Nevienoda sprendimų galia

Lietuvoje vartojimo ginčus, kurių minimali vertė yra ne mažesnė negu 10 eurų, ne teismo tvarka pavesta nagrinėti šešioms institucijoms. 2016–2018 m. gauta 14 tūkst. vartotojų prašymų išnagrinėti ginčą. Penkios institucijos (Lietuvos bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija ir Lietuvos advokatūra), kurioms pavesta nagrinėti vartojimo ginčus, kilusius tuose sektoriuose, su kuriais susijusi ir jų vykdoma veikla, gavo nagrinėti 16 proc. (2 292 ginčus) visų gautų ginčų ir iš jų per įstatymo nustatytą 90 dienų terminą išnagrinėjo 92 proc.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuriai pavesta nagrinėti ginčus, kilusius visose kitose vartotojų teisių apsaugos sektoriuose, išnagrinėjo 84 proc. (12 030) ginčų. Iš jų per įstatymo nustatytą 90 dienų terminą tarnyba išnagrinėjo tik apie pusę (56 proc.) ginčų. Tam įtakos turėjo tai, kad VVTAT, skirtingai nei pagal sektorius ginčus nagrinėjančios institucijos, ne visada turi ekspertinių žinių, reikalingų ginčams tam tikrose srityse išnagrinėti. Tokiais atvejais tarnyba juos nagrinėja iš esmės tik gavusi jos prašymu pateiktus kompetentingų institucijų vertinimus ginčo klausimais.

Beje, ir vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų priimamų sprendimų teisinė galia yra nevienoda. Penkių institucijų (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos advokatūros) sprendimai turi vykdomojo dokumento galią, o vienos (Lietuvos banko) – rekomendacinio pobūdžio. Dėl to vartotojai Lietuvos banko sprendimų negali pateikti priverstinai vykdyti antstoliams.

Trys ginčus nagrinėjančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos inspekcija – neįpareigoja pardavėjų ir paslaugų teikėjų informuoti, ar sprendimai dėl vartotojų teisių pažeidimų pašalinimo buvo įvykdyti, todėl neturi patikimų duomenų, kiek jų sprendimų buvo įvykdyta. Duomenų, kiek kartų buvo kreiptasi į teismą dėl ginčo, kuris jau buvo išnagrinėtas ne teismo tvarka, nesistemina ir teismai. Dėl to Teisingumo ministerija neturi galimybės įvertinti ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemos rezultatyvumo ir kryptingai ją tobulinti.

VVTAT, Lietuvos bankas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė duomenis, kad per trejus metus (2016–2018 m.) vartojimo ginčams ne teismo tvarka išnagrinėti buvo panaudota daugiau nei 4 mln. eurų. Iš jų 3,5 mln. eurų išleido VVTAT. Valstybinė energetikos inspekcija neturi duomenų, kiek valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota vartojimo ginčams ne teismo tvarka išnagrinėti. Lietuvos advokatūra vartotojų prašymų nagrinėti vartojimo ginčus negavo.

Spraga įstatyme

Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nenustatyta, kas (vartotojas ar ginčą nagrinėjanti institucija) turėtų pirkti ekspertizes ir laboratorinius tyrimus, kurių rezultatai reikalingi ginčams išnagrinėti. Tais atvejais, kai vartotojai atsisakydavo jas pirkti, ginčo nagrinėjimas būdavo nutraukiamas, motyvuojant tuo, kad be eksperto išvados neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo.

Neatlygintinas ginčų nagrinėjimas neskatina pardavėjų ir paslaugų teikėjų patenkinti pagrįstus vartotojų reikalavimus, kol jie nesikreipė į ginčus nagrinėjančias institucijas. Pagal institucijų pateiktą informaciją, per trejus metus vartojimo ginčams ne teismo tvarka išnagrinėti buvo panaudota daugiau nei 4 mln. eurų. Valstybės kontrolierių teigimu, jeigu įstatyme būtų įtvirtinta galimybė iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų išieškoti ginčų nagrinėjimo sąnaudas tais atvejais, kai buvo pripažinta, kad jie pažeidė vartotojų teises, auditorių skaičiavimais, būtų buvę galima susigrąžinti apie 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Manoma, kad tai padėtų mažinti vartotojų teisių pažeidimų skaičių ir skatintų pardavėjus ir paslaugų teikėjus geranoriškai patenkinti vartotojų, kurie kreipiasi į pardavėjus ir paslaugų teikėjus, reikalavimus.

