„Jei vidaus stabilumas taps rimta problema, ar ekonomikos sulėtėjimas taps rimta problema, su kuria aukščiausi lyderiai nesugebės susitvarkyti, tuomet turime būti labai atsargūs. Turime pasiruošti blogiausiam atvejui – kariniam konfliktui“, – interviu „Reuters“ sakė J. Wu.

Kinijos ekonomika, nors ir auga, šiemet turėtų sulėtėti iki 30 metų žemumų. J. Wu teigimu, šiuo metu Kinijos ekonomikos situacija yra vidutiniška, tačiau, tikino politikas, būtina stebėti visuomenės nuotaikas šalyje.

„Galbūt pačiu prezidentu Xi Jinpingu, jo sugebėjimu palaikyti Kinijos augimą, bus abejojama. Tai gali priversti Kinijos vadovus nuspręsti imtis išorinių veiksmų ir taip nukreipti dėmesį šalies viduje“, – tvirtino J. Wu.

Kinijos karinė agresija regione tapo „labai rimtu įtampos šaltiniu“, darančiu poveikį daugeliui šalių, sakė ministras ir tuo pačiu pabrėžė, kad Taivanas daro viską, kad užtikrintų taiką.

„Mes tikimės, kad Taivanas ir Kinija gali sugyventi taikiai, tačiau matome Kinijos keliamas problemas ir bandome jas spręsti“, – sakė J. Wu.

Taivano diplomatijos vadovas taip pat aptarė padėtį Honkonge, kur jau penkis mėnesius vyksta prodemokratiniai protestai. Pasak jo, Taivanas daug ko išmoko iš protestų Honkonge.

„Žmonės čia supranta, kad su „viena šalis, dvi sistemos“ modeliu Honkonge yra kažkas ne taip. Taivano žmonės nenori atsidurti tokioje pat situacijoje“, – sakė J. Wu.

Pekinas ne kartą siūlė valdyti Taivaną pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą, pagal kurį teritorijai garantuojamos tam tikros laisvės, tačiau nepriklausoma sala niekada nerodė noro būti valdoma autokratinės Kinijos.

J. Wu pažadėjo remti laisvės ir demokratijos siekiantiems Honkongo žmonėms ir, esant reikalui, „suteikti pagalbą atskiriems gyventojams“. Tiesa, Taivano užsienio reikalų ministras nepaaiškino, kokia tai galėtų pagalba, tik pabrėžė, kad Taivanas nesikiš į protestus Honkonge.

Kaip skelbia Finansų ministerija, su TVF misijos vadovu Lietuvai Borja Gracia bei kitais TVF ekspertais ministras aptarė Lietuvos ekonominę padėtį, fiskalinę politiką, pažangą įgyvendinant reformas bei kitus aktualius klausimus.

„Daug dėmesio susitikime skyrėme struktūrinių reformų įgyvendinimui. Ekonomikos augimas lėtėja, todėl turime koncentruotis į efektyvų valstybės išteklių panaudojimą, besąlygiškai užtikrinti fiskalinę drausmę bei spartinti inovacijų, švietimo ir sveikatos reformų įgyvendinimą“, – pranešime cituojamas V. Šapoka.

Misijos metu TVF atstovai taip pat susitiks su Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, ministerijų bei valstybės institucijų ir privataus sektoriaus atstovais.

Lietuva tapo TVF nare 1992 m. Kiekvienais metais šio fondo atstovai lankosi mūsų šalyje, vertina jos ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutartį. Ši sutartis įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir globalų finansinį ir ekonominį stabilumą.

Nors dabartinė situacija pasaulio ekonomikoje dažnai vertinama kaip ūkio augimo lėtėjimas, tačiau V. Vasiliauskas mano, kad ekonomika šiuo metu tiesiog grįžta į normalias vėžes.

„Pavyzdžiui, 2017 m. euro zonai buvo išskirtiniai metai dėl pakankamai didelio augimo tempo. Šiemet jau pastebimas šioks toks sulėtėjimas, o 2019 m. augimas bus dar lėtesnis. Vyksta normalizavimosi procesas, nes natūralu, kad ekonomika vystosi ciklais, ir kažkada ciklas pasiekia piką, o paskui po truputį leidžiasi“, - Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Kaip teigė jis, toks ekonomikos augimo lėtėjimas - natūralus reiškinys.

Dangus tikrai negriūva, apie krizę kalbėti tikrai negalima. Tai - natūralus kritimas, į kurį reikia reaguoti.

„Dangus tikrai negriūva, apie krizę kalbėti tikrai negalima. Tai - natūralus kritimas, į kurį reikia reaguoti. Be jokios abejonės, Lietuva yra atvira ir nuo eksporto priklausanti ekonomika, todėl tarptautiniai įvykiai ir tarptautinis kontekstas gali daryti įtaką. Aš manau, kad šie faktoriai yra pagrindiniai, darantys įtaką mūsų ekonominiam ciklui“, - teigė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad šią savaitę vienas iš pagrindinių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnų įspėjo, kad virš pasaulio ekonomikos tvenkiasi audros debesys ir kad vyriausybės bei centriniai bankai gali būti tam nepasirengę.

Pasak TVF, didžiausia tiesioginė grėsmė dabartiniu metu yra prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Jeigu visi tarifai, kuriais grasinama, bus įvesti, iki 2020 metų bus prarasti trys ketvirtadaliai pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), skaičiuojant procentais.

Vis dėlto viliamasi, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos ras prekybos konflikto sprendimą. D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitarė dėl 90-ties dienų prekybos karo paliaubų, kurių metu bus deramasi.

Be to, ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) 0,1 procentinio punkto sumažino šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes nuo 2 ir 1,8 proc. iki 1,9 ir 1,7 proc. atitinkamai. 2020 m., ECB prognozėmis, ekonomikos augimas sudarys 1,7 proc.