„Aš nematau tokių galimybių – užsidarė ta diskusija, man atrodo, ją reikia atidėti, bus rinkimų kampanija, galės partijos pristatyti savo viziją, kaip mato mokesčių reformą, galės žmonės išsirinkti, kokia vizija jiems artimesnė, ir tada po rinkimų grįžti prie mokesčių pakeitimų, jeigu jų reikės“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Ji taip pat teigė nematanti galimybių grįžti prie diskusijų dėl mokesčių reformos.

„Rinkiminiais ir paskutiniais kadencijos metais nematau galimybių, kaip galima būtų grįžti prie mokesčių reformos. Manau, kad visi tą supranta, ir politinė teorija, ir politinė praktika diktuoja, kad tokių milžiniškų reformų tiesiog neįmanoma padaryti, bet ir nedidelių korekcijų, kurios liečia kiekvieno žmogaus kišenes, tikriausiai yra sunku. To sutarimo reikėjo ieškoti koalicijos formavimo pradžioje, pirmaisiais metais. Dabar žmones tik labiau erzins tokios diskusijos, bus neaiškumas ir aš nematau galimybių ir manau, kad to nereikia“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat tikino, kad su koalicijos partneriais nebuvo išsamaus pokalbio dėl pasiūlymo priimti sprendimus ne dėl viso paketo, o dėl atskirų mokesčių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę sakė, jog tokia galimybė koalicijos partneriams buvo siūloma. Anot jos, Seimas pavasario sesijoje gali grįžti prie mokesčių reformos, tačiau tam reikalingas bendras valdančiosios koalicijos sutarimas. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau sakė mananti, kad yra maža tikimybė, jog prie reformos šios kadencijos Seimas grįš visa apimtimi. Ji tai pat teigė sunkiai įsivaizduojanti, kaip šios kadencijos Seimas galėtų grįžti ir galop priimti įstatymą dėl platesnio NT apmokestinimo.

Mokesčių reforma buvo vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų, jai pernai vasarą po pateikimo pritarė Seimas, tačiau pertvarka po to įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais. Reforma, be kitų dalykų, numatė didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje jau dabar panorėjusios spartinti augimą investicijomis iki 10 Lietuvos įmonių galėtų tapti „vienaragiais“ – tai privačios po 1990 metų įkurtos įmonės, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Tačiau šios bendrovės vis dar auga tik iš savo kapitalo.

„Gal 2023 metai nebuvo rekordiniai, bet linkme einam gera, virš 10 mlrd. eurų mūsų startuolių vertė yra. Jeigu pasižiūrėtume apskritai, retrospektyviai, per keletą metų beveik 17 kartų, o gal ir daugiau dabar ta vertė yra išaugusi“, – BNS teigė ministrė.

„Tesonet“ grupės, valdančios „NordVPN“ ir „Surfshark VPN“ prekės ženklus, plėtros ir įsigijimų bei susijungimų viceprezidentas Matas Ignatavičius sako pastebėjęs, kad esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui Lietuvos startuoliai išsiskyrė sugebėjimu augti patys iš savęs, o ne iš investicijų.

Gal 2023 metai nebuvo rekordiniai, bet linkme einam gera, virš 10 mlrd. eurų mūsų startuolių vertė yra.

 

Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė prognozuoja, kad didesnio startuolių augimo galima tikėtis antroje šių metų pusėje. Be to, pasak jos, rizikos kapitalo fondai žada, kad jau pirmąjį šių metų ketvirtį bus mažiausiai du didesni investicijų į startuolius sandoriai.

2023-iaisiais Lietuva išsiskyrė Europos kontekste

Rizikos kapitalo bendrovės „Atomico“ pernai lapkritį paskelbtos ataskaitos duomenimis, visoje Europoje investicijų apimtis iki 2023-ųjų rugsėjo mažėjo arba nepakito. Tik nedaugelis šalių šią tendenciją paneigė – Lietuva, Rumunija ir Liuksemburgas buvo vienintelės, kur bendras investuotas kapitalas per metus iki pernai rugsėjo padidėjo.

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, bendra investicijų į startuolius Lietuvoje suma 2023 metais siekė 272 mln. eurų – 7 proc. mažiau nei 2022 metais.