Išanalizavę atsirinktus (2017 ir 2018 m. pirmųjų ketvirčių) VVTAT nutarimus, Valstybės kontrolės ekspertai nustatė, kad 179 (iš 378) nutarimais buvo patenkinti (ar iš dalies patenkinti) vartotojų reikalavimai. Iš 179 atvejų kas trečias pardavėjas ir paslaugų teikėjas (apie 60) per šešis mėnesius buvo jau ne pirmą kartą pripažintas pažeidęs vartotojo teises.

Auditorių skaičiavimu, vieno prašymo nagrinėjimas VVTAT kainuoja vidutiniškai apie 300 eurų.

Ši tarnyba 2016–2018 m. patenkino (iš dalies patenkino) 2 353 vartotojų prašymus. Auditorių skaičiavimu, vieno prašymo nagrinėjimas VVTAT kainuoja vidutiniškai apie 300 eurų. Todėl suskaičiuota konkreti 700 tūkst. eurų suma.

Tyrimų perkama labai mažai

Dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų gali būti padaroma žalos daugeliui vartotojų. Nagrinėjant šiuos pažeidimus, konstatuojamas pažeidimo faktas, tačiau klausimas dėl žalos atlyginimo vartotojams nėra sprendžiamas. Nukentėję vartotojai gali siekti žalos atlyginimo bendra tvarka, t.y. kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, o jam neatlyginus žalos – į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančias institucijas. Ne visi vartotojai patys gali nuspręsti, ar konkretūs pardavėjų ir paslaugų teikėjų veiksmai, dėl kurių jie patyrė žalos, gali būti pripažinti nesąžiningais. Dėl to svarbu informuoti vartotojus apie nustatytus pažeidimus ir paaiškinti, kur tokiais atvejais jie gali kreiptis.

Taisyklėse numatyta, kad tyrimų paslaugas gali pirkti vartotojas arba to prašyti ginčus nagrinėjančios institucijos. Deja, dažniausiai išlaidos gula ant pirkėjų pečių.

Kai tyrimų paslaugas perka vartotojas ir jo reikalavimai išnagrinėjus ginčą patenkinami, įstatymas numato, kad turi būti išspręstas ir klausimas dėl pardavėjo ar paslaugų teikėjo įpareigojimo atlyginti minėtas išlaidas vartotojo naudai. Kai tyrimų paslaugas perka ginčus nagrinėjanti institucija, įstatymas nenumato galimybės išieškoti minėtas išlaidas iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų valstybės naudai.

VVTAT kasmet skiriama 92 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų tyrimams, kurie reikalingi vykdant ne maisto produktų rinkos priežiūros ir ginčų nagrinėjimo funkcijas, atlikti. Dažniausiai perkami tyrimai, reikalingi ne maisto produktų rinkos priežiūros funkcijai atlikti. Ginčams išnagrinėti reikalingiems tyrimams pirkti 2017–2018 m. panaudota 1,5 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų (pirkti vos septyni tyrimai).

Pagal VVTAT pateiktą informaciją, 2017–2018 m. buvo ir daugiau atvejų, kai reikėjo pirkti tyrimus, būtinus ginčams išnagrinėti. VVTAT paaiškinimu, neturėdama galimybių finansuoti visų reikalingų tyrimų, ji siūlo pačiam vartotojui pateikti eksperto išvadą arba kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo. Vartotojui nepateikus eksperto išvados, ginčas nutraukiamas. Susistemintų duomenų, kiek buvo atvejų, kai ginčo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes nebuvo tyrimų rezultatų, VVTAT susistemintų duomenų neturi.

Siūlyta numatyti, kas mokės

Auditorių manymu, įstatymu reglamentavus, kas (vartotojas ar ginčus nagrinėjanti institucija) ir kokiais atvejais turėtų inicijuoti tyrimų atlikimą ir už juos sumokėti, nekils ginčų, kieno lėšomis turi būti apmokėtos tyrimų, kurių rezultatai reikalingi ginčams išnagrinėti, išlaidos. Taip būtų sudarytos prielaidos efektyviau nagrinėti vartojimo ginčus.

Lietuvoje vartojimo ginčai nagrinėjami neatlygintinai. Tačiau ES valstybėse taikoma skirtinga praktika dėl ginčo nagrinėjimo apmokestinimo. Latvijoje, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, ginčai nagrinėjami neatlygintinai. Danijoje mokesčius turi sumokėti vartotojas, Vokietijoje ir Airijoje – pardavėjas ir paslaugų teikėjas. Jungtinėje Karalystėje mokesčius už vartojimo ginčo nagrinėjimą turi sumokėti ir vartotojas, ir pardavėjas bei paslaugų teikėjas.

