Kaunietis Audrius elektromobilį vairuoja ne vienerius metus ir sako, kad jo nekeistų į jokį kitą. Vyro negąsdina, kad pasikrauti mieste mašinos nemokamai nebegalės.

„Manau, kad tai gerai, nes, pavyzdžiui, eilių nėra. Trečiadienį sumokėjau 5 eurus, kad nuvažiuočiau beveik 200 kilometrų“, – teigė A. Steponaitis 

Visgi, panašu, kad kai kuriuos vairuotojus apmokestinimas išgąsdino, nes tokį vaizdą pamatyti Kauno centre, kad elektromobilių aikštelės būtų tuščios, anksčiau būdavo beveik neįmanoma. Kaune apmokestinti visi elektromobiliai. 

Kiek teks susimokėti priklauso nuo laiko, kada kraunama, mat pastovaus tarifo nėra. 

„Kaina susideda iš „Igničio“ dalies, elektros perdavimo dalies ir nustatyta marža už aptarnavimą įmonei, kuri buvo parinkta viešųjų pirkimų būdu“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pavyzdžiui, viduryje dienos įkrovimo kaina mieste net mažesnė už buitinio vartotojo sumokamą. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Matome 8 valandas į priekį kiek kainuos elektra, o kainos patrauklios. Buvo dienų kada kaina siekė 15 centų, buvo, kad siektų ir 24 centus“, – kainomis pasidalino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Nors kaina vairuotojų negąsdina, tačiau susimokėti galima tik turint specialią programėlę, kuri vairuotojams sunkiai suprantama. 

Kaunas planuoja plėsti įkrovimo stotelių tinklą iki 106, keisis ir apmokėjimo būdai. Esamose stotelėse apmokėjimas bus tik programėle, o naujose turėtų būti paprasčiau. 

Nors vairuotojai skatinami persėsti į mažiau tašius elektromobilius, tačiau miestas apmokestinti jų krovimą ryžosi neapsikentęs nesąžiningų vairuotojų, kai mašinos būdavo kraunamos ne namuose, o miesto sąskaita ir paliekamos paromis. Pernai Kaunas bandė sutrumpinti krovimo laiką leidžiant nemokamai krautis tik pusvalandį, tačiau ir čia vairuotojai rado būdų gudrauti. 

Skaičiuojama, kad miestas sutaupys dešimtis tūkstančių eurų. 

„Būdavo tokių mėnesių, kad už elektrą mokėdavome po 50 tūkst. eurų“, – tikino M. Matusevičius. 

Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad elektromobilių vairuotojai ir toliau Lietuvoje išleidžia mažiausiai už savo keliones mašina. Skaičiuojama, kad nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu pirmąjį šių metų ketvirtį kainavo pigiausiai – vidutiniškai 4,73 euro. Tuo tarpu su dyzelinu varoma mašina nuvažiuoti tą patį atstumą kainuoja 8,98 euro. 

Pasak sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ direktoriaus Andriaus Deimanto, įmonė siekia išnaudoti savo valdomą apšvietimo tinklą elektromobilių krovimui, taip pat svarsto perimti iš savivaldybės dar 25 elektromobilių krovimo stoteles ir jas eksploatuoti.

„Bandome keletą variantų, kai kurie variantai yra išorinės stotelės – jas planuojame paleisti jau kitą savaitę. Jos padaromos lengviau. Bet mes norėjome apskritai išsiaiškinti, ar mūsų tinklas leidžia krautis elektromobilius“, – šią savaitę tarybos posėdyje iniciatyvą pristatė jis.

Anot jo, kol kas bus išbandomos aštuonios išorinės stotelės – specialios dėžutės prie stulpų su kištukiniais lizdais, o šiomis savaitėmis bus skelbiamas konkursas ir visiškai į stulpus integruotoms stotelėms, jų artimiausiu metu bus įrengta apie 60.

