Nauja paslauga
Jau kelerius metus Kaune veikia „City Bee“ automobilių dalijimosi paslauga, kuria siekiama skatinti atsisakyti nuosavo transporto ir kelionėms rinktis trumpalaikę nuomą. Dabar žengiamas dar vienas žingsnis – Kaune veiklą pradėjo platforma Spark“, kuri taip pat siūlo dalytis transporto priemonėmis, tačiau išskirtinai vien elektromobiliais.
„Per septynerius veiklos metus Vilniuje pamatėme, kad žmonės vis dažniau atsisako nuosavų automobilių ir renkasi mūsų elektromobilius. Tai galimybė prisidėti prie miesto užterštumo mažinimo. „Spark“ plėtra į Kauną – strategiškai svarbus žingsnis”, – teigė UAB „Ride Share“, teikiančios elektromobilių dalijimosi paslaugą „Spark“ Lietuvoje, vadovas Robertas Jonyla.
Plėtra: R. Jonyla pastebėjo, kad Kaune plėtra užtruko dėl neišplėtoto įkrovimo stotelių tinklo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Bendrovė turi 700 elektromobilių, o Kaune startuoja su 100. Klientai galės išbandyti įvairių markių elektromobilius nuo mažų ir miesto gatvėse pamėgtų „VW e-Up“ iki didesnių „Volvo“. Žinoma, bus galima miesto gatvėmis riedėti ir su „Tesla“, „Audi“, „Peugeot“ ar kitais elektromobiliais.
150 – tiek elektromobilių įkrovimo stotelių numatyta įrengti Kaune iki 2030 m.
„Spark“ klientams mokestis skaičiuojamas už nuvažiuotą atstumą ir sugaištą laiką. Kelionės kaina priklausys tik nuo elektromobilių markės, jokie papildomi mokesčiai nebus skaičiuojami.
„Į paslaugos kainą jau įskaičiuota transporto priemonės priežiūra, draudimas, įkrovimas ir parkavimas. Programėlėje klientai matys, kur galima elektromobilius palikti nemokamai“, – pridūrė R. Jonyla.
Elektromobiliais bus galima keliauti ne tik po miestą – startavus Kaune bus galima palikti transporto priemonę Vilniuje, o prireikus pasiimti kitą elektromobilį ir grįžti atgal. Be to, pastebima, kad kelionė elektromobiliu gali taupyti laiką, nes šioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti eismo juosta A+, kuri paprastai padeda aplenkti spūstis, kuriose turi stovėti vidaus degimo variklį turintys automobiliai.
Kodėl užtruko plėtra?
Nors „Spark“ sostinėje veikia ne pirmus metus, į Kauną elektromobilių dalijimosi paslauga ateina tik dabar. Pagrindinė priežastis – iki šiol trūko įkrovimo stotelių, tad nebuvo galima užtikrinti kokybiškos paslaugos.
„Spark“ elektromobilius bus galima krauti ne tik viešose stotelėse, kurios įrengtos savivaldybės lėšomis, bet ir kelių operatorių valdomose stotelėse. „Eldrive Lithuania“ – viena iš bendrovių, kurios investuoja į įkrovimo stotelių plėtrą Kaune.
Naujiena: Kaune pradėjo veikti elektromobilių dalijimosi paslauga. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Mūsų mieste bendrovė įrengė 20 greitojo įkrovimo stotelių, į šį skaičių įskaičiuojamos ir stotelės ties Kauno oro uostu. „Kaune į įkrovimo stotelių tinklą investavome apie 1 mln. eurų, tačiau siekiame stoteles įrengti ir tarpmiestiniuose keliuose. Tai leistų nulinės taršos transporto priemonėmis keliauti gerokai patogiau“, – kalbėjo UAB „Eldrive Lithuania“ vadovas Tomas Tamašauskas.
Elektromobilių dalijimosi paslauga benaudojantys klientai programėlėje galės matyti, kur galima įkrauti transporto priemonę ir su kokiais stotelių operatoriais „Spark“ bendradarbiauja.
Plečiamas tinklas
Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad taip pat plės įkrovimo stotelių tinklą. Iki 2030 m. numatyta papildomai įrengti per 150 stotelių. Tam visame mieste numatytos 106 vietos.
„Per pastaruosius kelerius metus miestas įrengė dešimtis elektromobilių įkrovimo stotelių. Tačiau, kasmet šalyje daugėjant elektromobilių, didėja ir stotelių poreikis. Atsižvelgdami į tendencijas ir rekomendacijas, mieste numatėme naujų įkrovimo prieigų“, – kalbėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Labai didelės galios (180 kW) įkrovimo stoteles planuojama įrengti penkiose Kauno vietose: Ateities pl. 40, K. Škirpos g. 17, Taikos pr. 119, Jonavos g. 40 ir 296.