Spėjo padaryti gerą darbą

Į kontrolierių išvadas kadenciją baigianti Vyriausybė atsižvelgė. Ji pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projektui, reglamentuojančiam, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu sprendimas būtų priimtas vartotojo naudai.

"Siekiame, kad vartotojų ir verslo subjektų ginčai dažniau būtų sprendžiami greitai ir taikiai, todėl siūlome nustatyti verslo pareigą atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai paaiškėja, kad vartotojas buvo teisus, – teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Iškilus ginčui dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, šalys pirmiausia turėtų stengtis ieškoti abi puses tenkinančių variantų."

Jeigu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), nagrinėdama vartojimo ginčą, priimtų sprendimą vartotojo naudai, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, pavyzdžiui, prekės apžiūros išlaidas.

Jeigu VVTAT pripažintos nesąžiningos sąlygos vartotojo atžvilgiu ir toliau būtų piktybiškai taikomos – grėstų finansinės baudos. Pardavėjas ar paslaugų teikėjas galės kreiptis į VVTAT, prašydamas iš anksto peržiūrėti vartojimo sutarties projektą, pavyzdžiui, dėl statybos darbų, nuomos paslaugos, kad būtų išvengta galimai nesąžiningų sąlygų.

Taip pat Teisingumo ministerija pasiūlė didinti vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių, pavedant šią funkciją ir Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Stebėsenos mastai labai nedideli

VVTAT ir Konkurencijos tarybos vykdytos prevencinės priemonės (stebėsena, vartojimo sutarčių standartinių sąlygų projektų vertinimas) neužtikrino, kad informacija apie siūlomas įsigyti prekes ir paslaugas, kurią pardavėjai ir paslaugų teikėjai suteikia vartotojams, nebūtų klaidinanti, o siūlomų pasirašyti sutarčių sąlygos būtų palankios vartotojams ir nepažeistų jų interesų. 2018 m., palyginti su 2016 m., 4 proc. (nuo 30 iki 34 proc.) padaugėjo vartotojų, susidūrusių su klaidinančia reklama, ir 1 proc. (nuo 11 iki 12 proc.) – su kita nesąžininga komercine veikla.

Stebėsena 2015–2018 m. buvo atliekama septyniose (iš trylikos) srityse, atsirinkus 0,5 proc. ūkio subjektų (460 iš 100 tūkst. veikiančių Lietuvoje). Ketverius metus nebuvo atliekama stebėsena šiose šešiose srityse: draudimo ir finansinių paslaugų; restoranų ir viešbučių; būsto apstatymo, namų ūkio įrangos ir kasdienės namų priežiūros; transporto; maisto ir nealkoholinių gėrimų; alkoholinių gėrimų ir tabako. Dėl to nebuvo stebima, ar ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą minėtose srityse, laikosi nustatytų reikalavimų ir neklaidina vartotojų. Planuojant stebėseną, vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų atranka nebuvo pagrįsta rizikos vertinimu.

Vartotojai negali būti tikri, kad jų su pardavėjais ir paslaugų teikėjais sudaromose sutartyse nustatytos standartinės sąlygos, kurios sudarant sutartį su vartotojais nėra individualiai aptariamos, yra sąžiningos ir nepažeis jų teisėtų interesų. Teisės aktai nenumato pardavėjams ir paslaugų teikėjams pareigos teikti vertinti parengtus tipinių vartojimo sutarčių, kurios sudaromos su dideliu skaičiumi vartotojų, projektus. Dėl to dažniausiai nesąžiningos sąlygos nustatomos tada, kai jau yra sudarytos sutartys ir jų neigiamą poveikį patiria vartotojai.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai, kuriais pardavėjai ir paslaugų teikėjai įpareigojami pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti sutarčių sąlygų, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis, yra rekomendacinio pobūdžio. Kai jie neįvykdomi, vartotojų teisių pažeidimų pašalinimas pailgėja vidutiniškai apie keturiolika mėnesių, kol vartotojų teisių gynimo klausimo neišsprendžia teismas. 2017 m., palyginti su 2015 m., neįvykdytų nutarimų padaugėjo tris kartus.

