurso, atsisakymo, išplėsti ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimą, įskaitant turto mokesčių pakeitimus, taip pat priimti įstatymų pakeitimus, mažinančius gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę.

„Viešumoje yra įvairių hipotetinių skaičiavimų dėl sumų, kurios gali būti prarastos vėlesniuose RRF mokėjimo prašymuose, jei vėluotų ar būtų nevisiškai priimta mokesčių reforma. Čia galima atsispirti nuo sustabdytųjų 26 mln. eurų, nes EK metodologiją, argumentus ir skaičiavimus, kaip buvo suskaičiuota ši konkreti suma, yra paskelbusi viešai“ – BNS sakė M. Vaščega.

„Galutiniai reformų žingsniai, pavyzdžiui, įstatymų priėmimas, pagal EK patvirtintas taisykles yra vertinami 10 kartų didesne suma nei tarpinis žingsnis, todėl reformą atidėjus, atšaukus arba priėmus nepakankama apimtimi yra didelė rizika, kad ateityje gali būti prarasta daug daugiau nei 26 mln. eurų“, – pridūrė Europos Komisijos pareigūnas.

Reformą atidėjus, atšaukus arba priėmus nepakankama apimtimi yra didelė rizika, kad ateityje gali būti prarasta daug daugiau nei 26 mln. eurų.

 

Pasak jo, EK vertinant mokesčių reformos įstatymų pateikimą, vienas visiškai nepasiektas rodiklis buvo įkainotas 17,5 mln. eurų. 26 mln. eurų suma atsirado EK įvertinus, kad vienas rodiklis buvo visiškai nepasiektas, o kitas – pasiektas iš dalies.

„Kalbant apie mokesčių reformos įstatymų priėmimą, Lietuva turi pasiekti tris rodiklius. Tad yra skaičiuojančiųjų, kad bendra trijų rodiklių, kurie numato mokesčių reformų priėmimą Seime, neįvykdymo maksimali vertė hipotetiškai gali viršyti ir pusę milijardo eurų. Iš EK pusės, labiausiai norėtųsi, kad tokių skaičiavimų neprireiktų ir RRF įgyvendinimas vyktų sklandžiai, o Lietuva gautų visas numatytas lėšas“, – pabrėžė M. Vaščega.

„Šias reformas reikės įvykdyti“

Finansų ministerija komentare BNS nesiėmė vertinti, kokio dydžio finansinės netektys gali gręsti Lietuvai, jei šie tikslai nebus priimti, nes „tik EK gali pasakyti, koks būtų jos sprendimas“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad labai svarbu ir tai, kad Seimo patvirtintų mokestinių įstatymų turinys atitiktų „Naujos kartos Lietuva“ plane prisiimtus mokestinius įsipareigojimus, kurie tiesiogiai atspindi Vyriausybės programą.

Pasak M. Vaščegos, reikalavimo, kad Seimo priimti ir įsigalioję įstatymai iš esmės nesikeistų nuo pateikimo stadijoje buvusių projektų, nėra.

Anot jo, Seimas, svarstydamas Vyriausybės pasiūlymus, turi teisę teikti savo pakeitimus, Vyriausybė irgi gali turėti nuomonę apie vieną ar kitą pakeitimą ir netgi koreguoti savo pasiūlymus.

„Iš RRF perspektyvos svarbiausia, kad Lietuvoje įvyktų reformos, kurios padėtų siekti nusistatytų tikslų – kad didėtų pajamos iš mažiau ekonomikai žalingų mokesčių, kurios padėtų finansuoti viešąsias paslaugas, kad mokesčių sistema taptų teisingesnė, sumažėtų mokesčių sistemos iškraipymų, kad mažėtų socialinė nelygybė ir skurdas“, – sakė M. Vaščega.

„Todėl EK visuomet žiūrės į tai, kas numatyta dokumentuose, o ne į formą ar procedūras“, – pridūrė jis.

Pareigūno teigimu, EK yra daug kartų pažymėjusi, kad Lietuvoje nėra surenkama pakankamai biudžeto pajamų tam, kad būtų galima adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas, nėra išnaudojamas ekonomikos augimui palankesnių mokesčių potencialas, o socialinė nelygybė yra kritiniame lygyje, prie ko prisideda mažos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai ir skylėta mokesčių sistema.

Praradus ES lėšas, šias investicijas reikėtų finansuoti Lietuvos biudžeto lėšomis.

 

„Tad šias reformas reikės įvykdyti, geriau anksčiau nei vėliau. Jų atidėjimas gali turėti dvigubą neigiamą poveikį – neigiamą poveikį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir labai konkretų neigiamą finansinį poveikį dėl galimai prarasto finansavimo, kuris gali siekti ir dešimt kartų didesnes sumas, nei sustabdyta dabar. (...) Praradus ES lėšas, šias investicijas reikėtų finansuoti Lietuvos biudžeto lėšomis“, – pabrėžė M. Vaščega.

Prašo atidėti terminus

Vyriausybė atsiskaityti EK dėl antros ir trečios RRF lėšų dalies planavo Lietuvai priėmus mokesčių reformą, numatančią, be kitų dalykų, didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Planuota, kad su mokesčių įsigaliojimu susiję 143, 145 ir 147 tikslai bus pasiekti šių metų pirmąjį ketvirtį ir už juos bus atsiskaityta teikiant mokėjimo prašymą 2023-ųjų trečiąjį ketvirtį, tačiau šių ketinimų įgyvendinti nepavyko.

