Baterijomis aprūpintas ir elektra varomas laivas bus skirtas žmonių, automobilių ir krovininio transporto gabenimui. Tarp Norvegijos salų kursuosiančio kelto ilgis sieks 73,3 m, plotis – 14,3 m. Kelto statybą planuojama užbaigti iki 2026 m. pirmojo ketvirčio.

VBLS komanda projektui ruošėsi kaupdama žinias ir pasitelkdama patirtį iš užsienio ekspertų Lietuvos ir Norvegijos laivų statybos klasterio formate – šiai platformai priklausančios įmonės turi didelį įdirbį ir aukštą reputaciją elektrinių laivų statybos srityje pasauliniu mastu.

Kelto bazinis dizainas bus rengiamas bendradarbiaujant su kompanija „Norwegian Ship Design“. Prie laivo statybos prisidės beveik visos VLG grupės įmonės – dėl veiksmingos sinergijos projekte bus sujungtos skirtingos kompetencijos, nukreiptos į aukšto lygio kompleksinį jo realizavimą. Detalius kelto statybos brėžinius ir darbinę dokumentaciją rengs įmonė „Western Baltic Engineering“, drauge su VBLS įgyvendinanti bendrą laivų statybos „iki rakto“ strategiją.

„Į elektrinių laivų rinką žengiame būdami aktyviais besikeičiančios globalios jūrinės inžinerinės pramonės dalyviais. Jau daugiau nei 70 metų Klaipėdoje įsitvirtinusi laivų statyba, tarp jų – ir keltų, kurių ne vieną esame pastatę ir „iki rakto“, yra itin svarbi mūsų veiklos kryptis. Patirties ir kompetencijų šioje srityje sąveika su elektrifikacijos sprendimais suteikia dar didesnį postūmį mums augti. Konkurencingumo siekis jūrinei Lietuvai reiškia įsipareigojimą būti proaktyviai tiek kuriant, tiek diegiant pažangiausius sprendimus“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

VBLS direktoriaus Vitalijaus Frolovo teigimu, dėl elektrinio kelto statybos pasirašytos sutarties priešistorė liudija, kad lietuvių laivų statytojų gebėjimai norvegams yra gerai žinomi ir partnerystė grįsta pelnytu pasitikėjimu. Nors „Torghatten Nord AS“ Klaipėdoje veikiančiai statyklai yra naujas klientas, seniau ji yra stačiusi korpusus „Fiskerstrand Verft BLRT“, kurių galutinis užsakovas tuomet buvo minėta įmonė.

Elektrinių laivų statybą V. Frolovas įvardija viena perspektyviausių sričių šioje sferoje dirbančioms įmonėms, nes tiek reguliacinę aplinką formuojančių sprendimų priėmėjų, tiek jų įtakojamos industrijos orientacija į emisijų mažinimą neabejotinai išliks labai svarbi.

„Skaičiuojama, jog laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2–3 proc. visų anglies dvideginio emisijų, taip pat dėl iškastinio kuro panaudojimo sugeneruojama daug sieros dvideginio ir kitų teršalų. Ieškant alternatyvų ir jas diegiant, dėmesio centre yra ne vien dabartiniai ekologiniai iššūkiai, bet ir ateities tendencijos. Pastarosios byloja, kad jūrinė prekyba ir turizmas tik intensyvės“, – atkreipė dėmesį V. Frolovas.

Nuo ateinančio pirmadienio keltas „MF Estelle“ pradės plaukioti trumpais maršrutais tarp Stokholmo salų. Kelto veikimą prižiūrės kapitonas, tačiau jam nereikės jo valdyti.

Bendrovės „Torghatten“ generalinis direktorius Stein Andre Herigstadas-Olsenas (Šteinas Andrė Herigstadas-Olsenas) sakė, jog siekiama, kad laivas būtų visiškai autonominis ir jame nereikėtų jokių prižiūrėtojų.

Pasak jo, sistema jau veikia taip, tarsi kapitonas būtų prie vairo.

Norvegijos bendrovės atstovas Erikas Nilssonas (Erikas Nilsonas) teigė, kad laive sumontuoti radarai, kameros, lazeriniai lidarai ir ultragarso sistemos, kurios kaupia duomenis ir padeda valdyti laivo judėjimą.

„Jei valtis pakeičia kryptį arba jei plaukia baidarė, mes tai pamatome iš karto, greičiau nei per sekundę. Atitinkamai atnaujiname kursą“, – pridūrė jis.

Pirmas dešimties metrų ilgio laivas atsiėjo apie 1,6 mln. JAV dolerių (1,49 mln. eurų), juo galės plaukti iki 30 keleivių. Vienkartinis bilietas kainuos apie 3 JAV dolerius (2,79 euro).

Tikimasi, kad keltas padės paskatinti švedus į darbą eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, užuot važiavus automobiliu.

Bendrovė nori plėsti tokio tipo keleivių vežimo paslaugas Stokholme ir užsienyje.

Ši iniciatyva – tai privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo projektas, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Planuose – du keltai

„Smiltynės perkėla“ paskelbė konkursą įsigyti du naujus keleivinius keltus.