Kiekvienas klaidinančios reklamos, nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ir kitokios nesąžiningos komercinės veiklos atvejis iškreipia didelio skaičiaus vartotojų ekonominį elgesį ir gali padaryti jiems žalos. Tačiau institucijos nepaskelbė 68 proc. (128 iš 189) nustatytų pažeidimų faktų, todėl vartotojai, kurie galbūt patyrė žalos dėl nustatytų pažeidimų, negavo informacijos, kad galėtų reikalauti atlyginti žalą.

Nematoma pusė

Prieš keletą metų amerikiečių kriminalinis draminis serialas "CSI kriminalistai" buvo paskelbtas žiūrimiausiu pasaulyje serialu. Suprantama, filmas – toli nuo kasdienybės. Į atvirų durų dieną atėję mokinukai gal ir nepasijus kaip šiame seriale. Vis dėlto labai panašus, tačiau visuomenei mažai žinomas pareigūnų darbas vyksta ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdyboje (KTV).

Niekuo neišsiskirianti aplinka: koridoriai ir daugybės kabinetų durys. Kažkuo intriguojamu visiškai nedvelkia, kol nepraveri jų durų.

"Mes padedame kriminalistams", – kuklinosi šios valdybos viršininkas Vilius Žurumskas. Tačiau be šio skyriaus specialistų išvadų ne kiekvienas pradėtas ikiteisminis tyrimas pasiektų teismą, o teisėjas negalėtų priimti sprendimo. Nusikaltimo vietoje paliktų pėdsakų identifikavimas, fotorobotai, balistinė ekspertizė, alkoholinių skysčių laboratorija, moderni įtariamojo fiksavimo ir pirštų atspaudų paėmimo įranga – visa tai slepiasi už kabinetų durų.

"Mano ekspertizė šitam žudikui kainavo septynerius metus nelaisvės. Žmogus buvo užmuštas, o batų pėdsakas liko ant veido", – vieną savo darbų paminėjo Trasologinių tyrimų poskyrio viršininkas Ričardas Kreiza. Tik jam vienam suprantama, kaip sudėtinga ant mirusio žmogaus veido odos likusį bato pėdsaką sulyginti su įtariamojo bato padu.

Pareigūnas ramiai aiškina apie odos pakitimus, kaip dėl kaukolės apvalumo tenka ten esanti pėdsaką išlyginti, vėliau sulyginti su įtariamojo bato padu ir rasti tuos neginčijamus sutapimus, kuriais remiantis teismas galėtų skelbti verdiktą – jis kaltas arba išteisinti.

Pėdsakų analizė

Mažų mažiausiai moksliniais darbais galima pavadinti tai, ką daro KTV Kauno pareigūnai. Analogų Lietuvoje neturinti vilkiko padangų tyrimas R.Kreizai iki šiol kelia nemažai emocijų.

Specialistas turėjo atrasti ir sulyginti 15 cm padangos protektoriaus. Trumpa statistika: vilkikas sveria 7 tonas, viena padanga – apie 100 kg, tokių padangų yra aštuonios, todėl, sudėjus visų padangų ilgį, maždaug 10 m reikėjo rasti tuos 15 cm. Svarbi detalė – norint, kad vilkikas paliktų adekvatų pėdsaką, reikia, kad padangas spaustų tos pačios 7 tonos.

Kaip jau minėta, tokio tyrimo Lietuvoje dar niekas nebuvo daręs. R.Kreizai teko nemenkas iššūkis – sugalvoti visą mechanizmą, kaip tai padaryti ir padaryti palyginamuosius pavyzdžius. "Tas vilkikas turėjo važiuoti – jo juk nepastumsi", – šyptelėjo specialistas. Ir vilkikas važiavo po tuos reikiamus 15 cm ant pakloto kartono ir tapeto. Pėdsakas liko ir 15 cm atsidūrė R,Kreizos kompiuteryje jau tolesnei analizei. "Nustatėme pažeidimus centimetrą į centimetrą. Mėnuo darbo ir slankiojimo aplink šitą vilkiką. Kai gauni ką nors sudėtingo, pirmiausia nusičiaudi į visas puses ir galvoji, kaip tai padaryti. Na, kad ir dėl vilkiko. Nebuvo metodikos, kaip paimti vilkiko padangos protektoriaus rašto pavyzdį, reikėjo pačiam sugalvoti", – palyginamuosius pavyzdžius rodė R.Kreiza.

Mano ekspertizė šitam žudikui kainavo septynerius metus nelaisvės. Žmogus buvo užmuštas, o batų pėdsakas liko ant veido.