Padėtis dar labiau komplikavosi valdantiesiems po vidinių ginčų sutarus atidėti mokesčių reformos priėmimą, todėl Vyriausybė yra pateikusi siūlymus EK nukelti mokestinių tikslų terminus.

„Dėl šių rodiklių pasiekimo termino nukėlimo yra pateikti pasiūlymai EK kartu su kitais „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimais, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos su Komisija. (....) Siekiame pasinaudoti skolinimosi galimybe ir kartu su naujomis Lietuvai skirtomis REPowerEU iniciatyvos lėšomis sutelkti papildomas 1,8 mlrd. eurų siekiančias investicijas, kurios yra gyvybiškai svarbios dabartinės geopolitinės realybės kontekste“, – nurodė Finansų ministerija.

„Planą tikslinime ir dėl esamų priemonių įgyvendinimo pokyčių. Įvertinta veiklų pabrangimo įtaka suplanuotiems pasiekti rodikliams, tikslinamos dalies rodiklių siektinos reikšmės, jų pasiekimo terminai, atsižvelgiant į realią priemonių įgyvendinimo situaciją“, – aiškino ministerija.

Jos teigimu, antrąjį mokėjimo prašymą ketinama teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo. Planuojama deklaruoti 17 rodiklių pasiekimą – iš jų 13 jau yra pasiekti, iki prašymo teikimo ketinama pasiekti likusius keturis rodiklius. Lietuva už pasiektus rodiklius turėtų gauti dar apie 230 mln. eurų.

M. Vaščega taip pat pabrėžia, kad lėšų iš pirmojo mokėjimo prašymo įšaldymas teisiškai neužkerta kelio teikti kitus mokėjimo prašymus, tačiau prieš teikiant antrą mokėjimo prašymą būtų logiška sulaukti Lietuvos RRF plano peržiūros rezultatų, nes gali būti pakeisti kai kurių rodiklių terminai ir mokėjimo prašymų struktūra.

Jis taip pat pabrėžia, kad nacionaliniuose RRF planuose įtvirtintus tikslus, įskaitant ir mokestinius, galima keisti tik išskirtiniais atvejais.

„Svarbiausia sąlyga – objektyvių ir nuo šalies nepriklausančių aplinkybių egzistavimas, kuris neleido laiku ar visa apimtimi pasiekti patvirtintų tikslų. Šios sąlygos taikymas yra vienodas visoms valstybėms narėms. Sudėtingiausioms reformoms bet kurioje valstybėje narėje yra reikalinga politinė valia, ir ją sutelkus reformas dažniausiai pavyksta įgyvendinti“, – teigė M. Vaščega.

Finansų ministerija nurodo, kad „Naujos kartos Lietuva“ plano reformų ir investicijų turinio iš esmės keisti nenumatoma, nes jos „išlieka aktualios ir reikalingos“.

Įšaldytus 26 mln. eurų gali atgauti kitų metų pradžioje

Informaciją apie plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų tikslų, dėl kurių anksčiau šiemet buvo įšaldyti 26 mln. eurų, įvykdymą Lietuva turi pateikti EK iki spalio 28 dienos. Pasak Finansų ministerijos, tam pakanka mokesčių pertvarkos pasiūlymus pateikti Seimui, kas jau yra padaryta, tačiau EK dar turės įvertinti, ar mokestinių įstatymų projektai atitinka reikalavimus, patvirtintus ES Tarybos sprendimu.

„Šiuo metu Lietuva tęsia diskusijas su EK dėl šių rodiklių pasiekimo. EK jau pirmojo mokėjimo prašymo vertinimo metu konstatavo, jog tam tikras progresas mokesčių rodikliuose yra, tačiau reikalingos papildomos pastangos užbaigti procesą. Visa reikiama informacija EK bus pateikta iki nustatyto termino pabaigos“, – nurodė ministerija.

M. Vaščega nesiėmė prognozuoti, kiek gali trukti EK vertinimas, tačiau pabrėžė, kad jį bus siekiama atlikti kuo galima greičiau.

EK savo vertinimą, kuris teoriškai gali būti teigiamas, neigiamas ar iš dalies teigiamas, paskelbs kuo greičiau ir suteiks Lietuvai du mėnesius pastebėjimams pateikti.

 

„EK savo vertinimą, kuris teoriškai gali būti teigiamas, neigiamas ar iš dalies teigiamas, paskelbs kuo greičiau ir suteiks Lietuvai du mėnesius pastebėjimams pateikti. Jei prireiktų, Lietuva teoriškai dar galės išnaudoti šiuos du mėnesius padėčiai ištaisyti. Jei EK galiausiai įvertintų, kad pateiktas teisės aktų paketas nėra pakankamas, būtų negrįžtamai prarasta dalis 26 mln. eurų sumos“, – aiškino M. Vaščega.

Pasak ministerijos, dalies RRF lėšų įšaldymas bei kol kas nepateikti prašymai dėl antros ir trečios dalies lėšų išmokėjimo neturi neigiamos įtakos finansuojant „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytus projektus ir reformas.

„Projektai yra įgyvendinami nelaukiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pinigų, todėl derybos ir formalūs procesai investicijų nestabdo. Kadangi kiekviena šalis projektus įgyvendina skirtingai, kiekviena šalis pati renkasi kada teikti mokėjimo prašymą. Tačiau projektų įgyvendinimo sparta nepriklauso nuo jų – tai kiekvienos valstybės nacionalinio įdirbio klausimas“, – prabrėžė ministerija.