Europos rinkoje startuolių pritrauktos rizikos kapitalo investicijos 2023 metais, palyginti su 2022 metais, turėtų mažėti beveik perpus – iki 41 mlrd. eurų, kai pernai startuoliai pritraukė 75,4 mlrd. eurų, skelbia „Atomico“.

Europoje iki 2023 metų spalio pabaigos taip pat įsteigta mažiausiai naujų „vienaragių“ per dešimtmetį – vos septyni, kai, pavyzdžiui, 2021 metais milijardinį įvertinimą pasiekė 107 bendrovės.

BNS kalbinti rinkos dalyviai sutinka, kad Lietuva čia parodė išskirtinumą – šalies verslas ir iki šiol nebuvo labai išlepintas kapitalo prieinamumu, bendrovės sandoriuose nebuvo pervertinamos, dauguma startuolių verslus augina ne iš išorinių investicijų, o iš pelno.

„Kai 2022 metų pradžioje sugriuvo finansinės rinkos, karas Ukrainoje ir tiesiog buvo aišku, kad ateina sunkūs laikai, labai nemaža dalis tų startuolių, kurie dar neseniai buvo fokusuoti į augimą bet kokia kaina, jie taip greitai persistrategavo. (...) Tas neišlipimas, kapitalo neprieinamumas būtent ir lėmė, kad mes nebuvom per daug išlepę, per daug pervertinti, nebuvo prieš tą sunkų laikotarpį per daug išpūstos vertės, tai ir tos duobės neatsitiko“, – BNS aiškino „Unicorns Lithuania“ vadovė I. Langaitė.

„Tesonet“ grupės viceprezidentas M. Ignatavičius mano, jog 2023 metai parodė šalies ekosistemos stiprumą, kuo ji  išsiskiria nuo likusio pasaulio – dar prieš penkerius metus šalyje nebuvo daug rizikos kapitalo, kuris dažniausiai ir finansuoja ankstyvos stadijos startuolius, tuo metu užsienyje, netgi Estijoje, tas kapitalas buvo lengviau prieinamas.

„Tas lėmė, kad mūsų rinkoje startuoliai ieškojo to product market (rinkų, kuriose produktai parduodami tiesiai naudotojui – BNS) nuo pat pirmos dienos ir jie buvo bootstrappinami (kai įmonė su mažu kapitalu auga iš savo pelno – BNS)", – sakė M. Ignatavičius.

„Lietuva iš dalies dėl to tapo tokiu spotlight (dėmesio centru – BNS), nes būtent tokių kompanijų čia yra labai daug“, – pridūrė jis.

Didžiausias investicijas – po 100 mln. JAV dolerių (91 mln. eurų šios dienos kursu) – 2023 metais pritraukė kibernetinio saugumo produktus kuriantys „Nord Security“ ir „Surfshark“ bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos startuolis „PvCase“.

Be to, 55 mln. JAV dolerių (51 mln. eurų) pernai pritraukė ir Vilniuje inžinerijos centrą turintis JAV startuolis „CastAI“, vystantis dirbtiniu intelektu paremtą debesijos platformą.

A. Armonaitė pabrėžė, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į pernai lapkritį Vilniuje padalinį įkūrusį JAV startuolių akceleratorių „Plug & Play“.

„Mums pavyko pasiekti gan didelį ir iki šiol neregėtą dalyką – į Lietuvą pritraukti tarptautinį akseleratorių, kas reiškia, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje startuos tarptautinė iš Silicio slėnio kilusi „Plug & Play“ programa. (...) Dabar (Lietuvos startuoliai – BNS) turės ir priėjimą prie korporacijų pasaulinių ir tarptautinių „know-how“ žinių ir pagaliau tos globalesnės situacijos“, – sakė A. Armonaitė. 

„Plug & Play“ Rytų Europos regiono vadovas Uranikas Begu interviu BNS spalį teigė, kad per trejus metus Lietuvoje numatoma įgyvendinti penkių ciklų startuolių akceleravimo programa padės išauginti daugiau „vienaragių“.

Pagal susitarimą JAV bendrovė investuos 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius – iki 2026-ųjų kovo ji įgyvendins penkis akceleravimo ciklus, kiekviename iš jų dalyvaus nuo 10 iki 15 atrinktų startuolių, o iš viso bus išauginta ne mažiau kaip 60 verslų.