Naminukės mėgėjams

Už dar kitų durų – alkoholinių skysčių tyrimų laboratorija. Čia šeimininkauja dvi žavios moterys: viena – chemikė, kita – gydytoja. Stalas nukrautas skaidriais ir nelabai skaidriais skysčiais. "Čia denatūruotas spiritas, – Ramonai Voronkovienei pakako pauostyti vieno butelio turinį. – Kaune pas bobutes dažniausiai toks parduodamas."

Pauostyti nepakanka. Kiekvieną ant stalo esančio buteliuko ar kibiriuko turinį privalu ištirti, atsakyti į visus tyrėjų užduotus klausimus. Specialistė neslėpė pastebėjimų, kad po valdžios ribojimų įsigyti alkoholį jų stalas labiau ėmė pildytis pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl nelegalaus alkoholio gamybos metu išimtais skysčiais.

Rekordininkais šioje srityje pripažįstami Jonavos apylinkių gyventojai. Viena miške įrengta alkoholio varymo gamyklėlė buvo pastebėta iš sraigtasparnio, nes baisiai jau stiprus garas kilo iš varyklos. Praktiškai neabejojama, kad jei ne garas pogrindinis falbrikėlis nebūtų rastas.

Naminukės varytojai pasinaudojo senomis žeminių statymo tradicijomis – stogai buvo dengti eglišakėmis, viskas įrengta ir užmaskuota taip, kad nežinodamas niekaip nerastum velnio lašus varvinančių aparatų.

Tačiau vienur ar kitur aptikus tokius fabrikėlius pasitvirtina pasakomis laikytos istorijos apie naminukę iš neva kačių gaišenų. Specialistės patvirtino, kad yra tekę tirti brogą, iš kurio vėliau išgaunama naminė degtinė, kurioje būta naminių gyvūnų gaišenų liekanos – arklio galva, žarnos, kanopos. Ar vis dar norite naminukės?

Įdomi kasdienybė

"Gali dešimtukais baigti Mykolo Romerio universitetą, tačiau tokiems tyrimams reikalinga didžiulė patirtis ir kvalifikacija", –  KTV specialistų atliktus tyrimus vertino viršininkas V.Žurumskas ir pabrėžė, kad kasdienybėje nepastebimos ir nevertinamos smulkmenos, atliekant tokius tyrimus, gali tapti aukso vertės įrodymais.

Ir nebūtinai pirminis profesinis pasirinkimas norinčių dirbti tiriamąjį darbą policijoje turi būti M.Romerio universitetas ar Policijos mokykla. Ne vienas KTV dirbantis specialistas pirmiausia įgijo visai kitą specialybę ir tik vėliau atrado save padėdamas išaiškinti nusikaltimus.

Įdomu – taip iš padrikų detalių dėliodami ir lygindami paliktus pėdsakus savo darbą apibūdina KTV dirbantys žmonės. Įdomiąją savo darbo pusę policijos pareigūnai ir tikisi pristatyti moksleiviams atvirų durų dienoje.

Keturiuose policijos pastato Chemijos prospekte aukštuose pareigūnai rengiasi priimti moksleivius. Aplink pastatą esančiose lauko erdvėse taip pat netrūks pareigūnų technikos, keturkojų policijos pareigūnų, inscenizuotų eismo įvykių ir, žinoma, kareiviškos košės su arbata.

Atvirų durų diena Kauno policijoje

Renginys vyks jau šį ketvirtadienį nuo 10 iki 15 val. adresu Kaunas, Chemijos g. 4B. Čia ne tik lauko zonoje, bet ir visuose penkiuose pastato aukštuose netrūks įvairiausių staigmenų.

Renginio metu moksleiviai bus ne tik supažindinti su pareigūno profesija, bet ir turės galimybę patys praktiškai prisiliesti prie policijos pareigūno darbo: padirbėti inscenizuotame eismo įvykyje, atpažinti ir sulyginti pirštų atspaudus, pasimatuoti uniformą ir išsiaiškinti, kas gi yra tarnybiniuose pareigūnų automobiliuose. Ginklai, specialiosios priemonės, kareiviška košė, netikrų pinigų atpažinimas, saugaus eismo pamokos, kinologų ir tarnybinių šunų pasirodymas, Aro, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, MRU ir LPM atstovai – visa tai ir dar daugiau lauks jūsų!