Jos teigimu, RRF plano išskirtinumas yra tas, kad lėšos yra išmokamos už įgyvendintų reformų ir su jomis susijusių investicijų rodiklių pasiekimą, o ne už tiesiog investuotus pinigus.

„Todėl nei suplanuotos reformos, nei investicijos nėra stabdomos, bet atvirkščiai – „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas yra įsibėgėjęs. Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, iš jų 52 jau pasiekti. Didžioji dalis iki šiol pasiektų rezultatų apima sudėtingesnį ir laike dažniausiai labiau ištęstą reforminių veiksmų įgyvendinimą, o investicijos – įgavo pagreitį. Jau paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,7 mlrd. eurų, įgyvendinama projektų už 0,967 mlrd. eurų“, – tvirtino ministerija.

Pagal RRF lėšų panaudojimą ES kontekste Lietuva atrodo neblogai

Pasak M. Vaščegos, vertinant bendrai pagal RRF lėšų panaudojimą šiuo metu Lietuva kitų ES šalių atžvilgių atrodo neblogai, tačiau svarbu vykdyti numatytus įsipareigojimus, kad nekiltų rizika dėl kitų RRF mokėjimų stabdymo.

Lietuvai yra numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų RRF lėšų suma, ji jau yra gavusi beveik 40 proc. visų lėšų.

„Yra nedaug ES šalių, kurios šią ribą būtų viršijusios“, – sakė M. Veščega.

Lietuva yra gavusi 13 proc. (289 mln. eurų) RRF avanso mokėjimą, taip pat 542 mln. eurų lėšų už jau įgyvendintus „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklius, kurių didžioji dalis yra reforminiai veiksmai – priimti teisės aktai ar jų pakeitimai,

M. Veščegos teigimu, reikia turėti mintyje, kad Lietuvai numatytos lėšos didės dėl papildomų „REPowerEU“ subsidijų ir RRF paskolos.

Patvirtinus papildomą finansavimą, Lietuva įgaus teisę į beveik 4 mlrd. eurų RRF priemonės lėšų, o tai sudarytų apie 8 proc. šalies BVP.

Atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui, pranešė ministerija.

„Beveik dvigubiname 2021 metais parengto 2,225 mlrd. eurų plano investicijas iki 4 mlrd. eurų. Naujos priemonės ne tik prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo padedant integruotis į globalias žaliųjų technologijų vertės grandines, bet ir stiprins mūsų šalies energetinį savarankiškumą per ženklias investicijas į žaliosios elektros gamybą“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, reikšmingiausios naujos investicijos planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų. Anksčiau Lietuva buvo pateikusi planą tik subsidijų daliai.

Galimybę gauti paskolas turės visų dydžių įmonės. Pretenduoti galės verslas, kuris siekia įgyvendinti Europos Sąjungos žaliąjį kursą pramonėje, diegia aplinkai palankias technologijas. Paskolas gauti galės ir gynybos bei saugumo pramonė – produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui.

Valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą finansuos projektus kartu su privačiu sektoriumi.

Finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas verslui, atsinaujinančioms energetikos bendrijoms, ypač toms, kurioms susiduria su energetiniu nepritekliumi bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 proc. numatytų lėšų bus skirta saulės elektrinėms.

Be to, numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų.

„Lietuva buvo pateikusi planą tik subsidinei daliai, dabar matome, kad skolinimasis brangs, turbūt yra prasmės pasinaudoti šia galimybe ir dėl kitų papildomų priežasčių teikiame „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimą“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Mūsų siūlymas – pasinaudoti šia galimybe, jeigu gauname 198 mln. eurų subsidijų per „RepowerEU“, taip pat pasinaudoti galimybe skolintis iki 1,8 mlrd. eurų ir bendroje sumoje atnaujinam plano priemones už 1,9 mlrd. eurų“ , – pridūrė G. Skaistė.

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.

„Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime. Tą pamatysime, 2026 metai neužtruks ateiti ir kažkas, kas dabar labiau galbūt teoriniuose samprotavimuose plaukioja, turėtų labai greitai juos paversti arba realiais projektais, arba reikės pamiršti apie pinigus iš viso“, – pasitarime sakė I. Šimonytė.

Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime.

Anot Finansų ministerijos, būtinybė keisti planą iškilo, nes RRF dotacijų suma Lietuvai buvo sumažinta 125 mln. eurų. Siekiant nemažinti plano ambicijų ši suma bus kompensuota iš RRF paskolos ir papildomų „RePowerEU“ iniciatyvos ES lėšų – 193,7 mln. eurų.

Numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui.

„Siūloma iki 1 mlrd. eurų Lietuvos pramonės žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai finansuoti per mūsų nacionalinės plėtros konsoliduotą įstaigą. (...) Siūloma 1 mlrd. eurų nukreipti paskolinėms priemonėms, reiškia, tiek dideli verslai, kurie turi potencialo plėstis ir generuoti aukštą pridėtinę vertę, galėtų pretenduoti į paskolas per šią priemonę“, – sakė G. Skaistė.

„Buvo atlikta apklausa, identifikuotas poreikis rinkoje, kad visgi yra rinkos nepakankamumas, ne visos įmonės gali pasinaudoti finansų sektoriaus siūlomomis paskolomis, todėl siūlome drauge su finansų sektoriumi suplanuoti tokias priemones, kurios padengtų tuos trūkumus, kurie dabar egzistuoja“, – sakė ministrė.