2024-aisais startuoliai bus drąsesni, daugės investicijų

„Atomico“ duomenimis, Europoje daugiausia „vienaragių“ milijonui gyventojų turi Estija (4,5), o Lietuva yra 13-oje vietoje (0,7). Šiuo metu Lietuvoje „vienaragio“ statusą turi dvi bendrovės – „NordSecurity“ ir „Vinted“.

Užsienio investuotojai ir velesnės stadijos investuotojai atranda tą Lietuvą, tokios sėkmės istorijos, kaip „PVcase“, tas pats „NordVPN“.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi duomenų apie startuolius teikėjos „Dealroom“ duomenimis, 2023 metų vasarį „vienaragiu“ paskelbė ir skelbimų portalus, įskaitant skelbiu.lt, Baltijos šalyse valdančią bendrovę „Baltic Classifieds Group“, tačiau remiantis tarptautiniais kriterijais, šios bendrovės negalima laikyti vienaragiu, nes grupė nuo 2021 metų listinguojama Londono akcijų biržoje, o tokios bendrovės nelaikomos „vienaragiais“.

A. Armonaitės teigimu, Lietuvoje jau dabar galėtų būti daug daugiau „vienaragių“, tačiau dėl bendrovių noro augti tvariai – iš pelno, ne investicijų – jų vertė nėra įvertinama ir jos oficialiai negauna tokio statuso.

„Dalis lietuviškų kompanijų tikrai yra labai arti to vadinamo „vienaragio“ statuso, bet jos tą augimą, natūralu, kad planuoja tvariai. (...) Esu tikra, kad tų būsimų „vienaragių“ mūsų Lietuvos laukuose jau ganosi visai nemažai, sakyčiau šiuo metu iki 10-ies ir per artimiausius keletą metų jų bus“, – tikino A. Armonaitė.

I. Langaitė pabrėžė, kad „daugumai startuolių „vienaragio“ statusas nėra tikslas savaime, čia tiesiog tokia natūrali pasekmė to sėkmingo augimo“, o dauguma kandidatų į „vienaragius“ yra iš pelno augančios bendrovės, kurioms išorės investicijų, atrodo, nereikia.

„Vis dėlto, rizikos kapitalo fondų bendrovės žada, kad jau pirmąjį 2024 metų ketvirtį galime pamatyti mažiausiai du didesnius investicijų į startuolius Lietuvoje sandorius“, – „Unicorns Lithuania“ pranešime sakė I. Langaitė.

Vis dėl to, „Unicorns Lithuania“ vadovė mano, kad startuoliai verslo augimą šiemet planuos drąsiau, Lietuvoje gali atsirasti ir „vienaragių“, o didesnių proveržių bus metų antroje pusėje.

„Gali būti, kad pradžia metų bus tokia sunkesnė, kaip ir bet kokiam kitam verslui, nes tiesiog vis dar turim to neapibrėžtumo ir didelių palūkanų situaciją ekonomikoje, bet, kaip ir ekonomistai sako, kad metų antroje pusėje greičiausiai pamatysim jau kažkokius atsigavimo ženklus ir tas turbūt labai greitai pasimatys ir startuoliuose“, – BNS sakė I. Langaitė.

„Startuoliai mato, kad čia ne viena krizė, o krizė po krizės ir toks maratonas praktiškai krizių ir kaip ir visi prisitaikė prie to ekonominio neapibrėžtumo sąlygų ir būtent tokiomis sąlygomis, galima sakyti, įprato dirbti“, – apibendrino ji.

M. Ignatavičius pridūrė, kad jau dabar matomas didesnis užsienio investicijų fondų susidomėjimas Lietuvos ekosistema.

„Užsienio investuotojai ir velesnės stadijos investuotojai atranda tą Lietuvą, tokios sėkmės istorijos, kaip „PVcase“, tas pats „NordVPN“, mus vis labiau turbūt padeda į žemėlapį tų investuotojų ir jie galbūt mažiau bijo šito regiono ir labiau jį pažįsta“, – sakė „Tesonet“ grupės viceprezidentas.