Du „valstiečiai“ siūlo visam Seimui nuspręsti, ar ekspertų nuomonė, kurios paprašytų mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tikrai yra būtina. Valdančiųjų planuose yra ir dar griežtesnių užmojų: didinti Seimo narių skaičių, kurie turėtų pasirašyti po ekspertizės reikalavimu, griežtinti sąlygas, kokiais atvejais tokių išvadų būtų prašoma, ir kas už jas mokėtų.

Tuo metu ekspertų išvadų šalininkai įtaria, kad jų atsisakymu siekiama suvaržyti mažumos parlamentarų teisę gauti papildomos informacijos prieš apsisprendžiant, kaip balsuoti. 

Ankstesnių kadencijų parlamentarai itin retai pašydavo ekspertizių, tačiau šiemet jų pareikalauta jau keturis kartus, o tarp norinčių gauti išvadas yra ir valdančiajai koalicijai priklausantys socialdemokratai.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė žada, kad prieš šio klausimo bus grįžtama tik rudens sesijoje.

Be Seimo verdikto - jokių ekspertizių

„Valstiečiai“ Agnė Širinskienė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas siekia, kad parlamentarai nuspręstų, ar pataisų nepriklausomas vertinimas turėtų būti laikomas lydinčiuoju dokumentu ir pristatomas per projekto svarstymus. Tokį balsavimą turėtų inicijuoti ne mažiau kaip 1/4 arba 36 Seimo nariai.

„Ne penktadalis (parlamentarų - BNS), o visas Seimas turi nuspręsti, ar ekspertų išvadų Seimui reikia“, - BNS sakė V.Bakas.

Jeigu Seimas nuspręstų, kad ekspertų vertinimas neturi būti lydinčiu dokumentu, pataisos būtų svarstomos nelaukiant tokio vertinimo išvados.

„Tikiuos, kad šita pataisa atgrasys politikus neatsakingai priiminėti sprendimus dėl ekspertizių“, - teigė V.Bakas. 

Dabar Seimo statutas numato, kad ne mažiau kaip 1/5 - tai yra 29 Seimo nariai - turi teisę kreiptis dėl ekspertinio vertinimo ir jo išvada tampa pataisas lydinčiu dokumentu, pristatomu per svarstymus komitetuose bei Seimo posėdyje. Kol išvados pasiekia Seimą, sprendimai dėl pataisų nepriimami. 

V.Bakas įsitikinęs, kad siūlomas statuto pataisymas politikus, kurie, anot parlamentaro, „kartais linkę manipuliuoti procedūromis“, privers pagalvoti, kad Seimas turės progą revizuoti jų norus.  

„Viena vertus, bus atsakingiau priimami sprendimai kreiptis dėl ekspertizių, kad nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų. Antras dalykas - dabartinėje situacijoje būtent ir sudaromos sąlygos švaistyti pinigus, kada tam tikros reformos stringa“, - aiškino V.Bakas.

Pasak V.Bako, dabar galiojanti nuostata leidžia penktadaliui Seimo narių „užblokuoti visą teisėkūros procesą“. Jis taip pat apgailestavo, kad statutas kol kas neleidžia dėl ekspertinės išvados reikalingumo pasisakyti Seimui.

„Mano pasiūlymo esmė - leisti visam Seimui apsispręsti, ar penktadalio Seimo narių siūlymas skirti ekspertizę ir stabdyti klausimo nagrinėjimą yra pagrįstas ar ne. (...) Jeigu Seimas nuspręs, kad kreipimasis daryti ekspertizę yra pagrįstas, bet nepakankamas pagrindas stabdyti teisėkūros procesą, tai svarstymas vyks toliau“, - BNS sakė V.Bakas. 

A.Širinskienė sako, kad Konstitucinis Teismas nedraudžia ginčyti dalies Seimo narių reikalavimo dėl ekspertizės.

„Konstitucinis Teismas kažkada yra pasakęs, kad jeigu Seimo narių grupė turi kažkokias teises, vadinasi, tas teises gali turėti ir visas Seimas in corpore. Tai šiuo atveju turi atsirasti kažkokia galimybė kvestionuoti tą 29 narių sprendimą. Logiška būtų galvoti, kad Seimas turėtų priimti sprendimą, ar tas tos grupės Seimo narių sprendimas yra tinkamas. Dabar tos galimybės nėra “, - BNS teigė ji.

A.Širinskienė atmeta Seimo mažumos priekaištus, kad taip iš jos atimami dialogo su dauguma instrumentai. „Bet iš esmės jie tą instrumentą ne dialogui naudoja, o blokavimui“, - tikina ji.