Anot jos, dar 84,7 mln. eurų numatyta daugiabučių pastatų renovacijai, beveik 700 mln. eurų – atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje.

„Per šią priemonę bus galima įsigyti atsinaujinančios energetikos prietaisus, pirmiausia – saulės energetiką, tiek verslui, tiek gyventojams, tiek viešiesiems pastatams, savivaldai. Tokiu būdu užsitikrinsime, kad energetinis skurdas mažėtų“, – sakė G. Skaistė.

Dar 25 mln. eurų numatoma kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Tai būtų krovinių gabenimui elektriniu stumiku barža Nemunu, tikimės, kad tai nuims taršų transportą nuo kitų kelių“, – sakė G. Skaistė.

Balandžio 11 dieną planas Komisijai būtų pateiktas neformaliai, o 28 dieną – oficialiai. Pasak G. Skaistės, tikimasi, kad liepos mėnesį planas galėtų būti patvirtintas.

G. Nausėda sveikina ministerijos siūlymą papildomai iš RRF skolintis 1 mlrd. eurų

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas.

„Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Anot jo, prieš porą mėnesių su finansų ministre ir kitais Seimo bei Vyriausybės atstovais, verslo bendruomene jis diskutavo, kaip įveikti didžiausius ekonomikos iššūkius, o vienas esminių – blogėjančios kreditavimo sąlygos.

„Tada pabrėžiau, kad nepasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi, kuri užkamšytų finansavimo rinkoje spragas, būtų klaida“, – pridūrė jis.

Pirmosios išmokos iš bendros priemonės „Next Generation ES“ išmokėtos Belgijai – 770 mln. eurų, Liuksemburgui – 12,1 mln. ir Portugalijai – 2,2 mlrd. eurų, pranešė Europos Komisija (EK).

Šie mokėjimai skirti esminėms reformoms ir investicijoms finansuoti, nuo kurių įgyvendinimo priklausys valstybių narių galimybės gauti likusias lėšas.

Iš pradžių buvo paskelbta, kad fondo dydis sieks 750 mlrd. eurų, tačiau ši suma buvo apskaičiuotas pagal 2018 metais galiojusias kainas. Dabar EK skaičiuoja, jog, remiantis 2021 metų kainomis, planui bus skirta 806,9 mlrd. eurų.

Visos 27 ES valstybės narės, išskyrus dvi, yra pateikusios išlaidų planus; šešiolikos valstybių narių planai yra galutinai patvirtinti, o septynių vertinimai tebevyksta.

Dvi šalys, kurios dar nepateikė savo planų, yra Bulgarija ir Nyderlandai, kurioms dabar nustatytas terminas tai padaryti iki 2022 metų vidurio.

Lenkija ir Vengrija, kurių planai vis dar svarstomi, nesutaria su Briuseliu dėl savo autoritarinių vyriausybių požiūrio į LGBT bendruomenės teises ir teisinę valstybę.

Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta (Adriana Podesta) teigė, kad tvarka, pagal kurią valstybės narės gauna pirmuosius mokėjimus, priklausys nuo to, kaip greitai nacionalinės vyriausybės gali įforminti savo įsipareigojimus.

„Kai kurioms valstybėms narėms tai užtrunka vos kelias dienas, kitoms valstybėms narėms gali užtrukti ilgiau“, – pažymėjo ji.

Belgija iš viso turėtų gauti 5,9 mlrd. eurų dotacijų, o Liuksemburgas – 97 mln. eurų.

Portugalijai iš viso skirta 16,6 mlrd. eurų: 13,9 mlrd. eurų – dotacijomis ir 2,7 mlrd. – paskolų forma.

ES dėl didžiulės apimties plano susitarė prieš metus, o derybose netrūko įtampos.

Visos valstybės narės sutiko, kad blokas turėtų imtis veiksmų paskatinti ekonomikos atkūrimą nuo COVID-19 pandemijos padarinių, tačiau „taupiosios“ Šiaurės Europoje šalyse iš pradžių nebuvo linkusios pritarti bendram ES skolinimuisi.

Vartojimo skatinimas – iš JAV

ES šalių narių vadovai susitarė dėl 1 074 mlrd. eurų ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir 750 mlrd. eurų ekonomikai gaivinti. Lietuvai per ateinančius septynerius metus numatyta apie 14,6 mlrd. eurų. Kaip šie pinigai paveiks tiek mūsų šalies, tiek ES, tiek viso pasaulio ekonomiką?

"Visos pasaulio problemos, kurias dabar jaučiame, prasidėjo dar gerokai prieš JAV prezidentu tampant Ronaldui Reaganui, – kalbėdamas su "Kauno diena" priminė prof. R.Rudzkis. – Pažiūrėkime, kaip Amerika gyveno 1960-aisiais. Milžiniškos palūkanos. Jokio pirkimo kreditan. Žmonės gyveno taupiai. Dauguma amerikiečių – protestantai, jų etika smerkia perteklinį vartojimą. Turi kurti, užsiimti darbu, o ne lėbauti ir laisvai mėtyti pinigus. Protestantizmo šalys XIX a. labai sėkmingai vystė ekonomiką ir klestėjo, nes tuomečiai kapitalistai, kurie uždirbdavo didelius pelnus, pirkdavo ne jachtas, ne salas ir ne ne pilis, o toliau investuodavo į gamybą. Viskas buvo labai pragmatiška.