Maždaug trečdalyje naujų įkrovimo vietų numatytos didelės galios (120 kW) stotelės: A. Juozapavičiaus, Savanorių, Karaliaus Mindaugo prospektuose, Veiverių, P. Lukšio, Varnių, Vaidoto, M. K. Čiurlionio, Kovo 11-osios, A. Mickevičiaus, Aleksoto ir kitose gatvėse. Likusias sudarys vidutinės ir įprastos galios stotelės.
Iki šiol savivaldybės administracija įrengė kelias dešimtis elektromobilių įkrovimo prieigų.
Tinklas: prie prekybos centrų, tarpmiestiniuose keliuose turi būti įrengtos greitojo krovimo stotelės, o prie namų ar biurų tinka ir lėtosios. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Verslas delsia
Nors Kaune ir plečiamas elektromobilių įkrovimo tinklas, komerciniam transportui jis netinkamas, nes, pavyzdžiui, sunkiasvoriam elektriniam transportui reikalingos didesnės galios stotelės.
Be to, turi būti užtikrinama galimybė šią procedūrą suderinti su darbo režimu. Todėl kol kas Kaune veikiantys verslai prie elektromobilių pereina ne taip sparčiai, nes pirmiau reikia pasirūpinti tinkama infrastruktūra.
„Verslui skirtos įvairios programos, kurios skatina pereiti prie elektromobilių. Verslą galima skatinti finansiškai arba per teisės aktus, kai, pavyzdžiui, nuo 2030 m. viešasis transportas privalės būti tik neutralus aplinkai ir naudoti alternatyvius degalus (elektrą, vandenilį ar tam tikrais atvejais biodujas). Tačiau verslo sektorius dar šiek tiek laukia, nes savivaldybės diegiamas tinklas netinka komerciniam transportui. Svarbu, kad tam tikros įkrovimo stotelės būtų skirtos tik verslui, o ne gyventojams“, – pastebėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Jis pridūrė, kad verslas visada skaičiuoja. Jei elektros kaina žymiai pakils, pereiti prie elektromobilių taps nepatrauklu, nes paprasčiausiai neapsimokės. Be to, turi būti skatinamas ir elektromobiliams reikalingos infrastruktūros plėtra, nes vien iš verslo kišenės viską pertvarkyti taip pat yra per didelė finansinė našta. Dar viena priežastis, kodėl verslas delsia, – elektros tinklų apkrova, nes, įmonei nusprendus įsirengti didelės galios krovimo stoteles, ESO nebūtinai suteiks leidimą prijungti prie tinklų.
„Jei mes dabar Šančiuose nuspręstume įrengti, tarkime, 2 MW galingumo stoteles, tikrai susidurtume su sunkumais gauti tokios galios leidimą, nes paprasčiausiai neatlaikytų tinklas. Tokiose situacijose turėtų būti valstybinis susitarimas, o ne paliktas spręsti problemų vienas verslas. Aišku, turi būti užtikrinama ir krovimo dinamika, nes dauguma komercinio transporto kraunama naktį. Reikia ieškoti lankstumo, kai pramonė dirba dieną, o naktimis elektros srautai keliautų krauti komercinio transporto“, – pridūrė pašnekovas.
Įvairovė: dalijantis elektromobiliais galima išbandyti įvairius modelius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Komercinio transporto elektrifikavimą stabdo ir tinkamų transporto priemonių pasiūlos trūkumas, mat ne visi elektromobiliai gali patenkinti verslo poreikius.
„Tikrai yra įmonių, kurios plačiai naudoja elektromobilius. Pavyzdžiui, kurjerių tarnybos, kurios stengiasi mažinti CO2 kiekį ir renkasi elektrines transporto priemones. Tačiau tokie elektromobiliai daugiausia važiuoja viename mieste, bet didesnius atstumus įveikiančių krovininių transporto priemonių ar elektrobusų rinkoje dar labai nedaug, tiesiog jie dar ne visiškai atitinka verslo poreikius. Tarpmiestinių elektrobusų prototipai dar tik gaminami, dar tik eksperimentuojama, masinėje gamyboje tokių transporto priemonių nelabai ir yra“, – nurodė „Kautros“ vadovas.
„Spartaus komercinių elektromobilių bumo kol kas dar neverta tikėtis“, – pridūrė L. Skardžiukas.
Nemokamos krovimo stotelės
Nemokamai krauti elektra varomas transporto priemones Kaune galima šiose vietose:
Bažnyčios g. 13, Kęstučio g. 74, T. Masiulio g. 21A, Žemaičių g. 8A, Baltų pr. 7, Pramonės pr. 31, Siūlų g. 4, Aukštaičių g. 45, Radvilėnų pl. 21, Raudondvario pl. 105, Eivenių g. 2, Laisvės al. 96, Karaliaus Mindaugo pr. 49 ir 50, Gedimino g. 1, A. Jakšto g. aikštelė, P. Lukšio g. (prie Kalniečių parko).
