Komanda grūduose aptiko šiek tiek leistiną normą viršijantį radioaktyvaus stroncio kiekį, bet pabrėžė, kad naudojant įprastą distiliavimo procesą vienintelis radioaktyvumo šaltinis degtinėje lieka natūraliai paplitęs anglies izotopas C-14 ir kad jo „lygis yra toks pats, kokio galima būtų tikėtis bet kokiame alkoholiniame gėrime“.
„Atomik“ partijai pagaminti buvo naudojamas vanduo iš Černobylio gręžinių. Distiliuotas alkoholis buvo skiedžiamas mineraliniu vandeniu iš giluminio vandeningojo sluoksnio Černobylyje, kurio cheminė sudėtis panaši į požeminių vandenų Prancūzijos Šampanės regione. Vandenyje nebuvo aptikta jokios radioaktyviosios taršos“, – sakoma Ukrainos valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros (HAZO) pranešime.
„Manau, tai visų svarbiausias alkoholio butelis pasaulyje, nes jis gali padėti atgaivinti aplink apleistas teritorijas gyvenančių bendruomenių ekonomiką“, – sakoma universiteto profesoriaus Jimo Smitho (Džimo Smito) pranešime.
J. Smithas, beveik 30 metų tyrinėjantis Černobylio apylinkių užterštumą, bendradarbiavo su naująjį gėrimą pagaminusiais ukrainiečiais kolegomis.
Sprogus Černobylio jėgainės 4-ojo bloko reaktoriui aplink ją buvo nustatyta 30 km spindulio draudžiama zona. Šioje zonoje ir aplinkinėse teritorijose komercinis ūkininkavimas tebėra draudžiamas.
„Privalomojo iškeldinimo zonoje, kur naujos investicijos ir žemės ūkio naudmenų naudojimas tebedraudžiamas, vis dar gyvena tūkstančiai žmonių“, – aiškino J. Smithas.
Mokslininkai sakė pradėję kurti bendrovę „Chernobyl Spirit Company“ ir tikisi vėliau šiais metais pradėti pardavinėti nedidelius degtinės „Atomik“ kiekius.
Planuojama, kad 75 proc. pelno už parduotą degtinę bus paskirstyta vietos bendruomenėms.
„Kad būtų galima pradėti gamybą, reikia išspręsti virtinę teisinių klausimų, o po to mokslininkai tikis pradėti nedidelę eksperimentinę gamybą“, – rašo HAZO.
„Atomik“ buvo sukurta vykdant projektą, finansuojamą Jungtinės Karalystės aplinkos tyrimų tarybai (NERC). Šio projekto tikslas – išsiaiškinti, ar dalį po Černobylio avarijos apleistų žemių būtų galima vėl pradėti naudoti žemės ūkiui.
Tyrėjai pabrėžia, kad šiuo metu privalomos evakuacijos zonoje esama teritorijų, kuriose būtų galima saugiai auginti žemės ūkio kultūras, vykdant atitinkamą radioekologinę kontrolę.
Per 1986 metų balandžio 26-ąją Černobylio elektrinėje driokstelėjusį sprogimą ir netrukus po jo žuvo 30 žmonių. Vėliau, kaip manoma, dar šimtai žmonių mirė nuo patirto apšvitinimo poveikio, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.
Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti šią avariją, o vėliau stengėsi nesureikšminti jos masto.
Galiausiai iš draudžiamos zonos buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Mokslininkai sako, kad ši teritorija taps saugi tik po 24 tūkst. metų.