Prispausdinta pigių pinigų, paskolos išduodamos beveik dykai, atsilaikė ir patys silpniausi.

Tačiau pradėjo visuomenė senti, vartojimas ėmė kristi. Senas žmogus perka gerokai mažiau nei jaunas. Ir pamažu Amerikoje prasidėjo vartojimo skatinimas mažinant palūkanas, dalijant lengvatinius kreditus. Procesas įgavo pagreitį, o prie R.Reagano stipriai pagreitėjo ir atsirado terminas "reigonomika".

Prie to perėjo ir visas Vakarų pasaulis. Anot jo, dabar visa ekonomika gerai funkcionuoja tik esant augimui. Todėl ji ir gelbėjama metamais vis naujais miljardais.

Gelbėjami net silpniausi

"Nesileisdamas į skaičius ir detales galiu pasakyti, kad visame pasaulyje susiformavo savotiška nauja realybė, ekonominė situacija, bent jau monetarinė politika po 2008-ųjų visiškai pakito, – pasakojo ekonomistas. – Atėjo labai pigių pinigų laikotarpis. Tas pinigų spausdinimas "iš oro" padėjo išvengti dar vienos bankrotų bangos. "

Laisvojoje rinkoje ekonomika vystosi cikliškai – yra investicinis, augimo periodas, paskui ateina perprodukcijos metas, dar vėliau – nuolydis, vadinamas krize, kai rinka priversta išsivalyti nuo dalies įmonių, kurios turi užleisti vietą naujoms sėkmingoms bendrovėms, plėtojančioms veiklą naujomis kryptimis. 2008 m. tam nebuvo leista nutikti. Neleista apsivalyti.

"Ta keista pasaulinės ekonomikos būklė tęsiasi iki šiol, – teigia profesorius. – Prispausdinta pigių pinigų, paskolos išduodamos beveik dykai, atsilaikė ir patys silpniausi. Norint ir toliau išvengti bankrotų, tenka ir toliau tuos pinigus spausdinti. Tai matome ir dabar.

ES – ne išimtis. Tą patį daro ir Japonija. Ypač Jungtinės Valstijos, kurios yra orientyras visam Vakarų pasauliui. Kai prasidėjo koronaviruso depresija, Federalinė rezervų sistema priėmė precedento neturintį sprendimą – tokio didelio pinigų kiekio spausdinimo nebuvo net 2008-aisiais."

Kas laukia pasaulio?

Kuo visa tai baigsis? Prof. R.Rudzkis sako, kad sunku numatyti, nes niekada to nebuvo.

Prof. R.Rudzkis / G. Bartuškos nuotr.

"Optimistinis variantas: iš lėto, labai iš lėto Vakarų pasaulio ekonomika ims normalizuotis. Gal pamažu paskolų palūkanos ims grįžti į normalesnę būklę. Taip gali nutikti, nes lygiagrečiai su šia keista monetarine politika vyksta spartus technologinis proveržis. Matome daugybę naujų krypčių tiek gamyboje, tiek prekyboje, tiek paslaugų sferoje. Tarkime, laukiama automobilių be vairuotojų, medicinoje – dirbtinio intelekto pritaikymo, o elektroninės prekybos plėtros jau sulaukėme. Visa tai sukels naują paklausos bumą, tad ekonomika be didelių griūčių gali ir atsitiesti.

Tačiau ne mažiau tikėtinas ir kitas scenarijus, kai pinigų spausdinimas gilins tas disproporcijas, kol anksčiau ar vėliau įvyks ekonominė griūtis", – paaiškino žinomas ekonomistas.

Jis sako, kad, svarstant apie artimiausių laikų perspektyvas, dabar ES neturėjo ką daugiau daryti, tik mesti pinigus ekonomikai gelbėti. Ypač tokiame kontekste, kai amerikiečiai tai jau padarė. Beje, ir kinai tą patį daro.

"Nebuvo kitos išeities, kadangi ES ir šiaip 2018–2019 m. ekonomikos augimas nebuvo geras, – kalbėjo profesorius. – Jau pernai jis lėtėjo. Su didžiausiais sunkumais susidūrė automobilių pramonė, kuri čia vaidina didelį vaidmenį. Be to, ES, skirtingai nei JAV, daug daugiau prekių gamina eksportui. Jungtinės Valstijos labiau eksportuoja paslaugas, ypač finansines ir informacinių technologijų. O ES pasižymi gan dideliu prekių eksportu, ypač Vokietija.

Pastaruoju metu, kai pasaulinė prekyba ėmė strigti, didele dalimi dėl Amerikos ir Kinijos priešpriešos, ES ir taip išgyveno nemenkus sunkumus, o čia dar kilo koronaviruso krizė. Stipriai nukentėjo visas pietinis Europos flangas, kuris didelę dalį savo pajamų gaudavo iš turizmo. Taigi, natūralu, kad Bendrija turėjo prispausdinti papildomai pinigų, nes išsiskirti iš pasaulinio konteksto nebūtų gerai."

Kas laukia Lietuvos?

"Jei šis pasaulis dar laikysis, negrius artimiausius keletą metų, manyčiau, kad šiame kontekste visai neblogai bus Lietuvai. Ateis papildomų pinigų, – sakė prof. R.Rudzkis. – Lietuvos ekonomika, nepaisant pastarųjų 10–15 metų vykusio didelio progreso, vis dėlto atsilieka nuo pirmaujančių Europos šalių. Darbo našumas dar gerokai mažesnis nei Danijoje ar  Nyderlanduose. Todėl mums ir toliau būtina modernizuotis, o tai daug lengviau padaryti, kai pinigai – pigūs.