Pirmasis keltas būtų suprojektuotas, pastatytas, į Klaipėdą pristatytas ir pradėtų plaukioti nuo jo statybos sutarties pasirašymo praėjus 1,5 metų.

Jei konkursas vyktų sklandžiai sutartis gali būti pasirašoma ir šių metų pirmojoje pusėje. Naujas keltas Klaipėdoje gali atsirasti ir 2020 metų pabaigoje, bet realiausiais terminas 2021 metų pradžia.

Antrojo kelto įsigijimo terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Įsigijusi pirmąjį keltą „Smiltynės perkėla“ vertintų kaip jis dirba ir per devynis mėnesius nuo jo pristatymo užsakovui duotų žinią apie tai, ar statyti antrąjį keltą. Jei būtų apsispręsta statyti antrąjį keltą, jo laikas būtų toks pats - 1,5 metų. Per tą laiką galėtų vykti ir projekto korekcija, ir paties kelto statybos techniniai pakeitimai pagal pirmojo kelto darbo įvertinimą.

Sudėjus visus terminus, antrasis keltas Klaipėdoje atsirastų apie 2023-2024 metus.

„Smiltynės perkėla“ yra numačiusi už kiekvieną keltą mokėti dalimis per 6 kartus. Pinigai būtų mokami ir avansu, ir po korpuso, pagrindinės jėgainės, apdailos, laivo perdavimo. Tai leistų mokėjimą atlikti iš savos veiklos lėšų.

Keltus varytų baterijos

„Smiltynės perkėla“ paskelbė konkursą dėl išskirtinių nei Klaipėdoje buvo iki šiol keltų statybos.

Tai būtų iki 50 metrų ilgio hibridiniai keltai varomi elektra. Keltuose būtų sumontuotas integruotų akumuliatorinių baterijų blokas. Vieno pakrovimo turėtų užtekti ne mažiau kaip 16 val. laivo darbui. Krovos stotis būtų 26 krantinėje Šiauriniame rage. Baterijų pakrovimas truktų iki 5,45 valandos ir vyktų naktį. Keltų pagalbiniai varikliai būtų dyzeliniai.

Laivai būtų pritaikyti tik keleivių ir dviračių pervežimui. Juose būtų priekinė ir galinė keleivių įlaipinimo rampos. Pagrindiniame denyje būtų įrengta keleivių zona su šildomu salonu.

Pageidaujama, kad keltas galėtų priimti 400 žmonių arba 300 žmonių ir 160 dviračių. Šildomame salone būtų įrengta ne mažiau kaip 25 sėdimos vietos, o atvirame laivo denyje dar 50 sėdimų vietų. 

Senieji laivai neefektyvūs

Numatyta, kad naujieji keltai plaukiotu nuolatiniu maršrutu iš Šiaurės rago į Smiltynę, po to prie Jūrų muziejaus, atgal į Smiltynę ir Šiaurės ragą. 4,6 kilometrų ilgio maršrute keltas užtruktų vieną valandą.  

Tai būtų nuolatinis maršrutas, kuris žymiai pagerintų susisiekimą su Lietuvos jūrų muziejumi.

Pageidaujama, kad laivai turėtų ledo klasę ir būtų pritaikyti plaukioti lengvo ledo sąlygomis. Taip pat, kad jie galėtų dirbti esant pastoviam iki 25 metrų per sekundę vėjui.

Tai iš  esmės atitiktų dabartines sąlygas Klaipėdos uosto akvatorijoje.

Šiuo metu senojoje perkėloje dirba keltai „Kintai“ ir „Nida“. „Kintai“ statytas net 1977 metais. Pagal „Smiltynės perkėlos“ 2018-2021 metų strateginės veiklos planą jį numatyta pakeisti šiais metais. Jo pakeitimas moderniu keltu leistų sutaupyti nemažai lėšų.

„Nida“ - naujesnis keltas, statytas 2006 metais. Ją siekiama pakeisti mažesniu, galinčiu gabenti 450-500 keleivių, keltu. Šaltuoju laikotarpiu, kai žymiai sumažėja perkeliamų keleivių srautui, naudoti „Nidą“ yra neekonomiškas ir nuostolingas. Taip pat šis laivas negali būti eksploatuojamas uosto akvatorijoje esant ledui.

Ekspertų nuomone, elektrinių keltų nauda yra akivaizdi. Jis palyginti su įprastu keltu 95 proc. sumažino oro taršą ir 80 proc. panašių laivų eksploatavimo išlaidas.

Keltą „Ampere“ varo 800 kW 11 tonų elektros baterija.

Laivas kursuoja viename iš Norvegijos fiordų 6 km ilgio linijoje. Baterija kraunama abiejose fiordo pusėse. Jos krovimas vyksta naktį.

Keltas priima 360 keleivių ir 120 mašinų.

Šį keltą stačiusi kompanija buvo tiesiog užversta užsakymais. Įvertinus, kad elektrinis keltas visiškai pasiteisino, jos statytoja jau gavo net 53 naujus tokių keltų statybos užsakymus.

Tai lėmė Norvegijos valdžios politika. Ji nurodė Norvegijos teritorijoje dirbančioms laivybos kompanijoms naudoti tik ekologiškai švarius keltus.