Ministrė kartu teigia sulaukusi EK atstovų patikinimo, kad plane numatyti tikslai yra pakankamai ambicingi.
„Mano asmenine nuomone, sektoriniai pristatymai buvo, derinimas su socialiniais partneriais buvo, bet integruoto plano pristatymas buvo derinamas su Europos Komisija ir iš jų buvo prašymas nepristatyti integruoto plano tol, kol nėra konkretaus suderinimo dėl visų reformų, kurias įgyvendinsime iš šio finansavimo šaltinio“, – plano pristatyme penktadienį sakė G. Skaistė.
„Tai, manau, kad tos sektorinės diskusijos, kurios buvo ir kurios dar bus, jos turbūt atsakys ir į tuos klausimus, kuriuos kelia socialiniai partneriai“, – pridūrė ji.
Buvo derinamas su Europos Komisija ir iš jų buvo prašymas nepristatyti integruoto plano tol, kol nėra konkretaus suderinimo dėl visų reformų, kurias įgyvendinsime iš šio finansavimo šaltinio.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad diskusijos dėl plano vyksta „už uždarų durų“, o „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta“.
Tačiau finansų ministrė teigia, kad jos informacija yra kitokia – EK atstovų teigimu, reformos tinkamos finansuoti. Iki oficialaus plano pateikimo bus patikslinti techniniai dalykai.
„Aš pati esu kalbėjusi su tais žmonėmis, kurie priima sprendimus ir kurie vertina mūsų pateiktą planą – tai yra Europos Komisijos viceprezidentė Margrethe Vestager (Margretė Vestager), ir, jos teigimu, mūsų reformos yra labai ambicingos ir tinkamos, nes atliepia mūsų šaliai teikiamas rekomendacijas, kurios buvo apleistos daugelį metų“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ministrės teigimu, ši Vyriausybė turėjo mažiau laiko pasirengti planui, nei kitų šalių valdžia, nes Ministrų kabinetas suformuotas tik 2020 metų pabaigoje.
G. Skaistė patikino, kad jeigu kuri nors interesuota grupė nemato savęs plane, bet yra įvardyta Vyriausybės programoje, finansavimas jai bus skirtas.
„Svarbiausia yra žiūrėti į šį planą ne kaip į paskutinį pinigų šaltinį. Ir norėčiau akcentuoti, kad tie, kurie savęs nemato šiame plane, bet yra įrašyti į Vyriausybės programos priemonių planą, to finansavimo sulauks, tačiau sulauks iš kitų finansavimo šaltinių, kurie galbūt yra palankesni finansuoti vieną ar kitą projektą“, – kalbėjo ministrė.
„Tie, kas, girdžiu, kad reiškia priekaištus, kad su jais projektas nebuvo derintas, tai yra tikrai tos sritys, kuriose pokyčiai po DNR plano buvo didžiausi (...) Man dėl to asmeniškai labai gaila lūkesčių tų žmonių, kurie tikėjosi finansavimo iš vadinamojo DNR plano, kur buvusi Vyriausybė suformavo tam tikrą lūkesčių lauką", – sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, tarp siekiamų tikslų iki 2030 metų, įsisavinant 2,225 mlrd. eurų, yra sumažėjęs išmetamųjų dujų kiekis, gyventojų užimtumo didinimas, skurdo mažinimas ir kiti prioritetai.
Žaliajai pertvarkai numatyta 823 mln. eurų (37 proc. lėšų), skaitmeninimui – 445 mln. eurų (20 proc.), švietimui – 311 mln. eurų (14 proc.), sveikatai – 267 mln. eurų (12 proc.), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 111 mln. eurų (5 proc.), inovacijoms ir mokslui – 200 mln. (9 proc.), o viešojo sektoriaus efektyvumui – 67 mln. eurų (3 proc.).
Finansų ministerija teigia, kad EK siūloma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. eurų ekonomikos atsigavimo ir pasirengimo ateities iššūkiams priemonės dalis. Todėl nacionalinis integruotas plano projektas pavadintas „Naujos kartos Lietuva“, atliepiant bendrą europinį kontekstą.
Visuomenei rašytinės konsultacijos prasideda penktadienį ir bus prieinamos iki balandžio 26 dienos. Be to, atskiros ministerijos dar papildomai rengs konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kuriose pristatys po EK pastabų atnaujintas dalis.
Tuomet, po visų konsultacijų, galutinis planas bus pateiktas EK, kuri turės per du mėnesius formaliai įvertinti planą ir, jeigu jam nebus pastabų, – perduos tvirtinti Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį.
Pasak ministerijos, plano patvirtinimo ir investicijų pradžios galima tikėtis rugpjūčio mėnesį, jei visi procesai vyks numatytais terminais.