Be to, Lietuvos, kaip ir visos Bendrijos, ekonomika stipriai orientuota į eksportą. Ir pagrindinė mūsų rinka yra Europa. Jei ES būtų kritusi į gilią depresiją, Lietuvai, žinoma, būtų labai blogai. O pinigų spausdinimas ir dalybos, kuo dabar užsiima Europos viršūnės ir Europos centrinis bankas, bent artimiausius dvejus metus neleis Bendrijai pasiekti didelio nuosmukio."

Ar sugebėsime tuos pinigus tinkamai panaudoti?

Tai padaryti bus gana sunku, atsako ekonomistas. Viską reikia daryti greitai, bet labai daug trukdžių. ES yra pernelyg biurokratizuota, taip pat ir pinigų dalybos. O tai atima iš šalių verslo, visuomenės daug laiko, daug energijos, kuriuos būtų galima panaudoti naujoms prekėms ir paslaugoms kurti. Tačiau, anot jo, nors tai ir sumažins pinigų panaudojimo efektyvumą, vis tiek poveikis bus teigiamas.

"Nuo ko priklauso valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP)? – pasakojo profesorius. – Jei reikėtų tai parašyti matematine formule, jis susidėtų iš dviejų daugiklių: pinigų kiekio šalyje ir pinigų kiekio apyvartos greičio. Visi pinigai, kurie ateina į Lietuvą iš išorės, padidina patį pinigų kiekį. Jei biurokratizmo nebūtų, pinigų apyvartos greitis būtų didesnis, BVP turėtume taip pat didesnį. Bet vien jau tai, kad pinigų kiekis padidėja, be abejo, vis tiek prisideda prie ekonomikos augimo. Lietuva, palyginti su ES pirmūnėmis, neturtinga šalis, papildoma injekcija jai naudos tikrai duos."

Prof. R.Rudzkis mano, kad kritika, jog daug lėšų sukišama į kelius, neteisinga. Pasak jo, gera, patogi transporto infrastruktūra yra reikalinga, nes žmonės tada kelionėms, buitiniams reikalams sugaišta gerokai mažiau laiko, o per sutaupytą gali daugiau nuveikti. Svarbu, kad keliai būtų tiesiami, remontuojami kokybiškomis ir brangesnėmis medžiagomis, kad 20 metų nereikėtų ten nieko daryti.

Milžiniško pyrago pjaustymas

Iš naujosios 2021–2027 m. DFP 1 074 mlrd. eurų sumos 133 mlrd. eurų numatyta Bendrajai rinkai stiprinti, inovacijoms ir skaitmenizacijai, 328 mlrd. eurų – Sanglaudos politikai, 336 mlrd. eurų – Bendrajai žemės ūkio politikai, 22,7 mlrd. eurų – Migracijai ir sienų valdymui, 13,2 mlrd. eurų – Saugumui ir gynybai, 98,4 mlrd. eurų – Kaimynystės ir išorės veiksmams. DFP papildys 750 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo instrumentas, iš kurių 390 mlrd. eurų bus teikiama dotacijų, o 360 mlrd. eurų – paskolų forma.

"Džiugu, kad derybose pavyko apginti Lietuvos interesus. Nauju laikotarpiu Lietuvai numatyta 13,5 proc. daugiau ES finansavimo nei 2014–2020 m. periodu. Tai galimybė ne tik atsigauti po krizės, bet ir transformuoti Lietuvos ekonomiką žalinimo ir skaitmenizacijos kryptimis bei tapti atsparesnei ateities iššūkiams. Šia galimybe pasinaudosime, jeigu ES lėšas investuosime prasmingai. Dabar tam ir skirsime visą dėmesį", – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuvai iš naujosios DFP ir Ekonomikos gaivinimo instrumento numatyta apie 14,6 mlrd. eurų, atitinkamai 11,5 mlrd. eurų iš DFP ir 3,1 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo instrumento. Iš šios sumos 6,2 mlrd. eurų skirta ES sanglaudos politikos, o 5 mlrd. eurų Bendrajai žemės ūkio politikai (3,6 mlrd. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams ir 1,4 mlrd. eurų kaimo plėtrai skirto finansavimo) įgyvendinti. Iš naujai sukurtos Gaivinimo ir Atsparumo priemonės, kurios lėšomis bus finansuojamos su struktūrinėmis reformomis, žalinimu ir skaitmenine transformacija susijusios investicijos, Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų. Dar 243 mln. eurų skirta iš Teisingos pertvarkos fondo. Ignalinos atominės elektrinės uždarymui numatyta 490 mln. eurų, o Kaliningrado specialiajai tranzito schemai – 189 mln. eurų.

Kam skirta, ten ir turi keliauti

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021–2027 m., Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Tačiau iš varginančių derybų dėl 14,6 mlrd. eurų grįžęs Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ES lėšas reikės naudoti pagal aiškius prioritetus.