R.Baškienė sako, kad su ekspertizės reikalavimu stabdoma ne tik urėdijų reforma - siekta sužlugdyti ir daugiau valdančiųjų planų.

„Pagalbinio apvaisinimo, vardų ir pavardžių rašymo ir dar neaišku, kiek jie būtų... dėl mokytojų neetatinio apmokėjimo. Bet kokiu klausimu 29 Seimo nariai blokuoja. Ne tik blokuoja, bet ir priverčia Seimo valdybą pasitelkti viešuosius pirkimus, išleisti išvadoms atitinkamai lėšas, tai mes ir sakome, gal tada lėšas turėtų mokėti iš frakcijų tos frakcijos, kurios inicijuoja. Kodėl tai turi būti Seimo pinigai? Ir ar 29 Seimo nariai nėra per mažas skaičius, gal reiktų 47 - tada jau matosi, kad yra problema arba didesnis nesusikalbėjimas. Nes tiek Seimo narių reikia, kad jų klausimas skubos tvarka būtų įrašytas į darbotvarkę, o čia dėl tokio vertinimo, kuris pareikalauja tiek visko, užtenka ir 29 parašų“, - BNS teigė R.Baškienė.

Pasak jos, Seimo statute taip pat nėra aptarta ir kiek kartų dėl to paties projekto gali būti reikalaujama ekspertinės išvados.

R.Baškienės teigimu, „išskirtinės reikšmės ir naudos ekspertinės išvados, vargiai, ar duoda“, ypač dėl pataisų, kurias teikia Vyriausybė. Tačiau ji mano, kad visiškai atsisakyti ekspertinio vertinimo nereikia. 

„Naikinti nereikia - gali būti kažkokių išskirtinių atvejų. Tai turi būti ypatingai retais atvejais Dabar per pusmetį turime 4 reikalavimus dėl ekspertinio įvertinimo,“ - BNS teigė R.Baškienė.

I.Šimonytė: savigarbos trūkumas ir nepagarba opozicijai

Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė  mano kad tokios pataisos - savigarbos trūkumas ir nepagarba opozicijai.

„Kai jau Seimas savęs nebegerbia tiek, kad iš pradžių leidžia Seimo nariams kreiptis dėl ekspertizės, o paskui nusprendžia, kad Seimas gali nuspręsti, kad jiems nusispjauti, ką ta ekspertizė pasakys, tai aišku čia daug ką pasako apie požiūrį. (...) Viena vertus, suteiki teisę opozicijai prašyti tos ekspertizės, o paskui suvairuoji savo dauguma ir pasakai, kad neįdomu, kas toje ekspertizėje parašyta“, - teigė I.Šimonytė.

Ji taip pat įtaria, kad tokiomis pataisomis įteisinamas išlaidavimas, be to, ją stebina sumos, kurias Seimas moka už ekspertizes - 100 ar 200 eurų.

„Taip irgi nerodoma didelė pagarba tai ekspertizei. Jeigu būtų veltui, tai būtų kas ir veltui padarytų - kokie mokslininkai, bet tada visada būtų klausimas, kad galimas kažkoks interesų konfliktas, gal tas, kas atėjo veltui padaryti, nori prakišti kažkokią savo nuomonę“, - aiškino I.Šimonytė

Jos vertinimu, ekspertizės Seimui yra reikalingos, nes teikdama pataisas Vyriausybė „ne visada į viską“ atkreipia dėmesį.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad tokia „valstiečių“ pataisa norima apriboti mažumos teises.

„Pataisa nereikalinga. Nori įvesti daugumos principą, reiškia, kad mažumos teisės yra apribojamos. Politinė išmintis sako: jei esi daugumoje, reikia galvoti apie tai, kai būsi opozicijoje. Demokratija - ne vien daugumos nuomonė, demokratija - kai gerbiamos mažumos teisės“, - BNS tvirtino parlamentaras.

Didelis opozicijos ginklas

Birželio pabaigoje pataisas buvo ketinama pradėti svarstyti Seime, bet iš plenarinio posėdžio liberalo Eugenijaus Gentvilo prašymu jos buvo išbrauktos.

Pasak jo, ekspertinis vertinimas yra labai svarbus instrumentas Seimo nariams, jis leidžia išgirsti įstatymų projektų vertinimą iš šalies.

„Ją išbraukus, atimama galimybė Seimui girdėti ekspertus iš šalies“, - sako liberalų frakcijos seniūnas, primenantis, kad į rinkimus ėję „valstiečiai“ deklaravo kitaip priiminėsiantys įstatymus -  žadėjo remtis ekspertais, mokslu ir taip toliau.