Krautis transporto priemones galima būtų atsisiuntus specialią programėlę, tai daryti galima bus tik naktį.

Savivaldybės stotelės liks greito ir vidutinio krovimo, tuo metu krovimas nuo stulpų liks lėtas.

„Koncentruojamės į nakties periodą. Idėja tokia: Žmogus grįžo namo, kad ir 6 val. vakare, įkišo laidą ir nuėjo miegoti. Tol, kol nešviečia, automobilis nesikrauna, atėjo tamsus paros metas, automobilis pradeda automatiškai krautis, jis ryte atsikelia, susirenka savo kabelius ir važiuoja į darbą“, – kalbėjo A. Deimantas.

Pasak jo, šiuo metu išbandomos 3,5 kW galingumo stotelės, jos leidžia per naktį pakrauti elektromobilį maždaug 150 kilometrų kelionei.

A. Deimanto teigimu, įmonė svarsto stoteles įrengti platesnėse gatvėse, bet ne kiemuose, kad taip nebūtų užimtos įprastų automobilių stovėjimo vietos.

Patogumas ir saugumas

Turint ar svarstant įsigyti elektromobilį, labai svarbu įvertinti, kur jis bus įkraunamas. Vertinant pasaulinę statistiką, apie 70 proc. žmonių elektromobilius krauna nakties metu savo namuose naudodami kištukinius lizdus ar įkrovimo stoteles.

„Prieš pasirenkant, ar krauti elektromobilį iš kištukinio lizdo, svarbu žinoti, kad įkrovimo procesas ilgas, trunka apie 35 valandas. Kitas aktualus niuansas – žemas saugumo lygis, ypač jei kištukiniai lizdai seni. Jeigu įkrauti naudojamas kištukinis lizdas, skirtas specialiai elektromobiliams su visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis, tuomet saugumas užtikrinamas“, – sakė bendrovės „Įkrautas“ vadovas Paulius Gūžys.

Draudiminių atvejų, susijusių su elektromobilio įkrovimu iš kištukinio lizdo, kol kas nepasitaikė.

„Jeigu toks įvykis nutiktų žmogui, turinčiam nekilnojamojo turto draudimą, jis įsigaliotų ir sukelti nuostoliai būtų padengti, jeigu tai buvo numatyta draudimo paslaugų sąlygose“, – teigė „Compensa Vienna Insurance Group“ savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas Audrius Kikutis.

Įkrovimo stotelėms taip pat yra suteikiama draudimo apsauga, kai apdraudžiamas elektromobilis.

Draudikai pasirengę

Gyvenant nuosavame name ir turint bei norint nuolat naudoti elektromobilį, akivaizdu, kad jis turi įsikrauti per naktį.

Tinkamesnis sprendimas – prie individualaus namo įrengti įkrovimo stotelę.

Pasak P.Gūžio, įkrovimo stotelių įrengimo prie individualių namų apimtys, palyginti su 2021 m., kas mėnesį auga apie 15 proc. Toks įkrovimo būdas yra penkis šešis kartus greitesnis, palyginti su įkrovimu iš įprasto kištukino lizdo. Be to, yra galimybė valdyti įkrovimo grafiką ir nustatyti, kad elektromobilis būtų įkraunamas pigesniu – naktiniu – tarifu, jei tai vartotojui aktualu.

Draudiminių atvejų, susijusių su elektromobilio įkrovimu iš kištukinio lizdo, kol kas nepasitaikė.

Tokios stotelės įrengimas prie individualaus namo kainuoja apie 2 tūkst. eurų.

Anot A.Kikučio, daugėja besidominčių, kokioms rizikoms suteikiama draudimo paslauga įkrovimo stotelėms.