"Žinau Lietuvoje vykstančią diskusiją, taip jau atsitinka, kad prieš pusantrų metų buvo diskusija, kad nutrūks ES finansavimas, kaip mes toliau gyvensime, – teigė G.Nausėda. – Buvo paišomi įvairūs apokaliptiniai scenarijai. Šiandien beveik tie patys žmonės kartais sako apie tai, ką dabar darysime, šitiek pinigų, kaip mes juos tikslingai panaudosime. Tai gal nesiblaškykime į kraštutinumus ir pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme. Be abejo, darbas prasidės netrukus, nes šiuos pinigus reikės naudoti pagal aiškius prioritetus. Svarbiausia naudoti laikantis visos reikalingos kontrolės, kad nebūtų piktnaudžiavimų."

Žemdirbiams bus geriau

Jo Ekscelencija didesnę paramą žemės ūkiui išskyrė kaip svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą, kuris padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims ES biudžete pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 m.

"Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms, – komentavo šalies vadovas. – Jeigu vienų šalių ūkininkai turi galimybių gauti, pavyzdžiui, šimtu eurų už hektarą didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkai, tai, mano akimis žiūrint, yra nelygios konkurencijos sąlygos ir su tuo reikia kovoti."

„Briuselyje antradienio rytą pasiektą susitarimą turės ratifikuoti Seimas. Prezidentas tikisi, kad tai įvyks dar šiemet, rudens sesijos metu. Prezidentas tikisi, kad visos parlamentinės partijos vieningai pritars Europos Vadovų Taryboje pasiektam susitarimui“, – prezidento poziciją BNS perdavė jo atstovas Antanas Bubnelis.

Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį persikėlė į Lietuvos Seimą. Klausimą svarstė Seimo Europos reikalų komitetas.

Šio komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas prognozuoja, kad Lietuvos politikai sprendimus dėl gaivinimo fondo patvirtins vieningai.

Jo pavaduotojas, opozicinių konservatorius atstovas Žygimantas Pavilionis sako, kad diskusijos Lietuvoje kils dėl pasiskolintų lėšų naudojimo.

„Būtų labai keista, jei mes neratifikuotumėme, tai yra papildomi finansai, ir mums svarbu tą klausimą kuo greičiau išspręsti. Aš matau vieningą sutarimą ir visi įsivaizduoja, kad tas fondas turi būti pradėtas naudoti kuo greičiau“, – BNS sakė G. Kirkilas.

Ž. Pavilionis pažymėjo, kad pasiskolintus pinigus reikės grąžinti, ir tik nuo šalies valdžios priklausys, kiek prasmingai bus investuotos gautos lėšos.

„Grubiai šnekant, jei tuos pinigus naudos trinkelėms, o ne investuos į ateitį, tada žinoma, kad gali susidaryti tokia situacija, kad tie, buitiškai šnekat, pinigėliai bus įkasti į žemę, bet už tuos pinigėlius dar teks mums ir ateitiems kartoms susimokėt didžiules palūkanas“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Ne dėl Europos kaltės, o dėl mūsų pačių kaltės ir nesugebėjimo strategiškai investuoti į ateitį mes galime dar susimokėti už tuos laimėjimus, nes teks atidavinėti kitų šalių išleistus pinigus ir mūsų pačių neprotingai panaudotus pinigus“, – teigė parlamentaras.

Finansų ministerija tvirtina, kad šiuo metu tikrai nėra aišku, ar Lietuva pasinaudos skolinimosi galimybe, dar tik pradedamas plano rengimo procesas, rudenį vyks konsultacijos su Europos Komisija.

Anot ministerijos, gaivinimo ir atsparumo priemonės reglamentas šiuo metu yra derinamas, galutinai patvirtintas jis turėtų būti rudenį, bet principinės nuostatos neturėtų keistis. Šalys turės pateikti Europos Komisijai ekonomikos gaivinimo ir stiprinimo planus, kurių pagrindu būtų skirstoma dotacijų dalis, o neužtekus dotacijų galima būtų prašyti paskolos.

Europos Sąjungos vadovams antradienį sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.

Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.

Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.

Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.

„ES atsigavimo priemonė reikalaus Nuosavų išteklių sprendimo pakeitimo ir tam reikalingas ne tik vienbalsis ES valstybių narių pritarimas, bet ir ratifikacija pagal nacionalinius konstitucinius reikalavimus“, – BNS sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Pasak jo, Europos Komisija tikisi, kad tai įvyks kuo greičiau, kad jau kitų metų sausio pirmą dieną fondas galėtų pradėti veikti ir pinigai galėtų pasiekti valstybes nares.

Seimo Europos reikalų komitetas šį klausimą numato svarstyti trečiadienį. Anot komiteto pirmininko „socialdarbiečio“ Gedimino Kirkilo, parlamentarai išklausys teisininkų nuomonės dėl ratifikavimo proceso.

Politikas BNS sakė, kad naujasis ekonomikos gaivinimo planas padės ne tik Lietuvai, bet ir visai ES „atsistoti ant kojų“ po koronaviruso sukeltos krizės.

„Ekonomikos gaivinimo paketas labai svarbus, šitas planas skirtas žaliajai ekonomikai, skaitmenizacijai, IT, technologijoms, daugelis ekspertų šį planą vertina kaip labai gerą. Jei šis planas bus vykdomas, tai bus tikrai nauda, o rizikos – tik teorinės ir hipotetinės“, – BNS komiteto pirmininkas.

Opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lietuva savo biudžetu garantuos ir kitų valstybių skolą, todėl būtina atidi išlaidų kontrolė.