Vidutinė investicijų į startuolius suma 2023 metais siekė 10 mln. eurų – 20 proc. daugiau nei 2022 metais (8 mln. eurų) ir 30 proc. daugiau nei 2021 metais (7 mln. eurų).

Dirbtinis intelektas keičia startuolių ekosistemą

Įmonė „OpenAI“, 2022 metų lapkričio 30 dieną paleidusi pokalbių robotą „ChatGPT“, itin sudomino pasaulį dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis – 2022 metais į DI Europoje investuota rekordinė – 8,6 mlrd. JAV dolerių (7,8 mlrd. eurų) suma.

Vis dėl to, „Atomico“ duomenimis, 2023 metais DI ekosistema subrendo ir nurimo – investicijos Europoje sumažėjo 67 proc. iki 5,8 mlrd. dolerių (5,3 mlrd. eurų).

I. Langaitės teigimu, DI išpopuliarėjimas itin pakeitė startuolių rinką – didžioji dalis įmonių šią technologiją turėjo pritaikyti savo produktuose, dalis – pakeisti darbo pobūdį, DI taip pat turi didelę įtaką mažos kvalifikacijos darbuotojams.

„Jau šiandien girdim, kad tai tikrai keičia darbo rinką kaip tokią ir pačius verslus. Tarkime, ne vienas startuolis yra pasakęs, kad klientų aptarnavimo srityje jie jau nemažai taiko dirbtinio intelekto tame procese, tai reiškia, kad reikės mažiau tokių žmonių“, – minėjo I. Langaitė.

„Kai kuriems startuoliams iškilo net verslo modelio klausimas, ar jų nišos, kurią jie iki šiol užėmė, neperims dirbtinis intelektas. (...) Jau 2023 metai buvo apie DI, šie metai bus tik labiau“, – pridūrė ji.

„Unicorns Lithuania“ vadovės teigimu, 2024 metais gali itin išryškėti tendencija, kai įmonėse vyksta darbuotojų persiskirstymas, reikės mažiau nekvalifikuotų ir daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų: „Bus daugiau fokuso į tą kūrybinę, strateginę ir kvalifikuotą funkciją atlikti“.

M. Ignatavičius pridūrė, kad 2023 metais didelė dalis verslų DI pritaikė gerai neišsiaiškinę, kiek tai naudinga, ar kitoms įmonėms nebus lengva atkartoti tos pačios paslaugos, todėl 2024 metais gali pradėti ryškėti tendencija, kai DI technologija yra išimama iš siūlomo produkto.

„Atsiranda visa nauja startuolių banga, kurie bando monetizuoti tam tikras DI funkcijas, tai bus labai įdomu stebėti, kaip rinka mature’ina (bręsta – BNS). Šiuo metu yra tikrai daug hype (išpūsto šurmulio, susidomėjimo – BNS) aplink visą šitą tačiau kai kurie iš tų modelių tiesiog bando ant tų keywords (raktažodžių – BNS) eiti, ant to DI žaisti, o kiek tai yra ilgoje perspektyvoje tvarūs verslai ir kiek jie yra neatkartojami konkurentų, tai čia reikės išsiaiškinti“, – sakė jis.

„Kiekvienas dešimtmetis turbūt pasižymi kažkokiu nauju trend'u (tendencija, mada – BNS), kas padaro kažkokią technologiją prieinama plačiam naudojimui, žmonių ratui“, – apibendrino M. Ignatavičius.

Startuoliai plečiasi greičiau nei kvalifikuotų specialistų gretos

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, per trejus metus (nuo 2020 metų) Lietuvos startuolių ekosistemos darbuotojų skaičius augo 178 proc. iki 17,8 tūkst. (gruodžio duomenimis). Vis dėlto, vien asociacijos puslapyje sausio pradžioje buvo daugiau nei 420 skelbimų naujiems darbuotojams.

Lietuva šiemet tapo pirmąja šalimi kontinente, kuri labai anksti, nuo penktų klasių pradeda mokyti skaitmeninio verslumo vaikus.