„Įkrovimo stotelei draudimo paslauga suteikiama dvejopai: kartu su elektromobilio draudimo paslauga arba su nekilnojamojo turto draudimo paslauga. Tokiais atvejais atlyginami nuostoliai dėl stotelės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo dėl ugnies (gaisro, dūmų ir suodžių, sprogimo), gamtinių jėgų (audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, medžio ar jo dalies užvirtimo, žaibo, žemės drebėjimo), vandens, vandalizmo, transporto priemonių atsitrenkimo, taip pat dėl nuostolių, sukeltų valdomų skraidančių aparatų ar jų dalių, krovinių“, – reziumavo draudimo specialistas.

Galia – ne problema

Svarstantys, ar verta įsirengti įkrovimo stotelę, visada domisi, ar užteks namui skirto elektros galingumo.

„Žmonės perka saugumo jausmą didindami galią. Abejodami, kad turimo galingumo, pavyzdžiui, 10 kW, neužteks, kreipiasi į elektros tinklus prašydami padvigubinti elektros galingumą. Tačiau, praktiškai įvertinus, įkrovimas vyksta naktį, kai didžioji elektros galia laisva, o įkrovimo stotelėse galima parinkti dinaminį galios valdymą, kad prioritetinė galia atitektų namo reikmėms, o kas lieka – elektromobiliui“, – komentavo P.Gūžys.

Jis atkreipė dėmesį, kad ESO planuoja gyventojams įvesti galios dedamąją – mėnesinį fiksuotą mokestį už kiekvieną išpirktą kilovatą. Vadinasi, kuo daugiau bus turima kilovatų, tuo daugiau fiksuotų išlaidų bus patiriama. Tokiu atveju dinaminis galios valdymas tampa finansiškai patrauklesniu sprendimu.

Pasak eksperto, dažnai elektromobilių savininkams kyla klausimas, kokioje vietoje galima įrengti stotelę. Dažniausiai daugumos gamintojų įrangą galima montuoti tiek viduje, tiek lauke. Joks specialus stogelis nėra būtinas stotelei ir įtakos jos veiksmingumui nedaro.

Galimybių spektras

Gyvenantys daugiabučiuose, kurių kiemuose nėra įkrovos stotelių, dažniausiai numoja ranka ir tiesiog laukia, kada ateis laikas, kai tokia stotelė bus įrengta.

Tačiau P.Gūžys aiškina, kad kai kiemas bendras, stotelė gali būti įrengta bendrai gyventojams naudotis, kai kiekvienas atsiskaito su stotelių tinklo operatoriumi už suteiktas paslaugas.

Tais atvejais, kai žmonės turi privačią parkavimo vietą požeminėje arba kiemo aikštelėje, gali įsirengti savo privačią įkrovimo stotelę.

Būdingi atvejai, kai kaimynai įsirengia vieną bendrą stotelę, tačiau kartais tai lemia ir nesutarimus – kaip sudaryti grafiką, kuriam krauti elektromobilį, jeigu abu iš darbo grįžta vakare, kaip dalytis išnaudotos elektros sąnaudas.

Pasak A.Kikučio, tokiais atvejais, kai įrengiama asmeninė įkrovimo stotelė daugiabučio kieme, jai taikoma draudimo apsauga kartu su elektromobilio draudimu. Nesvarbu, ar stotelė pastatyta prie individualaus gyvenamojo namo, ar prie daugiabučio – nuostolių atlyginimo sąlygos vienodos, o draudimo apsauga galioja visais netikėtais atvejais.

Jeigu elektromobilio savininkas nori įsirengti stotelę senos statybos daugiabučio kieme, kuriame nėra individualių parkavimo vietų, patogiausia kreiptis dėl pusiau viešai (to namo gyventojams) naudojamos stotelės įrengimo.

„Jeigu sklypas (kiemas) yra suformuotas ir juo rūpinasi bendrija, tuomet ji gali nuspręsti įrengti bendras įkrovimo stoteles. Privačias stoteles galima įsirengti, jeigu bendrija yra išskirsčiusi sklypą į parkavimo vietas, kurios skirtos konkrečiam gyventojui“, – akcentavo P.Gūžys.