„Turime nepamiršti, kad tai skolinti pinigai. Lietuvos biudžetu bus garantuojama ir kitų valstybių skola – kitaip tariant Lietuva taip pat bus atsakinga už tuos pinigus, kurie skiriami Italijai ir Ispanijai“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Kadangi tai yra skolinti pinigai, mūsų atsakomybė už tų pinigų protingą panaudojimą yra juo didesnė. Tikiuosi, kad pareigūnai, besiderantys dėl šio fondo bei sprendžiantys, kur tie pinigai bus leidžiami, yra atsakingi ir neleis trinkelizuoti Lietuvos“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.

Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius:

1. Atsigavimo fondas. Naujas fondas bus sukuriamas Europos Komisijai rinkose pasiskolinus 750 mlrd. eurų. Iš jo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiamos kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų. Po valstybių narių derybų sumos yra mažesnės nei gegužę siūlė Europos Komisija.

2. Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

3. Sanglaudos parama. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai mažėja, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Esminės nuostatos vadovų derybų metu nepakito:

* numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc.

* palikta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Lietuvai ji siekti apie 180 mln. eurų.

* ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40 proc. projektų sumos.

4. Ignalinos AE uždarymas. 2021-2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams numatoma 490 milijonų eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. savo biudžeto lėšų.

5. Karaliaučiaus tranzitas. ES skirs Lietuvai 189 mln. eurų įgyvendinti vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitos svarbios nuostatos:

* biudžete lieka nuoroda į „Rail Baltica“ geležinkelių projektą.

* kariniam mobilumui numatoma skirti pusantro milijardo eurų – šiomis lėšomis būtų galima tvarkyti kelius ir tiltus karinės technikos logistikai.

„Sutarta!“, – tviteryje parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.

ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą.

Diplomatų teigimu, įvertinus abi priemones, bendra europinė parama Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014-2020 metų biudžete.

Išmokos žemdirbiams

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims ES biudžete pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda didesnę paramą žemės ūkiui išskyrė kaip svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą, kuris padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.

„Mes turime puikų pasiūlymą žemdirbiams“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė prezidentas.

„Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Jeigu vienų šalių ūkininkai turi galimybes gauti, pavyzdžiui, šimtu eurų už hektarą didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkai, tai, mano akimis žiūrint, yra nelygios konkurencijos sąlygos ir su tuo reikia kovoti“, – pridūrė G. Nausėda.

Kita Lietuvai svarbiausia eilutė – parama iš sanglaudos fondų – paskutiniame derybų etape nepasikeitė.

Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms.

Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama sanglaudos parama 2021-2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

G. Nausėda viršūnių susitikimo pradžioje žadėjo siekti padidinti šią sumą, tačiau antradienį teigė esąs patenkintas derybų rezultatais, kad kompensaciją pavyko išlaikyti.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje numatoma skirti 490 mln. eurų.

Finansavimas Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, turėtų siekti 189 mln. eurų – viršūnių susitikimo metu ši suma padidėjo 50 mln. eurų.

Iš naujojo ūkio gaivinimo fondo subsidijų forma valstybėms narėms numatoma skirti 390 mlrd. eurų. Iš jų Lietuvai turėtų tekti apie 2,4 mlrd. eurų, teigia Prezidentūra. Kita dalis valstybėms bus teikiama paskolų forma – Lietuva iš fondo galėtų pasiskolinti 2,2 mlrd. eurų.

Koronaviruso krizė

Lietuvos prioritetai ES biudžeto derybose liko tie patys jau ne vienus metus, tačiau koronaviruso krizė iš esmės pakeitė situaciją.

Metų pradžioje lietuviai į derybas vyko skambindami pavojaus varpais dėl šoko šalies ūkiui, kurį sukeltų drastiškas europinės paramos smukimas.

Nusprendus įkurti ekonomikos gaivinimo fondą, į penktadienį prasidėjusias derybas G. Nausėda vyko jau būdamas beveik tikras, kad bendra parama Lietuvai padidės, o ne sumažės.

Anot Prezidentūros pranešimo, bendra ES parama naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014-2020 metais, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma sieks 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos.

Susitikimas Briuselyje užsitęsė dėl Nyderlandų ir Austrijos vadovaujamos „taupiųjų“ šalių grupės reikalavimo apkarpyti negrąžinamos paramos fondą ir numatyti griežtas sąlygas, kaip bendrai rinkose pasiskolintos lėšos bus skirstomos Pietų Europos šalims.

Aštrių ginčų derybose kėlė ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinosi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Skausminga diskusija buvo atnaujinta „tikintis galimo kompromiso. Kol kas dar niekas nėra nuspręsta, todėl ir toliau išliksiu itin apdairus“, atvykęs į susitikimą teigė E. Macronas.

„Jaučiame kompromisinę nuotaiką, nors ir buvo itin įtemptų momentų, sunkių momentų, be abejonės, dar bus“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Jis kalbėjo 27 Europos valstybių lyderiams pradėjus rinktis į jau ketvirtą dieną trunkančių derybų dėl 750 milijardų eurų dydžio ekonomikos gaivinimo fondo sesiją.

„Praėjusį vakarą priėmėme galimo susitarimo apmatus. Tai žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad susitarimą pasieksime jau šiandien, kad susitarimas apskritai yra įmanomas“, – sakė A. Merkel.

E. Macronas bei A. Merkel remia susitarimą, tačiau jam prieštarauja Nyderlandai bei kitos mažesnės, tačiau turtingos, „taupiomis“ pramintos Šiaurės šalys.