 

I. Langaitės teigimu, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje matoma tendencija, kai itin sparčiai augantys startuoliai neberanda tinkamos kvalifikacijos žmonių. Anot jos, kova dėl jų vyksta ne tik viduje, tačiau ir tarp šalių, todėl Lietuvai, kaip mažai,  daug pramogų ar galimybių negalinčiai pasiūlyti ekonomikai, itin svarbu vystyti infrastruktūrą, kad užsieniečiams būtų kuo patogiau integruotis.

„Iš tiesų mūsų institucijose dar per mažai anglų kalbos, ir patys darbuotojai ne visi kalba angliškai, bet ir pačiuose puslapiuose mažai anglų kalbos. (...) Kas tikrai padėtų, kad turėtume daugiau specialistų, tai kad turėtume informacijos (valstybinių institucijų svetainėse – BNS) ne vien lietuvių kalba“, – pabrėžė ji.

Pasak jos, Lietuvos startuoliams itin padėtų migracijos procedūrų lengvinimas, skaitmeninio klajoklio vizos įgyvendinimas (angl. digital nomads visa – leidimas dirbti šalyje joje negyvenant), progresinio GPM tarifo naikinimas aukštas pajamas uždirbantiems, naudų darbuotojams apmokestinimo peržiūrėjimas.

„Tačiau reikia pripažinti, kad per pastaruosius kelerius metus yra įvykę tam tikrų pozityvių pokyčių, tas pats International House Vilnius (institucija, kurioje į Lietuvą atkeliavę užsieniečiai didžiąją dalį dokumentų gali susitvarkyti vienoje vietoje – BNS), tas vieno langelio principas“, – aiškino I. Langaitė.

A. Armonaitė pabrėžė, kad jau dabar padaryta labai daug, bet tas sukurs vertę ilgesniu laikotarpiu.

„Lietuva šiemet tapo pirmąja šalimi kontinente, kuri labai anksti, nuo penktų klasių pradeda mokyti skaitmeninio verslumo vaikus. Ne visos dar, aišku, mokyklos tame dalyvauja, bet startuojam su keliolika Lietuvoje, esame pirmi pasaulyje. (...) Dirbam ties „Work in Lithuania“ projektu, jis toliau yra aktyviai tobulinamas. Svarbiausia yra švietimo sistema, tai ten auginame talentus, traukiame ir išlaikome juos“, – BNS sakė ministrė.

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, Lietuvoje aktyviai veikiantys startuoliai trečiąjį 203 metų ketvirtį sumokėjo 92 mln. eurų mokesčių – 15 proc. daugiau nei prieš metus. Jų darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 3,8 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 12 proc. (400 eurų) daugiau.

Visi Lietuvoje veikiantys startuoliai 2022 metais pritraukė 293 mln. eurų, 2021 metais – 429 mln. eurų (iš jų 250 mln. eurų – pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“), 2020 metais – 43 mln. eurų, 2019 metais – 170 mln. eurų.

„Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiuo metu vertinama 9,5 mlrd. eurų.

N. Morozaitė-Rasmussen pakeis atsistatydinusią viceministrę Eglę Markevičiūtę, pranešė ministerija.

„Talentų pritraukimas ir inovacijų skatinimas yra vieni iš ministerijos prioritetų, padedančių stiprinti Lietuvos ekonomiką ir kurti daugiau galimybių šalies verslams. Neringa Morozaitė-Rasmussen turi ilgametę darbo šiose srityse patirtį, todėl, eidama naujas pareigas, savo žiniomis prisidės prie inovatyvios Lietuvos kūrimo“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

E. Markevičiūtė kuravo inovacijų ir skaitmeninės politikos sritis, kuriose dirba Inovacijų agentūra, Registrų centras, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK), Kauno mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos inovacijų centras.

N. Morozaitė-Rasmussen anksčiau vadovavo Seimo pirmininko pavaduotojo, Europos Parlamento nario kabinetams, dirbo komunikacijos, krizių valdymo, naujų technologijų, skaitmeninio švietimo, energetikos, migracijos srityse.

„Tęsiu pradėtus darbus talentų ir inovacijų politikos srityse, išlaikydama prioritetinį dėmesį aukštos pridėtinės vertės sektorių sukuriamos vertės augimui. Susiduriant su globaliais šiandienos sunkumais, tai neįmanoma be stiprėjančių talentų ir inovacijų ekosistemų. Pokyčių poreikis šiose srityse nemažėja jau kelerius metus“, – sakė N. Morozaitė-Rasmussen.