E.Gentvilas pabrėžė, kad ekspertinis vertinimas yra didelis opozicijos ginklas, nes dažniausiai ji inicijuoja tokias išvadas.

„Liberalai inicijavo pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertinį vertinimą ir jis apvertė tą „valstiečių“ projektą aukštyn kojomis. Prašau, koks galingas ginklas opozicijos rankose, o dabar jį bando atimti“, - teigė E.Gentvilas.

Ekspertinis vertinimas - nuo 2004 metų

Seimo statuto pataisos dėl ekspertinio vertinimo buvo priimtos 2004 metų lapkritį. Jas inicijavęs liberalas Gintaras Steponavičius prognozavo, kad tai leis pagerinti Seime svarstomų įstatymų projektų kokybę, disponuoti išsamesne ir nešališkesne informacija priimant svarbesnius įstatymų leidybos sprendimus.

„Būtų svarbu turėti galimybę prognozuoti kiekvieno svarbesnio naują teisinį reguliavimą įvedančio įstatymo poveikį visuomenei, ekonomikai ir taip toliau“, - per pataisos priėmimą Seime 2004 metais kalbėjo G.Steponavičius.

Dabar jis pripažįsta, kad ekspertizių prašoma ir tada, kai nėra būtina. G.Steponavičius abejoja, ar būtinas ekspertinis vertinimas Vyriausybės atneštiems įstatymų projektams, kaip yra su urėdijų reforma.

„Kai Vyriausybė ruošia, ji remiais jau įvairių ekspertų nuomonėmis, turi daugiau profesionalų aplink ir turi galimybių daugiau išbaigtus projektus paruošti“, - teigė G.Steponavičius.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad „pasaulis eina kitu keliu“ nei siūloma pasukti Lietuvoje - įstatymų pataisas stengiamasi priimti po ilgų diskusijų ir tokias, kad paskui greitai jų nereikėtų keisti.

„Airija, pavyzdžiui, per metus priima tik 70 įstatymų. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie labai kviečiasi ekspertus, išdiskutuoja. Mes per tą pačią sesiją tą patį įstatymą kelis kartus pakeičiame. Taikoma labai daug skubos“, - BNS teigė R.Žemaitaitis.

Anot socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus, nepriklausomų ekspertų išvados būtų reikalingiausios tik atskirais atvejais.

„Jeigu įstatymo projektas sukelia tikrai didžiules emocijas tiek ir valdančiojoje daugumoje esantiems politikams, tiek ir opozicijai, išryškinant tų nesutarimų priežastis ir vieniems pabrėžiant, kad dėl tam tikrų kriterijų gali būti neigiamos pasekmės ilgalaikėje perspektyvoje “, - BNS sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, Seimo valdybai derėtų pasitvirtinti aiškesnę ir konkretesnę tvarką, kokiais atvejai parlamentarai gali naudotis ekspertų pagalba.

Pataisas skatina urėdijų reforma

Pasak V.Bako, statuto pataisos dėl ekspertinių vertinimų prašymų griežtinimo idėja atsirado dėl istorijos su urėdijų reformos išvada.

„Tiesiog lobistai, kurie priešinasi šios srities tobulinimui, pasiekė visokiai būdais, kad šis procesas būtų sustabdytas. Ir lobistai, ir interesų grupės, kurios nenori, kad miškų sektoriuje kažkas keistųsi. (...) Tas penktadalis Seimo narių, kurie pasirašė po tuo raštu (ekspertinio reikalavimo - BNS), tai yra piktnaudžiavimo teise akcija, nes statutas sako, kad ekspertizę galima skirti tik tada, kai pataisa daroma esminiai pokyčiai tam tikroje srityje“ - teigė V.Bakas.

Nepriklausomos urėdijų  reformos ekspertizės pareikalavo beveik pusšimtis parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Prašymą dėl ekspertinio vertinimo buvo parėmę ir du „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė.

Šią savaitę kai kurie parlamentarai suabejojo, ar ekspertizės yra objektyvios - palankiausią išvadą pateikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ su Vyriausybe pernai lapkritį yra pasirašiusi beveik 0,5 mln. eurų vertės teisinių paslaugų sutartį. Kita vertintoja - Lietuvos miškininkų sąjunga - šiam darbui pasamdė bendrovės „Confidence“ partnerį Paulių Miliauską, su kuriuo yra pasirašiusi teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį.