Nėra vietos

Portalo kauno.diena.lt skaitytojas pasidalijo nuotraukomis, kurios užfiksuotos darbo dienos vakarą netoli Kalniečių parko. Jose matyti, kad prie įkrovimo stotelės palikti įprasti automobiliai, tad elektromobiliai gali likti be energijos.

„Keistai pasirodė, kad vairuotojai taip neatsakingai palieka savo automobilius. Yra aiškūs kelio ženklai, kurie nurodo, kad dvi vietos yra skirtos būtent elektromobiliams. Kai mačiau tuos automobilius, aikštelėje buvo ir kitų laisvų vietų, tai galėjo žmonės savo transporto priemones palikti ir kitur. Matyt, čia vietiniams gyventojams labai patogu palikti nakčiai savo automobilius, tad jie visai neatsižvelgia, kad kažkam gali tekti krautis savo elektromobilį“, – sakė nuotraukomis pasidalijęs kaunietis.

Skaitytojų nuotr.

Prašo atsakomybės

Kalbintas elektromobilio vairuotojas taip pat patvirtino, kad dažnai tenka matyti, kaip automobiliai užstato elektros įkrovimo stoteles. Tada tenka laukti, kol įprastos transporto priemonės bus patrauktos arba ieškoti kitos vietos.

Kažin kaip jaustųsi dyzelių vairuotojai, jei aš savo elektromobiliu užstatyčiau kuro kolonėlę.

Deja, ne visada gali užtekti elektros nuvykti iki kitos įkrovimo stotelės, todėl elektromobilių vairuotojai prašo paisyti galiojančių ženklų ir neužstatyti vietų.

„Taip tai tikrai didelė problema. Vairuotojai automobilius palieka ties įkrovimo stotelėmis. Kaip negalima neįgaliųjų vietoje palikti automobilio, jei žmogus neturi negalios, taip negalima ir palikti vidaus degimo variklį turinčio automobilio elektromobiliui skirtose vietose. Kažin kaip jaustųsi dyzelių vairuotojai, jei aš savo elektromobiliu užstatyčiau kuro kolonėlę“, – pasisakė elektromobilio vairuotojas.

Skaitytojų nuotr.

Gresia baudos

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai pažymėjo, jog automobilių negalima palikti elektromobiliams skirtose vietose. Už tai vairuotojai gali sulaukti baudos.

„Pateiktoje nuotraukoje matomi stovintys automobiliai pažeidžia kelio ženklo „Elektromobilių įkrovimo vieta“ su papildoma lentele „Galiojimo zona į kairę“ reikalavimus. Ši vieta skirta tik elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų“, – pažymėjo pareigūnai.

Portalas kauno.diena.lt primena, jog šią savaitę buvo pakeistos Kelių eismo taisyklės, kuris įsigalios nuo kitų metų. Vienas iš pakeitimų liečia ir elektromobilių įkrovimo stoteles. Taisyklėse nurodoma, kad elektromobilių vairuotojai turės savo transporto priemones patraukti iš karto, kai tik šios pasikraus. Taip bus išvengiama konfliktų, kai jau įkrauti elektromobiliai užima vietą ir taip trukdo energijos gauti kitiems.

Šios programos tikslas, anot savivaldybės atstovų, – skatinti teritorijų naudotojus suformuoti žemės sklypus daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, parengti tvarkymo darbų techninius projektus ir juos įgyvendinti. Dalinis šių darbų finansavimas savivaldybės biudžeto lėšomis numatomas pagal atitinkamais kalendoriniais metais patvirtintą asignavimų sumą.

Kaip trečiadienį Eltą informavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, šiemet „Svajonių kiemo“ programa disponuos 200 tūkstančių eurų.

Gali būti kompensuojama ir dalis išlaidų, įrengiant elektromobilių įkrovimo stoteles.

Pusę reikalingos sumos iš savivaldybės biudžeto galima gauti, formuojant daugiabučio namo žemės sklypą, rengiant techninio tvarkymo darbų projektą ar jį įgyvendinant. Programoje išvardinti šie finansuotini tvarkymo darbai – įvažiuojamųjų kelių dangų, automobilių stovėjimo aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, kiemų dangų, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, lietaus nuotekų sistemų remontas, rekonstravimas, įrengimas. Taip pat – teritorijos apšvietimo, dviračių stoginių įrengimas, medžių sodinimas, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas. Pažymima, kad elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas bus finansuojamas tuo atveju, jeigu kartu atliekami kiti daugiabučio namo teritorijos tvarkymo darbai.

ELTA primena, kad 2018-aisiais buvo įgyvendinti 25 projektai, o gyventojai iš savivaldybės gavo per 100 tūkst. eurų paramos. 2019-aisiais finansuotinų projektų padaugėjo kelis kartus. Praėjusiais metais jų skaičius dar paaugo – pasirašytos net 94 sutartys: 60 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams rengti, 16 techniniams tvarkymo darbų projektams rengti ir 18 atlikti tvarkymo darbams.

Miesto tarybos politikams žiemos gale patvirtinus atnaujintą, nuo 2017-ųjų lapkričio veikiančią Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą, iki kovo pabaigos priimamos naujos paraiškos iš norinčiųjų sutvarkyti savo gyvenamąją aplinką.

„Matome, kaip kauniečiai aktyviai naudojasi savivaldybės parama ir atnaujina savo gyvenamąją aplinką, todėl nusprendėme „Svajonių kiemo“ programai skirti dar didesnį dėmesį. Jos patobulinimas suteiks galimybę daugiabučių namų gyventojams savo kieme įsirengti daugiau norimų patogumų. Daugiabučių gyventojams, kurie vykdys kompleksinius, didelės apimties kiemo tvarkymo darbus, gali būti kompensuojama ir dalis išlaidų, įrengiant elektromobilių įkrovimo stoteles“, – teigė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Andrius Palionis.

„Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila sako, kad 320 kW elektromobilių įkrovimo stotelė yra galingiausia Baltijos šalyse, o 100 km atstumui nuvažiuoti pakrauti reikės vos 3 minučių.

„Greičiausia, bent jau Baltijos regione, įkrovimo stotelė elektromobiliams. Tokio greičio įkrovimo šiuo metu nėra niekur. (...) Tarša iš miesto – vienas žingsnių, kaip ir nulinės taršos tikslas. Tai nėra vien tik apie elektromobilius, tai ir apie žmones, sveikatą. Kad Vilniuje būtų ne vien tik kavinės, bet būtų švarios kavinės“, – įkrovimo stotelės pristatyme pirmadienį sakė D. Montvila.

„100 km nuvažiuoti šita stotelė gali įkrauti automobilį per 3 minutes. Jeigu norima nuvažiuoti 500 km – 15 minučių. Panašus laikas, kaip ir sugaišite bet kurioje degalinėje“, – pridūrė jis.

Anot jo, šiuo metu didžiausias dėmesys elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtroje skiriamas rajonams.

„Vilniaus miestas pagal infrastruktūrą šiuo metu yra pirmas. Dabar dėmesys – į rajonus, kelius ir kitus miestus. Pakrovimo infrastruktūra pasiskirstė į kelis sluoksnius: greitaeigės stotelės, kurios stovi viešose vietose ir keliuose, nes ten laiko nėra, ir yra lėtaeigės stotelės, kurios statosi namie, prie biurų, kur žmogus išbūna ilgiau“, – Eltai sakė D. Montvila.

Pagal numatytą planą, visą elektromobilių pakrovimo infrastruktūrą turėtų sudaryti 20-40 proc. greitaeigių stotelių ir 60-80 proc. lėtųjų.

Daugiau itin greito (320 kW) įkrovimų stotelių plėtojimo planų Lietuvoje kol kas šiemet nėra.

„Porsche“ Vilniaus automobilių centro direktorė Rasa Klimavičiūtė teigė, kad itin greito pakrovimo stotelės yra proveržis elektromobilių rinkoje.

„Tai yra didžiulis proveržis iš elektromobilių savininkų pusės ir tiems, kurie apie tai galvoja. Iki šiol buvo manoma, kad elektromobilių įkrovimas trunka amžinybę“, – sakė R. Klimavičiūtė.

„Visą laiką visi sako, kad, kai bus pakankamai automobilių rinkoje, tada pastatysime stoteles, o kiti sako, kad, kai bus stotelės, tada ir pirks elektromobilius. Tas vištos ir kiaušinio principas dažnai niekur nenuveda“, – pridūrė ji.

Stotelė suderinama su visais rinkoje esančiais elektromobiliais, kurie turi šiai stotelei skirtą jungtį.

Dalis šioje stotelėje sunaudojamos elektros energijos pagaminama naudojant atsinaujinantį šaltinį – saulės energiją. Ją surenka čia pat ant „Kauno energijos“ administracinio pastato sumontuota saulės elektrinė. Ir nors ši atsinaujinančios energijos dalis kol kas dar nedidelė, tačiau ir ji jau yra proveržis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje.

Stotelę įrengė AB „Kauno energija“, siekdama žengti dar vieną žingsnį į pažangių ateities technologijų naudojimą. Vienu metu stotelėje galima krauti dviejų elektromobilių baterijas. Stotelė yra vidutinio greitumo, krovimo galia – iki 22 kW. Stotelė suprojektuota ir pagaminta taip, kad ja būtų patogu ir paprasta naudotis, kad atrodytų estetiškai ir atlaikytų vandalų išpuolius.

Kol kas naudojantis šia stotele įkrauti elektromobilių baterijas bus galima visiškai nemokamai. Pagal „Kauno energijos“ užsakymą stotelė įrengė kauniečių bendrovė „Elinta“.

Tinka ne visiems

Kaunas siekia tapti žaliu miestu ir paskatinti vairuotojus persėsti į elektromobilius. Dėl to įvairiose miesto vietose pradėtos diegti elektromobilių įkrovimo stotelės, tačiau kauniečiai pastebi, kad jos tinkamos ne visiems.

Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietis Vladas ir nurodė, kad miestas visai nesiorientuoja, kad elektromobilius būtų galima įkrauti lėtuoju būdu. Vyras nurodė, kad ne visi elektromobiliai technologiškai pritaikyti greitai įkrauti, tad Kaune diegiamos elektromobilių stotelės nėra pritaikytos daliai transporto priemonių. Anot jo, situaciją labai lengva pakeisti, užtektų tik prie diegiamų stotelių įrengti įprastą kištukinį lizdą.

"Kaune rengiamos kolonėlės, tačiau jose nėra vienos, vadinamosios sienos, jungties. Ji skirta elektromobiliams ar įkraunamiems hibridiniams automobiliams, kurie neturi greito įkrovimo funkcijos. Tokie automobiliai sunaudoja apie 3,5 kW, o stotelėse tiekiama 8 ar net 20 kW galia. Mano skaičiavimais, įrengus įprastą 220 V kištukinį lizdą, stotelės įrengimo savikaina padidėtų maždaug 8 eurais, bet būtų patogu visiems", – apie skirtumą kalbėjo kaunietis.

Vladas aiškino, kad dabar norint krauti mažesnės galios elektromobilius esamose stotelėse, reikia turėti specialią jungtį, kuri kainuoja kelis šimtus eurų, o jei būtų įrengtas kištukinis lizdas, galima būtų įkrauti be jokių papildomų laidų.

Užima papildomą vietą

Kaunietis tikino, kad prie dabar įrengtų įkrovimo stotelių dėl to, kad nėra paprasto kištukinio lizdo, tenka laukti kitiems. Anot jo, lėtai besikraunantis automobilis užima papildomą vietą ir tuo metu stotele negali naudotis didesnės galios elektromobiliai, kuriuos būtų galima labai greitai įkrauti.

"Dabar atvažiuoja tas, kuris gali įkrauti tik lėtai, prisijungia prie kolonėlės ir užima vietą. Jis užtruks ilgai, nes vis tiek daugiau galios vienu metu negali įkrauti. Tas, kuris galėtų greitai įkrauti, turi laukti. Jei būtų įrengtas kištukinis lizdas, tai vienu metu kolonėle galėtų naudotis ne du, o trys automobiliai. Greitai įkraunami automobiliai greičiau keistųsi ir daugiau elektromobilių būtų galima įkrauti, nes nebūtų užimta linija. Visoje Europoje taip yra, o lietuviai nemoka išnaudoti infrastruktūros", – savo nuomonę dėstė elektromobilio vairuotojas Vladas.

Miestas nesuinteresuotas?

Vyras tikino, kad prie įprasto sieninio kištukinio lizdo būtų galima prijungti elektromobilį tada, kai žmonės apsiperka prekybos centruose, laiką leidžia kavinėje.

"Svetainėje plugshare.com galima pasižiūrėti, kas dalijasi kištukiniu lizdu ir kur galima įkrauti elektromobilį, tai kitose šalyse daug vietų, net prie kavinių nurodyta. O Lietuvoje tik liežuviais mala, kad reikia skatinti ekologiją, bet realiai nieko nedaro. Juk prie kavinės ir čia galėtum įkrauti. Aišku, per valandą labai daug neįkrausi, bet jau kokius 20 km galėsi nuvažiuoti ir oro neterši", – sakė kaunietis.

Kalbėjau ir su įmone, kuri įrengia stoteles, jie galėtų padaryti papildomą jungtį, tačiau miestas to nenori, tai jie ir neįrengia.

Anot jo, kai kurie prekybos centrai, nors ir turi įrengtus kištukinius lizdus, ne visada leidžia jais pasinaudoti.

Kaunietis Vladas tikino, kad šią problemą buvo išdėstęs Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistams, tačiau gavo atsakymą, kad lėtai gali įsikrauti namuose ir miestas neketina prie stotelių įrengti papildomų jungčių, kad vienu metu elektros pasisemti galėtų ir lėtai įkraunamos transporto priemonės.

"Kalbėjau ir su įmone, kuri įrengia stoteles, jie galėtų padaryti papildomą jungtį, tačiau miestas to nenori, tai jie ir neįrengia", – miesto požiūriu stebėjosi kaunietis.

Kištukiniai lizdai nesaugūs?

Kauno miesto savivaldybės atstovai laikėsi pozicijos, kad dabar mieste diegiamos elektromobilių įkrovimo stotelės yra tinkamos ir jomis gali naudotis dauguma elektrinių transporto priemonių. Anot specialistų, įprasti kištukiniai lizdai neužtikrina saugumo, todėl jie mieste ir nediegiami.

"Kauno mieste šiuo metu yra montuojami tik standartiniai elektromobilių įkrovimo įrenginiai, turintys standartines "CHAdeMO" bei "TYPE 2" jungtis, kuriomis gali naudotis absoliučiai didžioji dalis elektromobilių. Mieste montuojame tik standartinę įrangą, kurios elektronika kontroliuoja elektromobilio įkrovimo procesą ir, kilus grėsmei, gali nutraukti įkrovimą. Paprasti 220 V kištukiniai lizdai elektromobiliams įkrauti įprastai naudojami buityje. Tokia elektromobilių įkrovimo prieiga negalėtų užtikrinti saugaus įkrovimo ir apsaugoti nuo gaisro grėsmės. Prieš įgyvendindami projektą, įkrovimo įrenginių vietas, galias ir jungčių tipus detaliai aptarėme su Lietuvos elektromobilių asociacijos atstovais", – komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Jis informavo, kad artimiausiu metu turėtų pradėti veikti įkrovimo prieigos prie Kauno pilies, Raudondvario plente, Karaliaus Mindaugo prospekte ir prie "Žalgirio" arenos. Iki metų galo stotelių atsiras Eivenių gatvėje ir Radvilėnų plente.

Turės sudaryti sutartį

Vieša elektromobilių įkrovimo vieta įrengta kombinuotų kelionių jungtyje, esančioje prie vadinamojo ligoninių miestelio.

Įrenginys yra už keleivių įlaipinimo stotelės, greta rakinamų dviračių laikymo konteinerių.

Elektromobilį stotelėje galima įkrauti nemokamai, tačiau reikia sudaryti sutartį su viešąja įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas". Sutartyje yra numatytas vartotojo įsipareigojimas neperleisti kitiems asmenims jam suteiktos įkrovimui skirtos kortelės.

Vartotojas turi naudoti nuosavą krovimo kabelį. Krovimo laikas nėra ribojamas.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis atkreipė dėmesį, kad kombinuotų kelionių jungtyje yra galimybės įrengti dvi elektromobilių įkrovimo stoteles. Tačiau kol kas sumontuota viena.

"Įvertinome, kad iš pradžių apkrovos nebus didelės. Elektromobilių savininkai labiau domisi galimybe krauti transporto priemones stotelėse, esančiose atnaujintoje piliavietės aikštelėje. Ten jų yra dvi, tačiau jos dar neparuoštos naudoti", – teigė vadovas.

Ateityje elektromobilių daugės

Klaipėdoje dar yra keturios privačios elektromobilių įkrovimo stotelės. Taip pat viena viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinio transporto" teritorijoje. Pastaroji naudojama įstaigos reikmėms.

"Įkrauname savo techniką. Žiūrime, kokių problemų kyla, sprendžiame jas, kad galėtume ateityje padėti miestui", – tvirtino direktorius.

Manoma, kad naująja viešąja elektromobilių įkrovimo stotele daugiausia naudosis ligoninių interesantai ir darbuotojai. Taip pat priemiesčių gyventojai, kuriems atvykus elektromobiliu patogu kelionę tęsti autobusu.

Galbūt šiltuoju metų laiku čia atvyks ir miesto gyventojai, kurie iš jungties kelionę prie jūros tęs dviračiu.

"Praktika parodys, kiek, kokių vartotojų, kokiu režimu naudosis elektromobilių krovimo stotele. Tačiau aišku, kad ateityje elektromobilių mieste daugės. Taps aktualesnis ir naujų stotelių įrengimas. Pirmos viešosios stotelės eksploatavimo patirtis pravers racionaliai elektromobilizuoti Klaipėdą", – komentavo vadovas.

Planuose – dar aštuonios

Uostamiestyje numatyta rengti ir naujas elektromobilių įkrovimo stoteles. Tikimasi, kad tai paskatins miestiečius naudotis šiomis transporto priemonėmis.

Iki 2020 m. numatytų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą patvirtino miesto taryba. Įkrovimo stotelių per trejus metus turėtų atsirasti aštuoniose vietose.

Kur turėtų būti sumontuoti šie įrenginiai, išrinko specialiai sudaryta darbo grupė. Lėšų keturioms elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti tikimasi gauti iš ES fondų.

Pastarosiose būtų galima krauti po du elektromobilius iš karto. Skaičiuojama, kad įrengti tokias stoteles atsieitų 120,5 tūkst. eurų. Didžiąją dalį lėšų – 85 proc. – žadama gauti iš ES. 15 proc. turėtų prisidėti savivaldybė. Tai sudaro 18,1 tūkst. eurų.