Ji taip pat vadovavo ne vienai nevyriausybinei organizacijai, dirbančiai pilietinių iniciatyvų, žmogaus teisių, tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Iki šiol ji aktyviai veikia Lietuvos diasporos organizacijose.

„Neabejoju, kad turime potencialo plėtoti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos biotechnologijų srityje. Šio sektoriaus įmonių atėjimas į Lietuvą leistų dar labiau sustiprinti šalies gyvybės mokslų ekosistemą, ugdyti biotechnologijų tyrimų bei plėtros ir gamybos kompetencijas. Taip pat tai kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas mūsų šalyje“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

„Lotte Biologics“ yra naujas farmacijos padalinys, priklausantis vienam didžiausių Korėjos įmonių grupių „Lotte Group“. Šiuo metu „Lotte Biologics“ planuoja plėsti gamyklą JAV bei svarsto plėtros galimybes Europos šalyse ir Bostone.

„Lotte Biologics“ vadovas taip pat sakys kalbą rugsėjo 20–21 dienomis vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.

„Nežinau, ko mes neturime, ką jie turi, kalbant apie realius dalykus, ne apie komunikaciją, kuri yra nuostabi Estijoje. Turime skaitmeninę infrastruktūrą tokią pačią, turime vibrant (gyvybingą – BNS) startuolių bendruomenę, augančius startuolius – 17 kartų vertė paaugo per paskutinius kelerius metus, beveik 18 tūkst. darbuotojų. Bet be viso šito mes dar turime daug įvairesnę ekonomiką“, – antradienį Kaune diskusijoje su inovacijų kūrėjais kalbėjo  Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Lietuva yra patraukli – penktadalį jos bendrojo vidaus produkto sudaro gamyba, išplėtotas jos biotechnologijų sektorius, lazerių technologijos, sparčiai vystosi lustų ir puslaidininkių pramonė.

„Turime daug įdomesnę, diversifikuotą ekonomiką. Nekalbu jau apie cyber kompetencijas, kas yra dabar aktualu, ypač  karo kontekste“, – kalbėjo ministrė.

Vizito Kaune metu A. Armonaitė susitinka su Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovybe, lankosi įmonėse „Festo“ ir „Continental“.

„Aptarsime laisvosios ekonominės zonos plėtrą pirmiausiai, kadangi tai yra labai populiari ir stipri laisvoji ekonominė zona, kurioje įsikūrę mūsų didieji investuotojai“, – žurnalistams sakė ministrė.

„Aktualu ir teritorijų plėtra, ir naujų investuotojų pritraukimas. Šiaip Kaunas yra tikrai patrauklus ir dėl geografinės padėties, ir dėl infrastruktūros, ir dėl to, kad yra universitetai, daug žmonių. Mes siekiame padėti tiems verslams ir Kauno laisvajai ekonominei zonai plėstis“, – kalbėjo  A. Armonaitė.

Pasak A. Armonaitės, susitikimuose taip pat kalbamasi, jog augant atlyginimams ir nesant daug darbuotojų įmonėms svarbu greitinti procesus įdiegiant daugiau automatinių sprendimų.

Bet Lietuva išlieka ir investuotojų, ir inovacijų verslų akyse labai patraukli šalis, greitai vyksta sprendimai, daug talentingų žmonių, tai yra gerai.

 

„Bet Lietuva išlieka ir investuotojų, ir inovacijų verslų akyse labai patraukli šalis, greitai vyksta sprendimai, daug talentingų žmonių, tai yra gerai“, – kalbėjo ji.

A. Armonaitė pabrėžė, jog Lietuvai norint išlikti konkurencinga reikia investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o inovacijų kūrėjai turėtų galvoti, kaip pritraukti vaikus į inžinerines sritis.

Ministrė teigė, jog finansiniai ištekliai „niekada nebus problema“, tačiau vien jais nepavyks pasiekti proveržio, „jeigu mes nieko netransformuosime šviesime ir prie to neprisidėsime kaip verslo ar mokslo bendruomenė“.

A. Armonaitės teigimu, Jungtinėse Valstijose daugėjant atleidimų technologijų srityse, Lietuva „labai rimtai stebi šitą situaciją“, tačiau čia tokių ženklų nepastebima, o darbo rinka šioje srityje išlieka tokia įtempta, kad technologijų darbuotojams būtų itin lengva susirasti naują darbą jo netekus.

„Jungtinėse Valstijose gali būti, kad įmonės tiesiog samdė labai daug, neatsižvelgdamos į tvarius augimo rodiklius, čia, Europoje ir Lietuvoje, mes buvome atsargesni. Tai kol kas situacija yra tikrai stabili, nors visą laiką stebime ją“, – teigė ministrė.

„Lietuva yra viena patraukliausių startuoliams valstybių Europoje ir, drįsiu pasakyti, pasaulyje. Mes dažnai gyvendami čia nesuvokiame kai kurių dalykų, kuriuos mes čia turime ir kurių kitur nėra: ar tai skaitmeninės paslaugos, ar mokslo universitetų ir verslo bendradarbiavimas“, – pabrėžė ji.

Anksčiau rugpjūtį paskelbus, kad tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV „Plug & Play“ planuoja investuoti į 60 Lietuvos startuolių, pasak A. Armonaitės, svarstoma apie daugiau projektų su akceleratoriais.

„Konkursas tarptautinis buvo labai populiarus, daugybę laiškų gavome didelių vardų. Dabar net nežinau, ką reikės daryti, nes norime kažkokių naujų projektų, papildomų su tais vardais nelaimėjusiais“, – renginyje kalbėjo ministrė.

Planuojama, kad „Plug and Play“ paslaugos valstybei kainuos 9,4 mln. eurų, o sutartį su ja ketinama pasirašyti artimiausiu metu.

G. Balčytytė su „Google“ vyriausybinių reikalų ir viešosios politikos vadovu Karanu Bhatia (Karanu Batijum) aptarė kovos su dezinformacija interneto platformose stiprinimą ir bendradarbiavimo galimybes duomenimis grįstos valdysenos srityje.

Kanclerė pažymėjo platformos „Google“ ir socialinių tinklų svarbą informacijos sklaidai, nuomonės raiškai ir pilietiniam aktyvumui.

„Rusijai siekiant suardyti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką ir kėsinantis į esminius laisvų visuomenių principus, negalime melui taikyti žodžio laisvės kriterijų, o agresoriaus prilyginti tam, kuris gina savo valstybę“, – pranešime sakė G. Balčytytė.

Susitikime atkreiptas dėmesys į dirbtinai skatinamo turinio problemą, išnaudojant veikiančius algoritmus, dėl kurios dezinformacijos atpažintis ir atsakingas turinio moderavimas yra dar svarbesni.

„Google“ atstovai supažindino su veikla reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje ir susijusios dezinformacijos sklaidą. G. Balčytytė pristatė Lietuvos veiksmus kovojant su atvejais, kai dezinformacinė veikla pasižymi veikimo prieš valstybę požymiais.

Aptarta būtinybė plėsti dialogą tarp vyriausybių ir didžiųjų platformų tam, kad būtų giliai aptariami ir suprantami pokyčiai, kuriuos atneša šių technologijų plėtra.

A. Armonaitė su K. Bhatia aptarė dirbtinio intelekto naudojimą ir su tuo susijusius iššūkius.

„Tikiu, kad aktyvesnis „Google“ dalyvavimas Lietuvos ekosistemoje gali paskatinti dar glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir tolesnį dirbtinio intelekto sektoriaus augimą“, – ministerijos pranešime sakė A. Armonaitė.

Ministerija pabrėžia, kad Lietuvoje įgyvendinamas ne vienas projektas, padėsiantis pagrindus naujos kartos kibernetiniam, informaciniam ir hibridiniam saugumui. Vienas jų – Generolo Jono Žemaičio karo akademijos kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis kuriama nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės sistema (NAAS) –  informacijos stebėjimo, identifikavimo ir aptikimo sistema, pagrįsta dirbtiniu intelektu.

Taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba nuo praėjusių metų naudoja dirbtiniu intelektu paremtą sprendimą – automatizuotą paieškos įrankį, kuris internetinėje erdvėje aptinka draudžiamą turinį.

Kartu su ministre vizito į Pietų Korėją liepos 3-7 dienomis vyksta aštuonių Lietuvos lazerių įmonių atstovai, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Lietuvos lazerių asociacijos vadovai.

Delegacija susitiks su „Samsung Display“ vykdomuoju viceprezidentu Roh Cheol-lae (Ro Čolajė), lankysis antros pagal dydį pasaulyje atminties lustų gamintojos „SK Hynix“ gamykloje, susitiks su įmonės vadovu Park Jung-ho (Pak Džungho).

Vizito metu taip pat numatomas susitikimas su kapitalo rinkos įmonės „Eugene Investment and Securities“, technologijų kompanijos „nSage“ bei prekybos ir investicijų skatinimo organizacijos „Kotra“ vadovais.

Planuojama, kad A. Armonaitė susitiks su Pietų Korėjos prekybos ministru Ahnu Dukgeunu (An Dukgjunu), mokslo ir ICT ministru Lee Jong-ho (Li Čenho), kultūros, sporto ir turizmo ministru Park Bo-gyoonas (Pak Bogjonas). Susitikimų metu bus aptartos Lietuvos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo galimybės.

„Italija visada buvo svarbi ir patikima lietuviškų prekių ir paslaugų rinka. Pernai Italija pagal prekybos apyvartą užėmė 11 vietą tarp visų Lietuvos prekybos partnerių. Siekiame ir toliau stiprinti mūsų abipusius ekonominius ryšius su šia svarbia partnere, todėl nuo 2024 metų Italijoje įsteigsime Lietuvos komercijos atašė pareigybę“, – pranešime sakė ministrė.

Delegacijoje bus maždaug 20 šalies įmonių, asociacijų, tyrimų centrų atstovų. 

Numatoma, kad Milane tarp Lombardijos gyvybės mokslų klasterio ir Lietuvos biotechnologų asociacijos bus pasirašytas susitarimas dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

A. Armonaitė Romoje lankysis aviacijos, gynybos ir saugumo pramonės milžinėje „Leonardo“ – koncernas turi tinklą 150 valstybių, jame dirba per 50 tūkst. darbuotojų.

Ministrė susitiks su Italijos verslo ir „Made in Italy“ ministru Adolfoʼu Ursoʼu, lankysis Lacijaus regiono inovacijų ir ekonominės plėtros agentūroje „Lazio Innova“, Europos kosmoso agentūros verslo inkubatoriuje.

Abipusė Lietuvos ir Italijos prekybos apyvarta pernai siekė 2,8 mlrd. eurų, tiesioginės Italijos investicijos Lietuvoje siekė 47 mln. eurų.

„Lietuvos verslas palaiko tai, kad į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ateina jauni, ambicingi ir tuo pačiu patyrę politikai, kurie turi aiškią viziją. O A. Armonaitė atitinka visus pagrindinius reikalavimus, kurie reikalingi geram ministrui“, – Eltai teigė jis.

Anot (LVK) prezidento, iš naujosios ministrės tikimasi greitos reakcijos bei racionalaus lėšų skirstymo.

„Viena vertus, tikimės greitos reakcijos ir adekvačių pagalbos priemonių, ypač subsidijų verslui. Kita vertus, tikimės, kad bus peržiūrėti tam tikri valstybės finansiniai įsipareigojimai (...), ir lėšos bus skirstomos racionaliai, ypač kalbant apie DNR planą ir investicinius projektus“, – sakė jis.

Andrius Romanovskis / D. Labučio/ELTOS nuotr.

A. Romanovskis teigė, kad iš naujosios ministrės pasisakymų galima spręsti, jog bus peržiūrėti paramos verslui teikimo kriterijai bei tobulinamos pačios paramos priemonės.

„Supratome, kad bus peržiūrėti mums svarbiausi dalykai, tai yra (paramos teikimo – ELTA) kriterijai ir pačios priemonės, kad jos būtų tikslingesnės, labiau apimančios ir efektyvesnės. Ir, žinoma, (itin svarbus – ELTA) greičio elementas, nes dabar beviltiškai vėluojame su paramos priemonėmis“, – kalbėjo jis.

Prezidentas G. Nausėda penktadienį patvirtino Aušrinės Armonaitės kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministres.